Kėdainių rajone investuotojams sudarytos sąlygos vertinamos kaip geriausios Lietuvoje. Investicijų ir plėtros sritį Lietuvos laisvosios rinkos institutas įvertino maksimaliai – šimtu balų.

Vilma Kasperavičienė

O kad žmonės šiame krašte norėtų gyventi ir dirbti, savivaldybės vadovai didelį dėmesį skiria miesto ir rajono infrastruktūros atnaujinimui, pastatų ir gatvių renovacijai, komunaliniam ūkiui, ypač stengiamasi dėl krašto gyventojų išsilavinimo.

Reitingavus pagal rodiklių grupes ir atskiras sritis, Kėdainiai pateko į penkių savivaldybių, kuriose geriausia gyventi ir palankiausia plėtoti verslą, sąrašą. Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto nustatytą indeksą, kėdainiečius iš 53 šalies savivaldybių lenkia tik keturios savivaldybės: Kauno rajono, Plungės, Klaipėdos rajono ir Druskininkų.

„Daugiausiai įtakos palankiai verslo aplinkai sudaryti turėjo Kėdainių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) atsiradimas. Čia siūlomos įvairios mokesčių lengvatos: nereikia mokėti nekilnojamojo turto mokesčio, o investuojantieji daugiau kaip milijoną eurų nuo pelno mokesčio atleidžiami šešerius metus. Šiandien LEZ naudos dar labai smarkiai nejaučiame, bet ateičiai – tai labai svarbus dalykas. Verslui negalime daryti nuolaidų ar taikyti lengvatų, nes to neleidžia teisės aktai bei savivaldybės biudžeto formavimo principai, tačiau visada galima rasti būdų, kaip jam padėti. Kiekvieną investuotoją sutinkame kaip bičiulį, nesudarydami nepatogumų, nekeldami papildomų sąlygų, nevilkindami procedūrų“, − pabrėžia Kėdainių rajono savivaldybės meras Rimantas Diliūnas.

LEZ teritorijoje treti metai kuriama patogi infrastruktūra, kuriai buvo skirta beveik 6,7 mln. eurų. Norinčioms čia veiklą vykdyti įmonėms patogu pradėti statybas – sudaryta galimybė prijungti dujas, vandenį, elektrą. Infrastruktūra vis dar plėtojama, ‑ netrukus teritorijoje planuojama įvesti TEO šviesolaidinį internetą, zoną pasieks geležinkelio atšaka, pradės veikti pagrindinių gatvių apšvietimas.

UAB Kėdainių laisvosios ekonominės zonos vadovai teigia per artimiausius penkerius metus pritrauksiantys per 20 mln. eurų investicijų ir sukursiantys beveik 400 darbo vietų.

Jonavos chemijos produktų didmenininkė UAB „Vitera Baltic“, kuri Kėdainių LEZ rengiasi statyti kompleksinių trąšų gamyklą, gamybą planuoja pradėti šiemet arba 2016 m.. Nedidelių apimčių fabrike dirbs 10–20 darbuotojų, čia numatoma gaminti skystąsias trąšas dirvožemiui pagerinti. Antrasis investuotojas statybas numato pradėti šiemet ir ketina investuoti 5,8 mln. eurų. Planuojama, kad maisto pramonės įmonėje bus sukurta apie šimtą darbo vietų.

Kėdainiuose veikia septynios stambios įmonės. Netrukus šis skaičius gali gerokai padidėti, o Kėdainiai – užsitikrinti Lietuvos pramonės sostinės vardą.

Naujos įmonės, besiplečiančios senosios – tai naujos darbo vietos kėdainiečiams ir aplinkinių teritorijų gyventojams. „Kiekviena įmonė nori turėti pačių geriausių specialistų ir darbuotojų, todėl galima neabejoti, kad mūsų rajone kuriantis naujoms įmonėms didės ir jų konkurencija. Atsiradus naujų įmonių gyventojai turės darbo pasirinkimą, ir neabejoju, kad tik laiko klausimas, kada Kėdainiuose bus mokami didžiausi atlyginimai šalyje. Tikiu, kad prasidės migracija ne iš Kėdainių, o į mūsų rajoną iš kitų miestų“, – sako rajono savivaldybės mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė.

Prioritetas švietimui

Sudarydami palankias sąlygas verslui rajono vadovai stengiasi, kad Kėdainių krašte būtų gera gyventi žmonėms, o ypač jauniems. „Mums svarbu, kad gerai jaustųsi įvairaus amžiaus vaikai. Tiek mieste, tiek rajone – sutvarkytos ir jaukios gimnazijos, vidurinės mokyklos, tėveliai, norintys vesti vaikus į lopšelius ir darželius, nesusiduria su vietų trūkumu. Dabar jau turime ir privatų darželį bei mokyklėlę. Kėdainių rajono savivaldybė yra viena iš daugiausiai skiriančių lėšų švietimo aplinkai. O tai reiškia, kad ugdymo procesas vyksta šiltoje, modernioje aplinkoje, kad moksleiviai pavežami geltonaisiais autobusais, sportuojama atnaujintose sporto salėse. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomas neformaliojo vaikų švietimo tinklas“, – pabrėžia R.Diliūnas.

Nors Kėdainių rajono švietimo sistema vertinama gerai ir jai rajono vadovai skiria daugiausiai dėmesio iš visų šalies savivaldybių, veiklos šioje srityje yra dar labai daug. Pasak savivaldybės vadovų, tobulėti visada yra kur. „Mes siekiame, kad kiekvienas vaikas mokykloje jaustųsi saugiai, kad sumažėtų jaunimo nusikalstamumas, kad visi jauni žmonės, baigę studijas, turėtų darbą, kad jau vidurinėje mokykloje įgytų tam tikrų profesinių įgūdžių“, − sako N.Naujokienė.