Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams gali sukelti pavojingesnę pasaulinę sveikatos krizę nei AIDS epidemija.

Kaip pabrėžia JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro vadovas dr. Thomas Friedenas, vien Amerikoje kasmet apie 2 mln. gyventojų užsikrečia antibiotikams atspariomis infekcijomis ir maždaug 23 tūkstančiams jų tai tampa mirties priežastimi. Jis įspėja, kad jei delsime imtis veiksmų, rizikuosime sugrįžti į laikus, kai žmonės mirdavo nuo paprasčiausių infekcijų.

Bakterijos sugeba prisitaikyti prie antibiotikų kaip ir prie kitų nepalankių sąlygų bei įgyti dalinį ar net visišką atsparumą, tad anksčiau veiksmingų medikamentų efektyvumas gali kristi. Medicinos vizionierių forume TEDMED tyrėjas Ramananas Laxminarayanas akcentavo, kad dėl to daugiausia kaltas mūsų neatsakingumas juos vartojant, kai antibiotikai skiriami tokiems paprastiems negalavimams kaip gripas gydyti ar plačiai naudojami gyvulininkystėje ir paukštininkystėje, stengiantis paspartinti gyvulių augimą ir sumažinti savikainą. Natūralu, kad tai negalėjo nepraeiti be pasekmių.

Nors investicijos į pakaitinių medikamentų kūrimą didėja, rizikuojame pakliūti į katės ir pelės žaidimą: ar spėsime sukurti naujus vaistus iki tol, kol bakterijos mutuos ir įgis atsparumą jiems?

Tiesa, kai kurie tyrimai teikia didelių vilčių. Tarkime, mokslo žurnale „Nature“ paskelbta apie naują JAV tyrėjų bakterijų auginimo metodą, kuris po trijų dešimtmečių tuštumos davė 25 naujus antibiotikus, iš kurių bent su vienu – teiksobaktinu – siejamos didelės viltys. Bent kol kas atrodo, kad šiam antibiotikui bakterijos neturėtų išsiugdyti atsparumo. Kita vertus, jei su antibiotikais imtume elgtis atsakingiau, galbūt problemos apskritai išvengtume.