Dainius Pūras
„Depresija keičia savo veidą“
Lietuvoje antidepresantus vartoja apie 11 proc. gyventojų, o kur dar neoficiali statistika, kai sergamumas slepiamas.
Virginijus Stulgys
„Dangstydamasi po somatinių negalavimų skraiste, depresija vis dažniau velkasi kūniškų negalavimų drabužį, taigi nemaža dalis gyventojų, turinčiųjų psichikos sutrikimų, tiesiog negydoma“, – konstatuoja psichiatras ir Vilniaus universiteto profesorius Dainius Pūras.
VEIDAS: Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, dėl psichikos sutrikimų gydosi maždaug 5,5 proc., arba apie 164 tūkst., Lietuvos gyventojų. Tačiau dalis ligonių reikiamo gydymo negauna. Kaip manote, kokios priežastys trukdo spręsti šią problemą?
D.P.: Didžiausia depresijos problema ta, kad XX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje ji pakeitė savo veidą. Įvyko tai, ką mokslininkai vadina patomorfoze, tai yra praktiškai nebematome senuose vadovėliuose aprašytų atvejų, kai depresijos paveiktas žmogus panyra į melancholiją ir sustingsta. Šiandien depresija vis dažniau vilki kūniškų negalavimų drabužį. Daugybė sergančiųjų šia liga lankosi pas kardiologus, neurologus ar gastroenterologus ir skundžiasi liguistais pojūčiais: skausmais širdies ir galvos plote, virškinimo sutrikimais, pykinimu, nemiga ir pan. Panašūs procesai, labai apsunkinantys diagnostiką bei gydymą, vyksta jau ne pirmą dešimtmetį.
VEIDAS: Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tinkamo gydymo visoje Europoje negauna apie 45 proc. sergančiųjų depresija. Kaip manote, apie kokį procentą turėtume kalbėti Lietuvoje?
D.P.: Šiuo metu Lietuvoje matome tik skaičių žmonių, kurie kreipiasi į oficialias sveikatos priežiūros įstaigas, tai yra psichikos sveikatos centrus. O kiek iš tiesų yra sergančiųjų depresija (dalis žmonių iš viso nesikreipia, o kiti kreipiasi tik į privačias klinikas, bijodami oficialaus kreipimosi pasekmių), galime tik paspėlioti.
VEIDAS: Depresijos mastas Lietuvoje per pastaruosius dvylika metų smarkiai didėjo: 2000 m. šimtui tūkstančių gyventojų teko 380 susirgimų, o 2012 m. – jau 856. Kas galėjo lemti tokį sergamumo didėjimą?
D.P.: Sergančiųjų, kurie registruojami oficialiai, padidėjimas pirmiausia rodo tai, kad atsirado motyvacija kreiptis į gydymo įstaigas. Kaip viena priežasčių gali būti galimybė gauti kompensuojamųjų vaistų. Priėmus sprendimą, kad esant vienai ar kitai ligos diagnozei vaistai bus kompensuojami, visada padaugėja ne tiek sergančiųjų, kiek besikreipiančiųjų. Iš vienos pusės, tai gerai: esant sunkiai depresijai žmogui reikalingi kompensuojamieji vaistai, tačiau netrūksta atvejų, kai lengvesnė depresija pavadinama sunkesne vien tam, kad būtų, kaip pas mus įprasta, apgauta valstybė – apeita nustatyta tvarka.
VEIDAS: Iš kokių požymių galime atpažinti depresiją?
D.P.: Lietuvoje vis dar tenka priminti, kad depresija nėra tinginystė, sunkus charakteris ar apsileidimas. Tai gana sunki liga, kuria sergant sutrinka svarbiausios žmogaus psichikos funkcijos: sulėtėja mąstymas, sutrinka emocijos, nuotaika tampa liguistai prasta. Žmogus niekuo nebesidomi, nebeturi jėgų rūpintis šeima, namais, apleidžia darbus ir draugus, o kai kada nusivylimas tampa toks stiprus, kad imama neapkęsti savęs. Sunkesniais atvejais neapsieinama be savęs apkaltinimo idėjų (koks aš nevykėlis, mano gyvenimas – klaidų grandinė, aš bejėgis, našta kitiems ir pan.), iš to daroma išvada, kad ateitis esanti beviltiška. Negatyvios emocijos blogina nuotaiką, o su tuo susiję atsirandantys mąstymo sutrikimai. Kuo sunkesnė depresija, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus rimtai svarstys savižudybės galimybę. Esant lengvesnei depresijos formai žmonės kaltina ne tiek save, kiek aplinkinius: sakoma, esą niekas manęs nemyli, pasaulis labai nedraugiškas ir pan. Pastebėjus, kad žmogui depresija, nereikėtų palikti jo vieno su dvasiniu skausmu.
