"Veido" archyvas

Naujojoje savo užsienio politikos doktrinoje Rusija planuoja suartėti su Vakarais ir ketina ekonomiškai užkariauti Baltijos valstybes.

Ką tik lyg tyčia, lyg netyčia išaiškėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos parengta įslaptinta “Užsienio politikos veiksnių efektyvaus išnaudojimo, siekiant ilgalaikės Rusijos plėtros, programa”, kuri laikoma naująja neformalia Rusijos užsienio politikos doktrina.

Ši prieš tris mėnesius parengta neformali užsienio politikos programa iš esmės jau sulaukė Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pritarimo ir šiuo metu perduota tolesniam Rusijos vyriausybės svarstymui. Supaprastintai kertines naujosios neformalios Rusijos užsienio politikos doktrinos nuostatas būtų galima apibūdinti taip: Rusija esą atsisako nuostatos skirstyti valstybes į “priešiškas” ar “draugiškas” ir savo užsienio politikoje vadovautis tik pragmatiniais interesais. Taip pat Rusija siekia pritraukti daug vakarietiško kapitalo, kuris padėtų modernizuoti šalį.

Patys rusai pripažįsta, kad pastaruosius kelerius metus Rusija sugebėdavo pritraukti Vakarų investicijų tik vadovaudamasi itin paprasta schema: kylant pasaulinėms eksportuojamų energijos išteklių ir kitų žaliavų kainoms, didėjo ir rusiškų kompanijų kapitalizacija, o tai leido Rusijai imti dideles ir santykinai nebrangias paskolas iš Vakarų ir reinvestuoti jas į pelningas besivystančių valstybių rinkas.

Taigi iš energijos išteklių eksporto ir reinvestuotų lėšų gautas pajamas Rusija faktiškai “pravalgydavo” – pinigai buvo naudojami ambicingoms socialinėms programoms, o rusiško verslo plėtra toliau vykdoma pigių paskolų sąskaita. 2008 m. rudenį prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei ši schema žlugo – eksportuojamos naftos kainos nukrito, o Rusijos verslo galimybės skolintis smarkiai pablogėjo. Šių metų pradžioje Rusijos ekonominės plėtros ministerija suskaičiavo, kad vien iki 2013-ųjų įvairioms dar anksčiau suplanuotoms socialinėms ir infrastruktūros programoms įgyvendinti Rusijai reikės trilijono JAV dolerių.

Ekonominis Baltijos valstybių užkariavimas

Siekiant įgyvendinti visas minėtas nuostatas, naujojoje Rusijos užsienio politikos programoje iškelti itin ambicingi tikslai: ekonominis Baltijos šalių užkariavimas, Vidurinės Azijos valstybių kompanijų, priklausiusių buvusios SSRS kariniam pramoniniam kompleksui, supirkimas, bendradarbiavimo su Afrikos valstybėmis branduolinės energetikos srityje, dvišalių santykių su Indija ir Kinija stiprinimas ir kt.

Šioje doktrinoje taip pat teigiama, kad pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis Baltijos šalys tapo nebeįdomios Vakarų investuotojams, o šių valstybių turtas nuvertėjo, todėl Rusijos kapitalui siūloma skverbtis į tokias šakas, kaip energetika, logistika ir transportas, informacinės technologijos ir kt.

Ekonominės galios didinimą Baltijos valstybėse naujosios užsienio politikos kūrėjai suvokia kaip dalį platesnės Rusijos ekonominės strategijos, siekiančios ekonominės posovietinių valstybių erdvės konsolidacijos, ribojant išorinių veikėjų galimybes veikti šioje erdvėje. Kita vertus, Rusija šioje naujojoje strategijoje suartėjimą su Vakarais vertina kaip savitą kompromisą. Rusijai gyvybiškai svarbu pritraukti vakarietiško kapitalo ir įgyvendinti esmines struktūrines reformas, bet kartu pripažįstama, kad Rusijos suartėjimas su Vakarais tapo tikėtinas sumažėjus jų dominavimui tarptautinėje politikoje ir ekonomikoje. Kitaip tariant, naujoje neformalioje užsienio politikos doktrinoje Rusija pripažįsta, kad jos ekonomika tapo pažeidžiama, o Vakarai nebeturi pakankamai išteklių dominuoti posovietinėje erdvėje, todėl turėtų būti įteisinti lygiavertė, pragmatiniais interesais grindžiama Rusijos ir Vakarų partnerystė.

Viena pagrindinių naujosios Rusijos užsienio politikos žinučių Vakarams – savo santykius su Vakarais grįsdama pragmatiniais interesais, Rusija tokio pat požiūrio tikisi ir iš savo partnerių, ypač ES ir JAV. Mainais už konstruktyvius santykius su Vakarais Rusija pasirengusi pasiūlyti tam tikrą atlygį (prie “atlygių” ekspertai priskiria pagerėjusius Rusijos santykius su JAV, Lenkija, Ukraina ir kitomis valstybėmis).

Dar viena Rusijos naujosios užsienio politikos kūrėjų plėtojamų minčių – vadinamoji aljansų modernizacija, kai Vakarų tarptautinių pozicijų silpnėjimas išnaudojamas Rusijos vidaus ir tarptautinėms pozicijoms stiprinti. Vienas tokių aljansų modernizacijos pavyzdžių – Rusijos siūloma parama ES ir JAV sprendžiant pagrindines tarptautines problemas mainais į Europos saugumo architektūros peržiūrą (naujos tarptautinio saugumo erdvės nuo Vašingtono iki Vladivostoko sukūrimą), kuri iš esmės suteiktų Rusijai sprendimo teisę įgyvendinant transatlantinę politiką ir sumenkintų NATO reikšmę.