Šoko terapija, panaikinus pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centralizuotam šildymui, turėtų paskatinti daugiabučių renovaciją ir šilumos ūkio pertvarką.

Aušra Pocienė

Lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas centralizuotai tiekiamai šilumos energijai ir karštam vandeniui galios iki šių metų gruodžio 31 dienos. Kitąmet Vyriausybė siūlo naikinti šią lengvatą ir biudžetą papildyti maždaug 200 mln. Lt.
Ryžtas atsisakyti į kraują daugeliui šalies gyventojų (daugiabučiuose gyvena apie 2 mln. Lietuvos žmonių) per dešimtmetį įsigėrusios mokesčio lengvatos visuomenėje kelia daug aistrų. Jas kursto ir politikų, nepritariančių lengvatos panaikinimui, pasisakymai, o Seimo narys liberalas Eligijus Masiulis Seimo posėdžių sekretoriate jau įregistravo įstatymo pakeitimo projektą, numatantį lengvatos taikymą pratęsti dar metus – iki 2015 m. gruodžio 31 d. Kitą antradienį Seime svarstant 2015 m. valstybės biudžetą dėl PVM lengvatos šildymui, atrodo, užvirs tikras mūšis. Visi supranta, kad rinkimai į savivaldybių tarybas – jau ne už kalnų.

Svarbiausia – pigesnė šiluma šiandien

Atmetus politikavimą vis dėlto reikia pripažinti, kad mokesčio lengvata, taikoma centralizuotam šildymui, prieštarauja pačiai savo esmei. Būtent į šį nelogiškumą pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį energetikos ekspertas Martynas Nagevičius. “Biudžeto lėšomis mes subsidijuojame šilumą. Tai nelogiška, nes subsidijuoti turėtume tai, ką norime paskatinti vartoti, o šilumos suvartojimą siekiame sumažinti, bet subsidijuojame, tarsi skatindami vartoti kuo daugiau”, – pastebi jis.
Pagrindinė šio prieštaravimo priežastis, pasak M.Nagevičiaus, ta, kad svarbiausias Lietuvos energetikos tikslas ir sėkmės kriterijus, kurį formuluoja politikai, yra energijos kaina šiandien: jei ji mažėja, tai reiškia, kad politikai dirba gerai. Tačiau toks požiūris trumparegiškas ir neskatina problemų spręsti iš esmės. “Mūsų sėkmės kriterijus turėtų būti išlaidų energijai dalis, kurią mokės mūsų vaikai. Tuomet sprendimai siekiant šio tikslo būtų visiškai priešingi, nei siekiant mažos kainos šiandien”, – teigia ekspertas.
Jis ragina atsisakyti PVM lengvatos šildymui, nes tai paskatintų daugiabučių renovaciją ir šilumos ūkio pertvarką. Juk subsidijuojami gyventojai nėra suinteresuoti nei taupyti šilumos, nei ko nors keisti energiškai neefektyviuose daugiabučiuose. Energijos kainą mažinanti subsidija yra tiesiog pravalgoma.
Šildymo lengvatai neišleistus biudžeto pinigus ekspertas siūlo panaudoti ne kompensacijoms, kurios augina išlaikytinių luomą, o neapmokestinamajam minimumui, pensijoms padidinti, taip kompensuojant socialiai pažeidžiamiems žmonėms šilumos pabrangimą. “Kadangi išlaidos šilumai sudaro didelę dalį žmonių išlaidų, jų padidėjimą reikėtų amortizuoti per paramos socialiai pažeidžiamiems žmonėms sistemą. Tačiau kompensacijas gaunančiųjų sluoksnio neturėtume didinti. Jas gaunantys asmenys nėra suinteresuoti taupyti šilumos” – neabejoja M.Nagevičius.
Populistiniu jis vadina ir valdžios sprendimą grąžinti permokėtus pinigus už dujas “Gazpromui” mažinant dujų kainą buitiniams vartotojams, nes šis sprendimas padiktuotas to paties siekio: svarbiausia – pigesnė šiluma dabar. “Jei nesugebame panaudoti tų pinigų mažindami dujų suvartojimą, sugrąžinkime permoką pinigais, o ne laikinai mažinkime dujų kainą, stabdydami pertvarką, renovacijos, perėjimo prie biokuro procesus. Tame sprendime nematau nei teisingumo, nei protingumo, tik daugybę užprogramuotų teisinių problemų”, – stebisi energetikos ekspertas ir klausia, kaip, pavyzdžiui, ketinama kompensuoti permoką įmonėms, kurios šiemet pradėjo naudoti biokurą ir dujų nebenaudoja arba naudoja jų mažai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.