VEIDAS: Kiek tiesos, kad nuo depresijos kenčiantis žmogus rizikuoja iškristi iš socialinio gyvenimo?
D.P.: Esant depresijai labai sumažėja žmogaus darbingumas (dažnai dar bandoma dirbti, bet sutrikus dėmesio koncentracijai žmogus jaučiasi nedarbingas). Ši liga sutrikdo gyvenimo kokybę visose svarbiausiose srityse: darbo, bendravimo su aplinkiniais, dažnai nukenčia ir seksualinis individo gyvenimas. Panašiais atvejais aplinkiniai linkę apgailestauti, kaip žmogui nesusiklostė gyvenimas: neišlaikė egzaminų, prarado darbą ar išsiskyrė su mylimu žmogumi. Tuo metu psichiatrai į situaciją žvelgia šiek tiek kitaip: jie sako, kad pirmiau žmogus susirgo depresija, o tik po to ir dėl to sutriko jo kasdienybė įvairiose srityse. Taigi depresiją nebūtinai sukelia nelaimingi gyvenimo įvykiai, veikiau šie yra susirgimo pasekmė.
VEIDAS: Sirgti depresija Lietuvoje vis dar gėda ir smerktina? O gal tai jau nėra stigma?
D.P.: Psichikos sutrikimų stigma mūsų visuomenėje iš tiesų didelė, aišku, depresijos stigma mažesnė negu šizofrenijos. Tačiau vis dar neturime tokios praktikos kaip Norvegijoje, kur net politikas nebijo viešai deklaruoti, kad susirgo depresija. Galime įsivaizduoti, kaip į tokį pareiškimą reaguotų Lietuvos visuomenė, – matyt, pasigirstų piktinimosi, kad mus valdo nenormalūs ir pan. Prieš 16 metų Norvegijoje tuomečiam ministrui pirmininkui viešai prisipažinus, kad jis serga depresija ir todėl laikinai nedirbs, norvegų pagarba šiam politikui nė kiek nesumažėjo. Jam grįžus į darbą žmonės džiaugėsi turintys tokį neveidmainiaujantį premjerą, o tai, kad jam nutinka depresijos epizodų, norvegams reiškė, jog jis yra toks pat žmogus kaip dauguma.
VEIDAS: Galbūt situacija ir mūsų šalyje galėtų keistis, tereikia tinkamų pavyzdžių ir tolerancijos. Bet ar jos rastume?
D.P.: Žmonės savo susirgimą depresija slepia, nes jaučiasi nesuprasi, bijo prarasti darbo vietą, taigi dažnai tokį elgiasi nulemia baimė. Tačiau atvirumas skatina supratimą. Norvegai, išgirdę, kad jų ministras pirmininkas serga depresija, pagalvojo: pagaliau geras politikas – nemeluoja ir neapgaudinėja mūsų. Kitas juos užkabinęs dalykas buvo tas, kad jie pasijuto artimi tam žmogui. Norvegai žino, kad kas ketvirtas žmogus pasaulyje per savo gyvenimą patiria depresijos epizodų, taigi jie priima tai kaip savaime suprantamą dalyką. Labai svarbu, kad ir mes žvelgtume į tokius pavyzdžius, o ne rūšiuotume žmones vien į normalius ir nenormalius. Kiekvienas iš mūsų gali turėti psichikos sveikatos problemų. Taigi depresija pagydoma, o ja sirgti yra gana normalu.
VEIDAS: Kiek tiesos, kad moterys į savo negalavimus ir ligas Lietuvoje žvelgia šiek tiek kitaip nei vyrai?
