Pernai penkių populiariausių socialinių tinklų vartotojai, tris mėnesius aktyviai dalyvavę Valstybinio turizmo departamento paskelbtame konkurse, geriausiu Lietuvos kurortu pripažino Druskininkus ir jiems suteikė teisę įrengti didžiausią pasaulyje „Like“ ženklą.

Paulius Paukštys

Nuo šiol milžiniškas „Like“ švyti ant Druskininkų „Snow Arenos“, patenkančios į geriausių pasaulio slidinėjimo trasų penketuką, pastato fasado, 50-ies metrų aukštyje.

Praėjusiais metais Druskininkai šventė kurorto gyvavimo 220-ies metų jubiliejų. Nors miestas istoriją kūrė šimtmečius, pažvelgę bent dešimtmetį į praeitį nustebtume, kokį proveržį jis padarė per palyginti trumpą laiką.

Druskininkai plėtrą vykdė pagal 2000-aisiais parengtą planą, kuris kurortą iškėlė ant aukščiausio Lietuvos savivaldybių pjedestalo. Pernai patvirtintas naujas strateginis miesto plėtros planas iki 2020 m. daugeliu strateginių krypčių panašus į ankstesnį, tačiau žinant miesto ambicijas ir potencialą smalsu, kaip Druskininkai atrodys po dešimtmečio. Miesto vadovai tokią viziją jau turi.

Kurorto sėkmė – gerai numatyta vizija

Įvertinus Druskininkų savivaldybės pokyčius per pastarąjį dešimtmetį matyti, kad įžvalgiai pasirinkta ir įgyvendinta ankstesnė strategija lėmė ne tik Druskininkų atgimimą, bet ir tai, jog mineralinis miestelis tapo sektinu pavyzdžiu kitiems Lietuvos kurortams. Sukurta papildomų darbo vietų, sumažintas nedarbas, daug greičiau nei kitose Lietuvos savivaldybėse išspręstos ekonominės krizės sukeltos pasekmės.

Rengiant naują Druskininkų savivaldybės plėtros 2014–2020 m. strateginį planą, kuriuo vadovaujantis toliau bus vykdoma kurorto plėtra, aktyviai dirbo Druskininkų savivaldybės plėtros 2014–2020 m. strateginio plano rengimo ir įgyvendinimo priežiūros komisija, vadovaujama mero Ričardo Malinausko.

Meras pabrėžia, kad savivaldybė per beveik 15 metų visada rasdavo bendrą kalbą su bendruomene. „Rasime ją ir ateityje. Niekada neabejojau Druskininkų bendruomenės sugebėjimais. Bendromis pastangomis įveiktas ne vienas sudėtingas etapas, išspręsta daug bendruomenei svarbių klausimų, – teigia meras. – Tai, kad nuveikti darbai gerai įvertinami ir iš šalies, tik patvirtina, jog daugiau nei prieš dešimtmetį mūsų išsikelti tikslai – atkurti ir toliau plėtoti senąsias sanatorinio gydymo tradicijas bei vystyti naujas aktyvaus laisvalaikio ir komercinio sporto kryptis – pasiteisino. Prieš 15 metų pasirinktas šūkis „Lietuva prasideda nuo Druskininkų“ pasiteisino ir galioja iki šiol.“

Iš viso nuo 2000-ųjų iki 2014-ųjų pabaigos, skaičiuojant bendras valstybės, savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, įvairių kitų fondų, taip pat verslo pritrauktas ir privačias lėšas, į Druskininkų savivaldybėje esančius objektus investuota apie milijardą litų.

Druskininkuose įgyvendinami sudėtingi projektai kuria pridėtinę vertę ne tik miestui, bet ir visai šaliai. Tai ne kartą pripažino ir šalies vadovai, ir aukšti užsienio svečiai. Druskininkais, kaip sumanaus valdymo pavyzdžiu, netgi susidomėjo mokslininkai, tiriantys regionų ir miestų valdymo sumanumo pasireiškimą praktikoje.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto Verslo strategijos instituto direktorius prof. habil. dr. Robertas Jucevičius sako, kad Druskininkuose įvyko neįtikėtini pokyčiai. Tačiau stebuklų nebūna – tai gali būti tik sumanių sprendimų rezultatas. Pirmiausia – savivaldybės sprendimų.

