Prieš savaitę šalies didmiesčiuose tvyrojęs smogas visiems tiesiogiai priminė, kuo gresia oro tarša: žmonės netgi raginti neiti iš namų. Neseniai didžiausioje Kėdainių rajono įmonėje – bendrovėje „Lifosa“ sumontuotas unikalus įrenginys gali būti pavyzdžiu, kaip svariai oro taršą ištisuose regionuose pajėgi mažinti didžioji šalies pramonė. Kontaktinis sieros rūgšties cecho aparatas daugiau nei du kartus sumažins bendrą gamyklos aplinkos taršą ir prisidės švarinant orą rajone.
Rasa Vaitkevičienė
Keletą dienų, kai Vilnius, Kaunas ir Klaipėda duso dėl didžiulės kietųjų dalelių koncentracijos ore, Kėdainiuose oro kokybė buvo panaši kaip, tarkime, Plungėje.
„Ar neteks, ieškant švaresnio oro, miestiečiams iš sostinės keltis į Kėdainius?“ – jau juokauja akcinės bendrovės „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas.
Jo vadovaujama bendrovė nebe pirmus metus taiko vieną smogo problemos sprendimo būdų – į gamybą diegia švaresnes, saugesnes technologijas. Kėdainių rajone, o ir visoje Lietuvoje, būtų sunkoka rasti įmonę, pastaraisiais metais tiek prisidėjusią mažinant aplinkos taršą, kaip „Lifosa“.
Kasmet į naujausias technologijas, aplinkosaugos projektus, racionalų gamtos išteklių panaudojimą „Lifosa“ investuoja dešimtis milijonų litų. Investicijos pasiteisino: gamyklos emisijos į orą jau daug metų mažesnės, nei numato bendrovės taršos leidimas.
Neseniai „Lifosa“ užsibrėžė sumažinti į orą išleidžiamo sieros dioksido, išsiskiriančio gaminant sieros rūgštį, kiekį. Šiemet rugsėjį bendrovėje baigti visus metus trukę apie 30 mln. Lt kainavusio naujo sieros rūgšties cecho kontaktinio aparato montavimo darbai. Tai įrenginys, kuriame, veikiant katalizatoriui, sieros dioksido dujos virsta SO3 dujomis.
Mėnesį veikiantis naujasis aparatas jau pateisino lūkesčius: išleidžiamo sieros dvideginio kiekį jis sumažina daugiau nei dvigubai ir taip prisideda mažinant taršą visame regione. Įrenginys ypatingas dar ir tuo, kad yra didžiulis, sudėtingas ir pirmasis toks Europoje.
Siekia ne normų, o švarios aplinkos
„Kito tokio didelio ir galingo aparato nėra niekur Europoje, o pasaulyje jis įrengtas nebent Saudo Arabijoje“, – vertina generalinis „Lifosos“ direktorius J.Dastikas.
Bendrovės vadovas pasakoja, jog pakeisti pagrindinį kontaktinį sieros rūgšties aparatą, kuris gamykloje veikė jau 25 metus, nuspręsta sužinojus, kad rengiama nauja ES direktyva, pareikalausianti taršos normą sumažinti iki 1 kg sieros dvideginio (vietoj dabar leidžiamų 2 kg) tonai sieros rūgšties. Pasitarus su akcininkais nutarta nelaukti, kol direktyva įsigalios.
„Dabar, sumontavus naują kontaktinį aparatą, prieš 26 metus statyto sieros rūgšties cecho emisijos tesiekia 0,5 kilogramo tonai – pusę ES direktyvoje naujai statomiems cechams numatytų taršos normų. Tačiau stengiamės ne atitikti normas, o iš tiesų saugoti aplinką. Diegiame naujas technologijas, taikome geriausius prieinamus gamybos būdus, tad dabar esame moderni ir nekenksminga aplinkai gamykla“, – pabrėžia „Lifosos“ generalinis direktorius.
Pokytis – įspūdingas: veiklos pradžioje, prieš 50 metų, „Lifosos“ emisijos į orą kiekiai buvo dešimt kartų didesni.
Kandidatas į Metų gaminį?
Naujausių technologijų gaminiui ieškota amerikiečių kompanijoje „Dupont“, aparatą suprojektavo Kanados kompanija „SNC Lavalin“, o aparato montavimo darbus atliko panevėžiečių bendrovė „Montuotojas“.
Naujojo kontaktinio aparato aukštis – 31 m, diametras – 16 m. Įrenginio gamybai panaudota apie 750 tonų specialaus nerūdijančio plieno. Jį gaminant teko suvirinti net 53 kilometrus siūlių. Tai išskirtinai modernus ir sudėtingas agregatas, kurį paleisti užtruko dvi paras. Planuojama, kad įrenginys tarnaus mažiausiai 30 metų.
J.Dastikas įsitikinęs, kad už tokį sudėtingą gaminį bendrovė „Montuotojas“ verta apdovanojimo Lietuvos metų gaminio konkurse. Pernai tokio garbingo įvertinimo ši bendrovė sulaukė už taip pat „Lifosai“ sumontuotą amoniako sandėlį.
Kasmet apie trečdalį investicijų įmonė skiria aplinkos apsaugai. Šiemet kontaktiniam sieros cecho aparatui išleistos visos aplinkosaugai numatytos lėšos.
Geras ženklas – jei miestiečiai tyli
Tai anaiptol ne vienintelis aplinką tausojantis „Lifosos“ projektas. Štai sumažinusi fluoro vandenilio išmetimą į atmosferą bendrovė vien iš surinkto fluoro kasmet pagamina apie 17 tūkst. tonų aliuminio fluorido, kurio tona kainuoja per tūkstantį JAV dolerių (per 2763 Lt).
Paklaustas, ar pastebi kėdainiškiai „Lifosoje“ vykstančias permainas, ar jas įvertina, J.Dastikas šypteli: jei miestas tyli, vadinasi, viskas gerai. Skundų dėl iš gamyklos sklindančio kvapo ar kitokios taršos iš Kėdainių gyventojų negauta jau labai seniai.
PR
SAUNU