D.P.: Jei kalbėsime apie medicinos paslaugas, lyčių skirtumai akivaizdūs. Moterys linkusios lankytis pas gydytojus, rūpintis savo sveikata, todėl pasidomėti ir pasirūpinti savo suprastėjusia nuotaika joms nėra problema. O vyrams koją kiša stereotipai, dažnas įsivaizduoja, kad tai nevyriška (iš serijos „vyrai ne tik neverkia, bet ir į medikus nesikreipia“). Toks nebrandus požiūris ir priveda prie savižudybėmis šiurpinančios Lietuvos statistikos. Vyrai mūsų šalyje žudosi maždaug penkis kartus dažniau nei moterys. Taigi jų atsisakymas kreiptis į specialistus – labai rimta bėda.
VEIDAS: Kaip klostėsi depresijos gydymas žvelgiant evoliuciškai?
D.P.: Tarkime, prieš 40 metų gydyti depresiją buvo itin populiaru taikant psichoanalizę. Vėliau mokslas nustatė, kad yra efektyvesnių vaistų. Tada Europa beveik atsisakė psichoanalizės ir prasidėjo vadinamoji prozako era. Ji tęsėsi tol, kol galiausiai buvo suprasta, kad lazda perlenkta ir su antidepresantais, lygiai kaip anksčiau ji buvo perlenkta su psichoanalize. Taigi šiuo metu lengvesnę depresiją efektyviausia gydyti psichologiniais būdais, o sunkesnę – derinat vaistus su psichoterapija.
VEIDAS: Šiai ligai gydyti dažnai skiriama antidepresantų. Kaip jie veikia žmogaus savijautą?
D.P.: Moksliškai įrodyta, kad antidepresantai teigiamai veikia depresijos požymius (sugrąžina teigiamą požiūrį į gyvenimą, leidžia grįžti prie įprastų darbų, išvaduoja iš nemigos, slogios nuotaikos ar nerimo gniaužtų). Kaip medikas, pritariu tam, kad Lietuvos žmonės, sergantys depresija, galėtų gauti kompensuojamųjų antidepresantų. Mūsų šalyje tai jau kuris laikas pasiekta, tačiau lengvesnei depresijai gydyti pakaktų psichoterapijos.
Žinodamas, kokias dideles sumas farmacijos bendrovės investuoja į naujų vaistų kūrimą, šią veiklą labai vertinu, todėl manau, jog būtina naudoti antidepresantus saugant jų reputaciją, o tai reiškia, kad jie turi būti skiriami ir vartojami pagal moksliškai pagrįstas indikacijas. Kai kurie naujos kartos antidepresantai pasižymi visapusišku antidepresiniu poveikiu: mažina negatyvias emocijas (depresinę nuotaiką, nerimą, pyktį) ir atkuria pozityvias emocijas (susidomėjimą, džiaugsmą, energiją, dienos aktyvumą). Taip pat noriu pabrėžti, kad naujos kartos antidepresantai gerai toleruojami, nebesukelia vis dar taip pacientų bijomų širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemos, seksualinių sutrikimų. Taip pat pasižymi greita veikimo pradžia. Kitaip tariant, turėtume skirti sunkesnius ir lengvesnius šios ligos atvejus ir juos skirtingai gydyti. Dar reikėtų pabrėžti, kad išsivysčiusiose valstybėse depresija sergantys asmenys negydomi ligoninėse (nebent tik labai sunkiais atvejais).
VEIDAS: Kiek įtakos sergantiesiems depresija gali turėti fizinis aktyvumas?
D.P.: Tinkamai suplanuotas fizinis aktyvumas (kasdien bent jau nuo pusvalandžio iki valandos) iš tiesų yra psichikos sveikatą stiprinantis dalykas. Tačiau jei žmogus serga depresija, jis tampa ligos įkaitu: sunkiai bendrauja, nejaučia jokio poreikio vaikščioti ar judėti. Taigi tikėtis, kad vaikščiojimas ar bėgiojimas išgydys sunkią depresiją, nereikėtų. Šiuo atveju būtini antidepresantai ir (arba) psichoterapijos kursas.
Komentarai (2)
Komentuoti
Loading ...
Ir vėl – pataikavimas farmacininkams. O juk realiai – dėsnis akivaizdus: “Kuo daugiau psichologų, tuo daugiau savižudybių”… nes kitaip patys psich*** taps nebereikalingais.