Proveržiu užkrečia aplinkines bendruomenes

Keičiasi ir gražėja ne tik patys Druskininkai, bet ir Druskininkų savivaldybės kaimiškosios vietovės, kuriose iš viso gyvena apie 8 tūkst. gyventojų. Įgyvendinami projektai apima abiejų seniūnijų visas kaimiškąsias vietoves ir kaimo bendruomenes.

Devynios iš dešimties kaimo bendruomenių turi arba netrukus turės projektų lėšomis renovuotus bendruomenės namus, šiomis lėšomis atnaujinami sporto aikštynai, viešosios erdvės, vaikų žaidimų aikštelės, įsigyjama bendruomenių veikloms reikalingos įrangos, pavyzdžiui, malkų skaldymo technikos, skalbyklių ir kt.

„Druskininkai – vienas iš pirmaujančių miestų modernizuojant senus daugiabučius. Ir jie gali pasigirti renovacijos kokybe“, – sakė Druskininkuose apsilankęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Nesnaudžia ir Druskininkų verslininkai. Šiame kurorte kaip niekada daug vandens pramogų. Plečiasi pramoginė laivyba Nemunu naujais laivais, vasarą yra naujų vandens pramogų: pasiplukdymas elektrinėmis valtelėmis ir „vakarienė ant vandens“, Druskonio ežere, Vijūnėlės tvenkinyje veikia mažųjų pamėgti vandens burbulai, o paplūdimyje bus siūloma tatuiruočių piešimo ant kūno paslauga.

Senajame Jaskonių malūne poilsiautojai gali dalyvauti tradicinio šakočio gamybos edukacinėje programoje arba užsisakyti puikią malūno erdvę savo šventėms. Pramogų aikštėje galima pasimėgauti japonų virtuvės patiekalais – atidarytas naujas restoranas IZZUMI, o mėgstantiems greitąjį maistą aikštelėje prie naujojo tilto duris atvėrė „Max Burger“ restoranas, veikiantis visą parą.

Žmogui ir gamtai

Druskininkų kurortas, sėkmingai derindamas natūralios gamtos teikiamas galias ir šiuolaikinių technologijų galimybes, tampa patrauklus vis didesniam turistų srautui ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių. Į Druskininkus, kaip į saugų ir perspektyvų miestą, atvyksta gyventi jaunos šeimos, čia drąsiai investuoja verslas, kurdamas naujas darbo vietas. Miestas išplėtė rekreacines teritorijas, tapo patrauklus įvairiais novatoriškais projektais. Vienas tokių – ekologinio keleivinio lynų keltuvo statyba. Druskininkuose pastačius ekologinį lynų keltuvą, tarptautinį pripažinimą pelnęs kurortas taps garsus ir išskirtine ekologine transporto priemone.

Didėjantis žmonių, o kartu ir įvairių transporto priemonių srautas skatina ieškoti galimybių tobulinti susisiekimo infrastruktūrą bei raginti kurorto gyventojus ir turistus naudotis ekologišku viešuoju transportu. Taip mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Toks ir yra Druskininkų savivaldybės įgyvendinamo projekto „Keleivinio keltuvo, siekiant sumažinti transporto priemonių sukeliamą taršą iš kurorto centro į slidinėjimo areną, įrengimas“ tikslas, nes naujasis keleivinis keltuvas ne tik išspręs dalį transporto taršos problemų, bet ir bus puiki pramoga gyventojams bei miesto svečiams.

