Kūčių vakarienei ruošiama dvylika patiekalų, kad per metus būtų dvylika turtingų mėnesių. Tai maginė formulė: kaip yra šiuo sakraliuoju metu, taip turi būti ir vėliau. Tai būdas užsitikrinti namams nuolatinę skalsą. Per visą Lietuvą suskaičiuojama daugiau kaip šimtas Kūčių valgių receptų.

Etnologė Nijolė Marcinkevičienė

Svarbiausias ilgiausios metų nakties patiekalas – kūčia

Dar XIX a. kūčia buvo gaminama iš įvairių grūdų su medumi ir aguonomis. Nuo šio patiekalo vardą yra gavusios ir Kalėdų išvakarės bei ritualinė vakarienė. Šis labai senos kilmės ir daugeliui Europos tautų bendras pavadinimas kilęs iš viduramžių graikų žodžio kukkia – pupos, plg. senovės graikų kokkos – kauliukas, grūdas, sėkla. Į Lietuvą šis žodis atkeliavo iš slavų, nors nei rusai, nei baltarusiai šio patiekalo vardu Kalėdų išvakarių nevadino.

Kad jis sietinas su vėlėmis, rodo rusų tradicija pateikalą kūtja, pagamintą iš miežinių kruopų arba ryžių su medumi ir razinomis, mirusiųjų paminėjimo dienomis nešti į bažnyčią šventinti. Šis patiekalas kadaise ir Lietuvoje pirmiausia buvo skirtas mirusiesiems – tai rodo papročiai, fiksuoti vakarinėje Lietuvoje, kai pavalgius kūčias moterys berdavo ant žemės rainus žirnius sakydamos: „Mielos kočės, kuom turiu, tuom beriu.“ Kočėmis vadinamos vėlės.

Etnografė Pranė Dundulienė linkusi manyti, kad nuo vėlių, kurios kadaise buvo vadinamos kočėmis, galėjo kilti Kūčių pavadinimas. Galimas ir atvirkštinis variantas – kūčiauti sugrįžtančios namų vėlės galėjo įgyti valgio pavadinimą.

Kūčia, kaip minėta, buvo gaminama iš aguonų, kviečių, pupų, žirnių, miežių ir pagardinama medumi. Kūčios sudėtis ne visur buvo vienoda. Iki Pirmojo pasaulinio karo seniausiai Lietuvoje auginamų javų ir ankštinių mišiniai, gaminti Kūčių vakarienei, taip pat vadinti kūčia, tikra kūčia arba šiupiniu, buvo populiarūs visoje Lietuvoje. Vėliau javai buvo verdami atskirai ir žodžiu „kūčia“ įvardijami vis rečiau. Rytų Aukštaitijoje kūčia kurį laiką buvo vadinama rupių miežinių kruopų košė (grucė), kuri valgoma su aguonomis, miešimu, tai yra medumi saldintu vandeniu. Apso (Baltarusija) lietuviai grucę tebevadina kūčia. Šiauriau Aukštaitijoje šusti kviečiai, taip pat su aguonomis bei miešimu, irgi tebevadinami kūčia.