Karališkasis Birštono kurortas sparčiai lipa ant kulnų Druskininkams. Per ketverius metus į Birštono infrastruktūros plėtrą, viešųjų pastatų atnaujinimą, birštoniečių buities ir kultūrinio gyvenimo sąlygų gerinimą  investuota ne mažiau kaip 200 mln. Lt.

Elena Milčiūnė

Tai valstybės ir savivaldybės, Europos Sąjungos fondų bei privačių investuotojų lėšos. Birštone įgyvendinta apie 60 įvairios apimties ir paskirties projektų.

O prieš šešerius septynerius metus Birštoną investuotojai aplenkdavo. Nuostabiame gamtos kampelyje esančio Birštono nepuošė gausybė apleistų pastatų, nepatrauklios viešosios erdvės, nesutvarkytos gatvės. „Mums patiems nusibodo gyventi tokioje aplinkoje, pasitvirtinome strateginį planą, ilgalaikę viziją ir pradėjome nelengvą darbą: pradėjome statyti naujas sanatorijas, gydyklas, pastatai „vaiduokliai“ pagaliau buvo prikelti naujam gyvenimui, suremontavome gatves, sutvarkėme viešąsias erdves, skverus, parkuose įrengėme poilsio vietas. Tai darėme laipsniškai, ne tik naudodami ES paramą, bet ir pridėdami savivaldybės biudžeto lėšų, o tada jau pradėjome derybas su investuotojais“, – neslepia Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

Tiems, kurie nusprendė investuoti į sanatorinį, medicininį verslą, paslaugų plėtrą, savivaldybė įjungė žalią šviesą: investicijų laikotarpiu visiškai atleido nuo nekilnojamojo turto, žemės nuomos mokesčio. Plėtros smagračiui įsisukus, kurorte kasmet įkuriama apie šimtą naujų darbo vietų. Vis dėlto, žodžio „nedarbas“ iš vartojamų sąrašo dar negalima išbraukti: savivaldybės vadovė apgailestauja, kad yra žmonių, kurie dirbti paprasčiausiai nenori.

„Šiemet Birštone duris turėtų atverti šiuolaikiška, modernias paslaugas teikianti sveikatinimo ir sveikatingumo įstaiga, galinti priimti 350 klientų ir įdarbinti beveik 150 specialistų. Ne mažiau svarbu ir tai, kad rekonstrukcija ir 40 mln. Lt investicija iš kurorto žemėlapio leis ištrinti Birštono koliziejumi, pastatu vaiduokliu, Pentagonu, vadintą daugiau kaip tris dešimtmečius statybų pabaigos laukusią gydyklą Jaunimo gatvėje“, – džiaugiasi N.Dirginčienė.

Pasak merės, tokių investuotojų atėjimas – didelė paspirtis kurortui. Lūžis jame įvyko „Eglės“ savininkams nusprendus rekonstruoti buvusią „Spalio“ sanatoriją. Didžiausia pastarųjų metų investicija – 50 mln. Lt – padaryta norint antram gyvenimui prikelti pastatus, kurie daugiau kaip 20 metų pačioje gražiausioje Birštono vietoje, ant Nemuno kranto, stovėjo apleisti ir nenaudojami. Juos rekonstravus įrengta „Eglės“ sanatorija, sukūrusi daugiau kaip 170 naujų darbo vietų ir galinti priimti per 450 poilsiautojų. Jau veikianti „Eglės“ sanatorija šių metų rudenį planuoja atidaryti gydyklų pastatą. Atlikti didžiuliai darbai renovuojant „Versmės“ sanatoriją, „Tulpės“ sanatorija baigia Baltosios vilos rekonstrukciją.

„Ne mažiau džiugina ir stadiono atnaujinimas. Panaudojus Valstybės investicijų programos lėšas, naujai pastatytos tūkstančio vietų tribūnos, jų viduje atsirado treniruoklių salės, persirengimo kambariai, patalpos, skirtos šachmatininkams ir administracijai. Stadione įrengta natūralios žolės futbolo aikštė, krepšinio, lauko teniso aikštelės, visi lengvosios atletikos sektoriai. Pagaliau baigėme renovuoti Birštono gimnaziją, kultūros centrą, vaikų lopšelį-darželį „Vyturėlis“, toliau puoselėjame aktyvaus poilsio parką. Privačiomis lėšomis senoji poliklinika prie Nemuno, nenaudojamas sandėlis buvo rekonstruoti į jaukias apgyvendinimo vietas – svečių namus „Birštono banginukas“, svečių namus-vilą „Klasika“, – labiausiai džiuginančias investicijas vardija kurorto vadovė.

Ji pabrėžia, kad Birštonas plėtojamas dviem kryptimis: kurortas – svečiams ir kurortas – gyventojams. „Mūsų strategijoje įrašyta: savivaldybės bendruomenės poreikių tenkinimas. Čia gyvenantys žmonės turi jaustis gerai. Tam skiriame didžiulį dėmesį. Pavyzdžiui, šildymui, kurio kainos, pradėjus kūrenti biokuru, jau dešimt metų nekyla. Pakeitėme vandentiekio ir šilumos trasas. Rekonstravome Pušyno, Algirdo, Kęstučio, Druskupio gatves ir dalį B.Sruogos gatvės, įpusėjo Birutės gatvės su automobilių stovėjimo aikštele rekonstrukcija. Atnaujiname Birštono pirminės sveikatos priežiūros centrą – visa tai žmonėms leidžia gyventi kokybiškiau“, – teigia N.Dirginčienė.

Į kurortą plūstelėjus investicijoms, sukūrus daugiau darbo vietų, savivaldybė jau pastebi gyvenamojo būsto trūkumą. „Galvojame apie kelių naujų ekonominės klasės daugiabučių statybą, kad dirbti į kurortą atvykstantys jauni žmonės turėtų kur gyventi. Mūsų vaikų darželiai, gimnazija pajėgūs priimti daugiau vaikų, tačiau būsto kainos – didelės, sunkiai įkandamos jauniems specialistams“, – pastebi pašnekovė.

Nors Birštono veidas akivaizdžiai keičiasi, kurorto vadovai stengiasi išsaugoti jo dvasią. Kad ir kokio dydžio būtų investicijos, senosios istorinės kurorto dalies neketinama užstatyti daugiaaukščiais, imtis grandiozinių statybų. „Čia neturi likti nė vieno apleisto pastato, o kiekvieną erdvę privalome atnaujinti ir pagražinti. Neturime teisės užmiršti, kad Birštonas – kurortas ir turi išlikti kaip ramybės oazė“, – įsitikinusi merė.