Druskininkų savivaldybės meras džiaugiasi, kad pirmąjį Lietuvoje tokio pobūdžio ekologinį projektą įgyvendina būtent švariu oru garsėjantys Druskininkai. „Išskirtiniai projektai jau tapo Druskininkų vizitine kortele. Keleivinis keltuvas ne tik pratęs tokių projektų sąrašą, bet ir neabejotinai suteiks daugiau patrauklumo kurortui, kurio panorama, įrengus keltuvą, bus galima grožėtis ir iš paukščio skrydžio. Tokie išskirtiniai projektai, kaip keltuvas, Vandens parkas, Sniego arena, finansuojami ES bei privačiomis lėšomis, neinvestuojant savivaldybės biudžeto lėšų“, – R.Malinauskas.

Keleiviniu keltuvu bus galima persikelti iš kurorto centro į užmiestyje esančią „Snow Areną“ ir sugrįžti atgal. Lynų keltuvas bus naudojamas ne tik kaip ekologinė transporto priemonė, bet ir kaip apžvalgos ratas, suteikiantis galimybę pakilus į 45 metrų aukštį pasigrožėti įspūdinga Druskininkų kurorto panorama. 13 mln. Lt vertės projektą planuojama įgyvendinti šių metų pavasarį.

Baigiamas atnaujinti ir Sveikatingumo parkas. Jis vertingas ne tik savo istorija, bet ir išraiškingu reljefu, vandens telkiniu – Ratnyčios upe bei vyraujančia augmenija. Parką rekonstruojant ir atkuriant jame unikalias sveikatinimo tradicijas ypatingas dėmesys skiriamas reljefo išsaugojimui, želdiniams. Buvusį visiškai apleistą parką perėmusi Druskininkų savivaldybė jį sutvarkė: išvežė šiukšles, nugriovė grėsmę aplinkinių saugumui kėlusius menkaverčius statinius, pašalino nevertingą augmeniją.

Po rekonstrukcijos parke bus ką veikti ir vasarą, ir žiemą. Atgaivintos unikalios senosios sveikatinimo tradicijos, atnaujinti sveikatingumo takai, parko želdynai, atstatytas jonizacijos paviljonas, kaskadinės maudyklės, pėdų akupresūros baseinas. Visa tai leis druskininkiečiams ir miesto svečiams mėgautis oro, saulės ir vandens procedūromis po atviru dangumi.

Parke jau įrengtos vaikų žaidimo, mechaninių treniruoklių aikštelės, įrenginėjamos tinklinio, badmintono, stalo teniso ir gimnastikos aikštelės. Baigiami rekonstruoti pastatai Ratnyčios upės vagoje: kaskadinės maudyklės-pirtis ir aerohidrojonoterapijos paviljonas. Naujai įrenginėjama medinė terasa dešiniajame upės krante.

Planuojama, kad po rekonstrukcijos per metus parke apsilankys apie 30 tūkst. lankytojų – vietos gyventojų ir turistų. Pagal Sveikatingumo parko rekonstravimo techninį projektą bendra darbų vertė yra apie 12 mln. Lt. Darbus planuojama baigti šiais metais.

Miestas stengiasi būti patrauklus jaunimui. Vis labiau populiarėja Jaunimo užimtumo centras (JUC), kviečiantis jaunimą įsitraukti į naujas veiklas ir įgyvendinantis naujus projektus. Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojo Lino Urmanavičiaus teigimu, visi centro darbuotojai ne tik nuoširdžiai ir aktyviai prisideda prie jaunųjų druskininkiečių laisvalaikio organizavimo, bet ir padeda įgyti daugiau bei įvairesnės bendravimo patirties.

Druskininkuose galima ne tik pailsinti kūną, bet gauti peno sielai. Natūralu, kad sveikatinimo sostinėje Druskininkuose netrūksta ir kultūrinių renginių, todėl jiems reikia tinkamos aplinkos. Pasinaudojant 2014–2020 m. laikotarpio finansavimu, per artimiausius metus planuojama įrengti modernų Druskininkų kultūros centrą su ne mažiau kaip tūkstančio vietų sale.

Ir tai tik dalis projektų bei sumanymų, kuriais vietos gyventojus ir svečius pradžiugins tikras Lietuvos perlas – Druski