Priesuzdegiminai vaistai skyriasi i opioidines ir ne opioindes.
Ne opioidines tai Nesteroidines Vaistai Nuo Uzdegimo (NVNU) ir Steroidines tokie kaip gliukosteroidai..
Tai ka jus perkat vaistineje ir dazniausiai be recepto, tai yra nesteroidines vaistai nuo uzdegimo (NVNU)
Nesteroidines vaistai nuo uzdegimo (NVNU) turi analgetine (skausma malsinanti) , antipiretini ( karsciavimo mazinimui ) ir ilgiau vartojant priesuzdegimini efekta.
Nekalbesiu cia apie farmakokinetika, farmakodinamika, ka jie daro organizme, kokiu budu jie zaloja organizma. Visu NVNU ispirmo eina rizika sirdies kraujagisliu sistemai, paskui skrandis, inkstai, kepenys. Paracetomolis ne priesuzdegiminis ir skrandziui pavojus yra mazesnis, kepenim dydesnis, ypac tiems kurie alkoholi megsta. Ir dar atskirai stovi aspirinas, dydele rizika skrandziui. Ir nesvarbu kaip vartojat, per skrandi per lasine ar dar kaip, mechanizmas tas pats, zala toki pat daro.
NVNU gali sukelti tromboze, infarktus, insultus, skrandzio ir zarnyno kraujavima ir opus, gadina kepenus ir inkstus, is visu zmoniu kurie gyde tik viena liga su NVNU ligonineje ( o kiek zmones patis perka ir niekas apie tai nezino ) kas 10 mirsta nuo tokiu preparatu, ir kas 3 senukas, kuris vartoja iskart ir NVNU ir visokiu milteliu nuo gripo kur yra paracetomolis nezinant ka vartoja, paskui atsiranda greitas skrandzio ir zarnynu kraujavimas ir nevisada galima izgelbeti. Tai tyloji epidemija, mirsta daugiau nei nuo AIDS ar naviku. Amerikoje nuo 2014 meto uzdraude paracetomolo ir aspirinu miltelius kur yda daugiau nei 300mg paracetomolio, beveik ant visu NVNU analgetiku priesuzdegiminiu stovi juoda zyme black box, tai auksciausias rizikos klase,iskart pasakyta kad sukelia infarktus ir insultus, skrandzio ir zarnyno opus, astma, atipines smegenu uzdegimus ir net navikus. Indometacino uztenka 1 lasines kad sukeltu kraujojanti opa skrandzioje, diklofenako uztenka 5 lasines taip pat pavojingas ir aspirinas, jis taip pat selektviai, blokoja COX1 fermenta kuris atsako uz prostaglandinu sinteza, kurie atsako uz skrandzio apsauga nuo rugsciu, COX yra visame organizme ir smegenuose ir inkstuose. Kiti selektiviji COX2 blokatoriai maziau gadina skrandi, bet kraujagisliams, sirdziai, smegenims vistiek yra pavojus. Kai yra persalimas aspirina negalima vartoti nes ir taip gali buti kraujavimas, o aspirinas tik padidins ta kraujavima, vaikams draudziama vartoti aspirina. O tie kurie megsta isgerti, tiems kategoriskai negalima paracetomoli vartuot yra dydelis pavojus kepenims. Yra neselektivi kurie iskart blokoja ir cox1 ir cox2 beveik vienodai. Net 20 metu atgal pagal mirties priezasciu analgetikai stovejo top15, daugeli is analgetiku buvo panaikinti is rinkos nes gadino krauja sukeldavo leukocitoze pvz analginas ir slapimo taku vezi pvz citramonas (phenacetin).Kurie is situ sukels jums infarkta ar vezi niekas nezino ir zinot nenori. Paracetomolis uzima pirma vieta pagal kepenu pazeidimus, antra vieta uzima visokias zoleles. Farm kompanijos dazniausiai slepia sita informacija, nenori perspeti ant pakuotes, uz tai yra baudziamos FDA, bet baudos yra milijonai,o pelnas milijardai.
