Švietimas. Pastaraisiais metais visuomenėje formuojamas stereotipas, esą jau pakankamai ir net per daug prirengėme vadybos specialistų. Atrandama epizodinių atvejų, kai vienas ar kitas absolventas ieško darbo per biržą ar dirba aukštojo mokslo diplomo nereikalaujantį darbą. Politikai labai mėgsta ir jau šiek tiek nuvalkiotą pavyzdį apie absolventą, dirbantį prekybos centro kasoje.

Apie tai, kodėl visuomenėje įsitvirtinusi pašaipi klišė „vadybininkas“, kokios savybės bei kompetencijos turi būti ugdomos siekiant įsitvirtinti versle ir apie asmenines patirtis susėdome pasikalbėti su VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) dekanu prof. habil. dr. Pranu Žukausku, Vadybos katedros vedėju prof. dr. Giedriumi Jucevičiumi, Ieva Dyraite, kuri VDU studijuoja viešąją komunikaciją ir gretutinėse studijose – verslo administravimą, to paties universiteto marketingo vadybos studijų ketvirtakurse Ieva Kinčiūte bei VDU EVF absolventu Martynu Prieveliu, dirbančiu mokesčių konsultantu tarptautinėje įmonėje „Ernst and Young“.

– Ar gali būti per daug vadybininkų?

P. Žukauskas: Kategoriškai nesutinku su tokia niekuo nepamatuota nuomone, kurią pastaraisiais metais skleidžia keistais stereotipais mąstantys politikai, kai kurie Vyriausybės nariai ir net žiniasklaidos atstovai. Ekonomikos, vadybos ir kai kurių kitų socialinių mokslų specialistai, jeigu jie gerai parengti, labai skiriasi nuo labai specializuotų programų absolventų. Būtų logiška kalbėti apie galimą itin specifinių technologų, siauros specializacijos medikų perprodukciją, nes jie rengiami labai specializuotai ir pagal suteiktas kompetencijas sunkiau randa pritaikymą kitose darbo rinkos srityse. Aš mėgstu pajuokauti, kad tikrai galima prirengti per daug dantistų, nes jiems visiems neužteks gydytinų dantų, tačiau gerų vadybos organizatorių niekada nebus per daug, nes jie ne tik pajėgūs dirbti samdomą darbą, bet dažnai patys susikuria sau darbo vietą ir sukuria ją kitiems.

– Beveik kiekvienas universitetas rengia vienos ar kitos srities vadybos specialistus. Kokių yra skirtumų vienur ar kitur studijuojant vadybą arba verslo administravimą?

P.Žukauskas: Pirmiausia reikia pasidomėti, kaip vertinamas fakultetas. VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas – viena iš visame pasaulyje pripažintų verslo mokyklų. Mūsų fakultetas patenka į geriausių pasaulyje verslo mokyklų, besispecializuojančių vadybos ir verslo administravimo srityse, sąrašo pirmąjį tūkstantuką. Tarptautinio verslo mokyklų tinklo „Eduniversal“ mokslo komitetas kiekvienais metais vertina 7 tūkst. verslo mokyklų pasaulyje. VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas – vienintelis Lietuvos valstybinių universitetų fakultetas, jau septintus metus esantis tarp šių geriausių.

G.Jucevičius: Taip pat pravartu išsiaiškinti, kokios realios sąlygos ir galimybės laukia studijų laikotarpiu, pasikalbėti su esamais studentais ar jau baigusiais EVF absolventais, kurie šiandien dirba ar vadovauja sėkmingiausioms Lietuvos ir užsienio įmonėms. Vytauto Didžiojo universitete taikomas ~artes liberales~ studijų modelis, todėl studentai mūsų fakultetą palieka su tikrai didesniu žinių ir įgūdžių bagažu, nei tik ekonomikos, finansų, vadybos ar rinkodaros žinios. Tai prisideda prie to, kad, tarkim, vadybos studentas nėra tik siauros specializacijos vadybos specialistas, jam formuojamos verslumo savybės, jis tampa kur kas įvairiapusiškesne asmenybe, darbuotoju ar būsimu vadovu.

