Pagal asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, procentą esame tarp ES pirmūnų, tačiau pagal dirbančiųjų gebėjimus – prie autsaiderių. Kodėl atsiliekame nuo tų, už kuriuos esame labiau išsilavinę?

Aušra Lėka, Gabija Sabaliauskaitė

Lietuviškosios „Šviesos konversijos“ daugiaspalviai ultraspartieji lazeriai – geriausi pasaulyje. Jaunų mokslininkų brolių Augustino, Kristijono ir Dominyko Vizbarų įsteigtos aukštųjų technologijų įmonės „Brolis Semiconductors“ produkciją perka daugiau nei 160 kompanijų visame pasaulyje. Brolių Aido ir Sauliaus Dailidžių įsteigta ir valdoma įmonė „Pixelmator“ šiais metais vėl paskelbta geriausia „Apple“ parduotuvės programa „iPad“ planšetėms. Mūsiškis Ilja Laursas pelno prestižinius žmogaus, keičiančio pasaulį, tarptautinius apdovanojimus, personaliai kviečiamas pasidalyti savo įžvalgomis pasaulio politikos ir verslo elito forume Davose.

Žymiausiose pasaulio finansų institucijose, mokslo įstaigose – lietuviškos pavardės, ką jau kalbėti apie meno, kultūros atstovus garsinančius ne tik save, bet ir visą Lietuvą.

Tikrai esame talentingi, o išsilavinę netgi labiausiai visoje ES – Eurostatui skaičiuojant pagal asmenų, įgijusių aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą, procentą. Kodėl tuomet matuojant gyventojų gebėjimų lygį esame tarp autsaiderių? Kodėl tokių išsilavinusių žmonių valstybė yra vidutiniokė pagal konkurencingumą? Vien teisintis, kad esame maža ekonomika, neleidžia Estija: mat už mus dar mažesni kaimynai, nepriklausomą valstybę ir jos ekonomiką kūrę iš panašių startinių pozicijų, Pasaulio ekonomikos forumo Konkurencingumo indekse yra 29-i, o mes – tik 41-i.

Ir svarbiausias klausimas – ar mus tenkina tokios žirklės tarp gero išsilavinimo ir menkų gebėjimų? Ką daryti, kad padėtis keistųsi į gera?

Kuo mūsų universitetai skiriasi nuo pasaulio geriausiųjų

Pirmas kylantis klausimas: gal mūsų aukštojo mokslo sistema nepataiko į taktą?

Volstrite ir Sityje, pasaulio finansų centruose, sėkmingą karjerą padaręs, dabar – Londono „JP Morgan“ banko valdantysis direktorius Darius Daubaras pirmiausia retoriškai paklausia: „O ar nors vienas Lietuvos universitetas yra pasaulio geriausiųjų šimtuke? Neturime spindinčių universitetų, kurie gerai kotiruotųsi ne tik pasaulio ar Europos, bet net regiono mastu. Kai kalbama apie bendrąjį lavinimą, yra kelios iškilios gimnazijos, bet net Lietuvos mastu tai tik keliasdešimtoji dalis.“

D.Daubaras neabejoja, kad duris į autoritetingus bankus Niujorke ar Londone jam atvėrė, be viso kito, ir geras išsilavinimas, įgytas prestižiniuose JAV universitetuose. Baigęs dabartinę Vilniaus Žirmūnų gimnaziją, jis įstojo studijuoti ekonomikos į Vilniaus universitetą, bet čia mokėsi tik metus. Nors tuomet dar nebuvo studentų pasikeitimo programų, nebuvo ir interneto, tad sužinoti apie galimybę studijuoti svetur buvo sudėtingiau nei dabar, ambicingas ir atkaklus jaunuolis sugebėjo išvažiuoti į JAV, įstoti ir aukščiausiais balais baigti Denverio universiteto bakalauro, vėliau – Pensilvanijos universiteto magistro finansų ir verslo vadybos srities studijas. O šių privačių „brendinių“ (t.y. aukščiausio lygio) universitetų diplomai, juolab ~Cum Laude~ (atitinka „su pagyrimu“), atveria labai daug durų JAV ar Azijoje, nes darbdaviams svarbu, kad studentas parodė atsidavimą savo darbui – kokybiškai mokėsi. O konkurencija norint dirbti prestižinėse pasaulinėse bendrovėse tikrai didelė ir darbdavių reikalavimų kartelė labai aukšta.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-03-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.