Vartojant tokius preparatus reikia rimtai ivertinti nauda/zala jusu organizmui. Vartojant tokius vaistus ilgai pripras organizmas, paskui skaudes viska del to kad nevartojat.
pavojingu analgetiku sarasas:
Pyrazolones ( Pyrazolonai )
Metamizole natricum ( Analgin, Novalgin, Dipyrone, Adepiron, Novazol ) – uzdraustas svedioje ir amerikoje dar 1970 metais nes gadino krauja sukeldavo agranulocitoze, broncho spazmus ir taip toliau
Phenylbutazone ( Bute, Butazone, Butadion ) – uzdraustas amerikoje ir europje, nes gadindavo leukocitus, sukeldavo aplastine anemija ir taip toliau, anglioje gydo tik tam tikra spondiloartrita, bechterevo liga, nes kitu efektivesniu ir maziau pavojingiausiu preparatu nera.
Phenazone ( phenazon, antipyrine, analgesine ) naudojamas kad patikrinti kitus vaistus, kaip jie matabolizuojasi kepenuose.
Oxyphenbutazone ( TANDERIL ) phenylbutazono metabolitas, uzdraustas dar 1980 europoje, nes gadino kaulu ciulpus, arba sukeldavo Stevens–Johnson sindroma, tai toksinis epidermaline nekrolize.
Azapropazone ( Rheumox ) – anglioje uzdraustas, nes sukeldavo hepatita, plauciu fibroze, agranulocitoze, autoimuniniu ligu ir daug kitu dalyku kurie kelia pavoju gyvybei.
Morazone (Novartrina, Orsimon, Rosimon-Neu, Tarcuzate) – uzdraustas ir narkomanai pradejo vartoti.
Propionic acid derivatives, Propionates, Profens ( Propiono rugsties dariniai )
Ibuprofen ( Nurofen , Nurofen Forte , Ibumetin, Ibuprom, Ibustar, Ibufen, Ibugard, IbuMax, IbuViva, Ibudolor, Brufen, Butifen, Pfeil, Ibufanti, Pedea, Tvingestin ) FDA ameriketiska food and drug control organizacija, 2015 metais paskelbe kad ilgas vartojimas sukelia infarkto insulto rizika, pavojingas kaip ir kiti NVNU.
Dexketoprofen ( Dolmen, Mialdex ) kaip ir kitu NVNU, galvos svaigimas, ir net labai stiprus, vairoti negalima tuo metu, kol zmogus nezino kaip veikia ji tas preparatas.
Ketoprofen ( Ketonal, Ketonal forte, Fastum gel, Begsan gel ) toks pat stiprus kaip ir indometacinas, diklofenakas, naproksenas ir efektivesnis uz ibuprofena ir piroksikama. Pavojus tas pats.
Naproxen ( Nalgesin , Nalgesin Forte, Emox ) dydesne rizika del skrandzio opu nei ibuprofenas, bet mazesne nei indometacinas.
Naproxen + esomeprazole ( Vimovo )
Fenoprofen – rusioje uzdraustas, dazniau nei kiti NVNU pazeidzia inkstus, sukelia nefrita, nefrotini sindroma, inkstu nepakankamuma del vaistu daznai nepagydoma, tai jau keisti inkstus reikes.
Benoxaprofen (Oraflex, Opren ) – uzdraustas, 1980 metais anglioje sukele virs 10 mirciu, amerikoje virs 60 , del inkstu ir kepenu pazeidimu. Taip pat skrandziui pavojingas, nervinei sistemai toksiskas.
Flunoxaprofen – benoxaprofeno analogas, hepatotoksiskas
Loxoprofen – hepatotoksiskas, gali sukelti skrandzio opa, bronchospazmus, anemija.
Indoprofen – uzdraustas del skrandzi opu ir kraujavima
Oxaprozine ( Daypro, Dayrun, Duraprox) – ta pat kaip ir kiti NVNU, ilgiau vartojant, skrandzio opai, kraujavimas, inkstu zaloja, kepenys zaloja.
Acetic acid derivatives, Acetates ( Acto rugsties dariniai )
Ketorolac ( Ketanov, Ketolgan, Ketorolac Claris )
Diclofenac ( Naklofen, Diclac, Olfen, Voltaren , Dicloberl, Diclomelan , Uniclophen, Feloran, DicloFlex, Dicuno, Ortofen ) – pavojingas uztenka 5 lasiniu kad atsirastu kraujojanti opa skrandzioje.
