Europos ir pasaulio politikos lyderiams po išpuolių Paryžiuje rodant vienybę bei susitelkimą, Prancūzijoje ir kitose šalyse populiarėja politikai radikalai, populistai bei politinės grupuotės, raginančios stabdyti Europos islamizaciją.

Dovaidas Pabiržis

Dar iki teroristinių išpuolių Prancūzijoje masines viešas demonstracijas Dresdene kiekvieną pirmadienį pradėjo rengti spontaniškai susibūręs judėjimas „Pegida“ („Patriotiški europiečiai prieš Vakarų islamizaciją“). Kai kuriose jo organizuotose akcijose dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių. Per demonstracijas judėjimo dalyviai turėjo plakatus su užrašais „Už mūsų kultūros išsaugojimą“, „Prieš religinį fanatizmą“, „Prieš religinius karus Vokietijos žemėje“ ir pan.

Nors „Pegida“ akcijos sulaukė neigiamos visuomenės ir politikų reakcijos, sociologinės apklausos atskleidžia, kad jų idėjoms pritaria nemaža dalis vokiečių: „Der Spiegel“ atliktos apklausos duomenimis, 34 proc. vokiečių mano, kad jų šalis tampa vis labiau islamizuota.

Žudynės „Charlie Hedbo“ redakcijoje tik dar labiau sustiprins vokiečių nuogąstavimus dėl Vakarų vertybių, tapatybės ir kultūros išsaugojimo. Tuo netruko pasinaudoti ir „Pegida“, paskelbdama, jog išpuoliai Paryžiuje yra įrodymas, kad jų kampanija prieš imigrantų sukeltą Europos „islamizaciją“ – teisinga. „Islamistai, apie kuriuos „Pegida“ kalba jau 12 savaičių, Prancūzijoje parodė, kad jie negali gyventi demokratijos sąlygomis, o verčiau renkasi smurtą ir mirtį“, – pareiškė judėjimo organizatoriai, pakvietę išpuolių Prancūzijoje aukas pagerbti mitinge ant rankų užsirišus juodus raiščius.

„Pegida“ judėjimą Dresdene įkūrė reklamos agentūros vadovas, sykį už narkotikų gabenimą kalėjęs Lutzas Bachmannas. Tai padaryti jį paskatino matytas Kurdistano darbininkų partijos (PKK) mitingas Dresdene, po kurio L.Bachmannas užregistravo „Facebook“ grupę, subūrusią bendraminčius, pasisakančius prieš ginklų tiekimą PKK kovoje su vadinamąja „Islamo valstybe“. Sulaukusi staigaus populiarumo, lokali „Pegida“ bendruomenė netrukus išsivystė į reiškinį, kurį analizuoja viso pasaulio žiniasklaida.

Vokietija pasaulyje yra antra pagal populiarumą imigrantų traukos šalis po Jungtinių Amerikos Valstijų, per Antrąjį pasaulinį karą nušluotame ir Rytų Vokietijos sudėtyje po karo atsidūrusiame Dresdeno mieste vokiečiai sudaro daugiau nei 90 proc. gyventojų, o musulmonų populiacija siekia vos kelis nuošimčius. Bet mėginimai išplėsti „Pegida“ veikla kituose Vokietijos regionuose kol kas nesulaukė didesnės sėkmės.

Dešiniojo populizmo sėkmė

Jau prieš dešimtmetį olandų politologas Casas Mudde‘as svarstė apie dešiniojo populizmo išpopuliarėjimą demokratinėse Vakarų Europos šalyse ir įvardijo šį reiškinį kaip laikmečio dvasią (~Zeitgeist~). Pasak jo, tokių politinių partijų, kaip Prancūzijos „Nacionalinis frontas“, Austrijos laisvės partija ar Nyderlandų „Pimo Fortuyno sąrašas“, sėkmė rodo, kad Vakarų Europos demokratija išgyvena krizę, nes tradicinės politinės partijos nesugeba į darbotvarkę įtraukti visų piliečiams rūpimų klausimų ar pateikti suprantamų bei lengvai paaiškinamų jų įgyvendinimo būdų. Tuo naudojasi radikalūs populistai, siūlantys paprastus ir konkrečius politinių problemų sprendimus.

Pasak C.Mudde‘o, populizmas yra ideologija, kai visuomenė traktuojama kaip padalyta į dvi viena kitai priešiškas grupes – paprastus žmones ir korumpuotą valstybės elitą bei teigiama, kad politika visų pirma turėtų būti paprastų piliečių valios tiesioginė išraiška. Be to, populistai politikai savo elektoratą mobilizuoja agresyvia ir antagonistine retorika, nukreipta prieš įvairias mažumas, kurios nepatenka į jų išskirtą paprastų žmonių bendruomenę. Nenuostabu, kad gausios imigrantų bendruomenės Vakarų Europoje pirmos tampa jų taikiniu.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-03-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.