Diclofenac + vit B1, B6, B12 ( Diclovit ) toks pat pavojingas
Diclofenac + omeprozole ( DIOMPRAZ ) toks pat
Aceclofenac ( AIRTAL ) – diklofenako analogas tokie pat salutiniai.
Acemetacin ( Emflex ) – pavojingas skrandziui, 1 – 10% atvejose sukelia problemu, taip pat ir hepatotoksiskas.
Indomethacin – pavojingas skrandziui kaip ir aspirinas. uztenka vienos lasines kad atsirastu kraujojanti opa.
Sulindac – uzdraustas rusioje, labai hepatotoksiskas, 25% atveju sukeldavo kepenu pazeidimus
Tolmetin – pavojingas sirdies kraujagisliu sistemai, skrandiui, zarnynui, gali atsirasti kraujavimas.
Bufexamac (Paraderm , Parfena ) – pavojingas taip pat kaip ir kiti, sukeldavo kontaktine dermatita kuri buna sunkiai atskirti nuo pradines bukles, nuo 2010 europos medicinos organizacija rekomenduoja panaikinti is rinkos.
Oxicams ( Oksikamai )
Meloxicam ( Movalis, Mexolan, Melox, Recoxa, Melobax, Lormed, Meloxistad, Normelox ) – infarktu, insultu rizika. Daugiau selektivus COX2 nei diklofenakas, piroksikamas, naproxenas, todel mazesnis pavojus skrandziui.
Lornoxicam ( Xefo , Xefo Rapid ) kaip ir kitu NVNU, galvos skausmas, pikinimas, diareja, rietai broncospazmai, kraujavimas.
Piroxicam ( Brexin , Hotemin ) Taip pat kai ir kitu priesuzdegiminiu, skausmas, depresija, viduriavimas, inkstus gadina, kepenys gadina, kasos uzdegimas, uodos problemos , aukstas spaudimas.
Isoxicam – uzdraustas prancuzioje , kaip ir kitu NVNU , toksini epidermalini nekrolise , kuri sukele mirti.
Coxibs ( Koksibai ) – selektiveji COX 2 inhibitoriai
Celecoxib ( Aclexa, Celebrex ) turi salutiniu ir pavoju toki pat kaip ir visi kiti NVNU , sirdies kraujagisliu rizika.
Etoricoxib ( Arcoxia ) – amerikoje kolkas uzdraustas, praso daugiau patikrinimu, kad preparatas naudingas daugiau nei zalos gali padaryti. Nes gali sukelti sirdies
kraujagisliu ligus, toksidermija, eritema ir taip toliau. Kitur kolkas neuzdraustas.
Parecoxib ( Dynastat ) turi salutiniu ir pavoju toki pat kaip ir visi kiti NVNU, bet amerika neiledzia i savo rinka, cia jau farmkompanijas kovoja, europoje neuzdraustas.
Rofecoxib ( Vioxx, Ceoxx ) uzdraustas, gamintojas slepdavo informacija nuo gydytoju, kad preparatas gali sukelti sirdies ir kraujagisliu problemas, 90000 – 140000 zmoniu nukentejo.
Valdecoxib ( Bextra ) uzdraustas, sukeldavo rimtos sirdies kraujagisliu problemu, infarktus, insultus, stenokardija, uodos problemu Stevens–Johnson sindroma.
Lumiracoxib ( Prexige ) uzdraustas, gadino kapeni , reikedavo kepenu transplantacija daryti.
Kiti
Nimesulide ( Nimesil, Aponil, Nise ) – pavojingas, neiligiau nei 10 dienu galima vartoti, yra informacija kad gadina kepeni, na ir skrandi, inkstus, kraujagisliu sistema.
Nabumetone ( Relifex ) pavojus toks pat kaip ir kitu NVNU
Glucosamine ( Glucosamin , GOOL, Arthryl ) pavojus toks pat kaip ir kitu NVNU
Salicilatai
Acetylsalicylic acid, ASA ( Aspirin, Aspirin Cardio , Aspirine UPSA, Upsarin UPSA, Hjertemagnyl, Thrombo ASS , Acard, Herz ASS, Provapirin ) – skrandi gadina, kepenys negadina. Vartojamas daznai kaip antiagregantas, mazomis dozavinams, 1mg i 1kg svorio, dydesne doze nedydina efekta, o sukelia daugiau salutiniu ! ir net mazomis dozemis kaip antiagregantas pvz 81mg amerikoje – 100 mg europoje kaip israso kardiologai, vistiek pavojingas skrandziui. Ausim pavojingas, gali svilpimas ausije atsirasti.
Diflunisal ( Dolobid ) gadina skrandi, sirdies kraujagilius pavojus.
Alka-Prim Acidum acetylsalicylicum/Acidum aminoaceticum
Aspirin C Acidum acetylsalicylicum/Ac.ascorbic
Aspirine UPSA Vitaminee C Acidum acetylsalicylicum/Acid.ascorbicum
Aspirine Vitamine C Oberlin Acidum acetylsalicylicum/Ac.ascorbicum
Upsarin UPSA Vitamin C Acidum acetylsalicylicum/Ac.ascorbicum
Upsarin C Acidum acetylsalicylicum/Ac.ascorbicum
Alka-Seltzer Acidum acetylsalicylicum / Citric acid / Sodium bicarbonate
Paracetamol-type , Anilides ( Anilidai ) –
Paracetomol, APAP ( Acetaminophen, Panadol, Pamol, Efferalgan, PARAMAX Rapid, Tylenol ) – COX 3 kaip ir analginas. Yra ( antipiretinis, karsciavima mazinimui ) efektas, analgetinis efektas yra, o priesuzdegiminio beveik nera. Skrandi negadina, gadina kepenys.
Phenacetin ( Citramon, Vicks ) – Phenacetinas gadino krauja, kepenus, sukeldavo slapimo taku , inkstu vezi, todel buvo panaikintas is rinkos, ir pakeistas paracetomolu,kuris taip pat gadina kepenus.
Citramonas – priesuzdegiminiu ir nuskausminanciu preparatu prekinis zenklas, populiarus buvusios TSRS teritorijoje.
Citramono sudetis buvo toks acetilsalicilo rugstis/phenacetinas/kofeinas/kakavos milteliai/citrinos rugstis
KARTU SU PSICHOTROPINIAIS ir tt..
Neocitramonas Acidum acetylsalicylicum/Paracetamolum/Coffeinum
Neoaskofenas Acidum acetylsalicylicum/Paracetamolum/Coffeinum
Efferalgan C Paracetamolum/Ac.ascorbicum
PARAMAX Extra Paracetamolum/Coffeinum
Dioppex Paracetamolum/Ac.ascorbicum/Phenylephrinum
Febrisan Paracetamolum/Ac.ascorbicum/Phenylephrinum
Febristak Paracetamolum/Coffeinum/Phenylephrinum
Fervex Paracetamolum/Ac.ascorbicum/Pheniraminum
Saridon Paracetamolum/Propyphenazonum/Coffeinum
Gripex Paracetamol/Pseudoephedrin/Dextromethorphan
Daleron Cold 3 Paracetamol/Pseudoephedrin/Dextromethorphan
Theraflu night Paracetamolum/Phenylephrinum/Diphenhydramine
Theraflu Paracetamolum/Pseudoephedrinum/Dextromethorphan/Chlorphenaminum/Pheniramine/
TriFlunex Paracetamol/Guaifenesinum/Phenylephrinum
Actifed Triprolidinum/Guaifenesinum/Pseudoephedrinum
Grippostad C Paracetamol/Ac.ascorbicum/Coffeinum/ Chlorphenaminum
Coldrex Maxgrip Menthol & Berries Paracetamolum/Ac.ascorbicum/Phenylephrinum
Coldrex HotRem Honey & Lemon Paracetamolum/Ac.ascorbicum/Phenylephrinum
Coldrex Cold and Flu Plus Paracetamolum/Coffeine/Phenylephrinum
Coldrex Cold and Flu day and night Paracetamolum/Dextromethorphan/Phenylephrine/Chlorpheniraminum
Coldrex Nite Paracetamolum/Promethazine/Dextromethorphan
Coldrex Paracetamolum/Ac.ascorbicum/Coffeinum/Phenylephrinum/Terpinhydrate
Ultracod Paracetamolum/Codeinum
CoCodamol Paracetamolum/Codeinum
Solpadeine Paracetamolum/Codeinum/Coffeinum
Cirrus Cetirizinum/Pseudoephedrinum