– Kokių išskirtinių galimybių turi VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentai?

P.Žukauskas: Vienu metu galima studijuoti ne tik mūsų fakulteto, bet ir kitą studijų programą, lankyti dominančias paskaitas kituose fakultetuose, per tą patį studijų laikotarpį įgyti ir dviejų universitetų diplomus. Tokias bendras programas fakultetas vykdo su Katalikiškojo Liuveno universiteto vadybos mokykla Belgijoje ir Trento universitetu Italijoje. Fakultetas taip pat vienintelis Lietuvoje priklauso tinklui „Campus Europae“. Į užsienio universitetą metams išvykstantys studentai vieną semestrą, be specialybinių dalykų, dar mokosi ir tos šalies kalbos, o antrąjį semestrą jau lanko paskaitas ta kalba, kuri toje šalyje yra valstybinė, pavyzdžiui, Prancūzijoje studijuoja prancūzų kalba. Tokios studijos siūlomos aštuoniose Europos šalyse – ką jau kalbėti apie dar didesnes „Erasmus“ galimybes.

Taip pat klysta tie, kurie mano, kad profesionaliam vadovui užtenka mokėti vienintelę užsienio kalbą – anglų. VDU iš kitų universitetų išsiskiria daugiakalbyste – jame galima mokytis daugiau nei 30-ies skirtingų užsienio kalbų. Daugumos jų moko dėstytojai, kuriems ta kalba yra gimtoji. VDU yra antrasis universitetas Europoje (po Vienos universiteto), kuriame siūloma išmokti tiek kalbų. Užmegzdami verslo santykius, tarkim, su norvegų kompanija ir bendraudami su jais angliškai arba norvegiškai – spėkit, kuriuo atveju būsite jiems patrauklesnis?

– Vadyba yra daugiau mokslas ar menas? Jeigu žmogus iš prigimties yra verslus ir apsukrus gerąja prasme, galbūt mokslų baigti nėra būtina?

P.Žukauskas: Pasaulyje yra sėkmingo verslo rezultatų, kuriuos pasiekė žmonės be specialaus vadybinio išsilavinimo, pavyzdžių. Tačiau jeigu analizuojame tokius atvejus atidžiau, matome, kad jie vienetiniai, – tais pavyzdžiais dažnai spekuliuojama. Puikus pavyzdys yra Billas Gatesas, vienas iš 410 mlrd. dolerių vertės „Microsoft“ kompanijos sumanytojų ir įkūrėjų. Verslumo idėjų B.Gatesas nestokojo jau ankstyvoje jaunystėje, tačiau dėl didelio užimtumo versle nebaigęs Harvardo verslo mokyklos, jau būdamas vienas iš kompiuterijos verslo pasaulio lyderių, pats pripažino, kad jam trūksta šiuolaikiniam verslo vadovui reikalingų žinių, taigi po 32 metų pertraukos sugrįžo į universitetą ir jį sėkmingai baigė.

Verslo studijos visame pasaulyje yra vienos brangiausių. Tad čia ir glūdi atsakymas, kokios jos svarbios ir reikalingos.

Vykdydami ne tik nuolatines, bet ir podiplomines magistrantūros studijas, kurios daugiausia skirtos persikvalifikuoti siekiantiems kitų krypčių specialistams,  pastebime, kad vadybos žinių semtis ateina žmonės, kurie jau įsitvirtinę konkrečioje srityje, tačiau pajunta, jog trūksta būtent vadybinių žinių. Tarkim, prieš kelerius metus buvo privačių klinikų ir vaistinių steigimosi bumas. Tuomet sulaukėme nemažai medikų, farmacininkų – kai kurie jų savo srityje buvo įgiję net mokslo laipsnius, tačiau suprato, kad turi tik siaurų specialybės žinių, susidūrė su organizavimo, darbo su žmonėmis, finansų tvarkymo, rinkodaros, organizacijos vystymo problemomis. Tas spragas užpildė studijos mūsų fakultete – daugelis jų šiandien yra sėkmingo medicinos verslo lyderiai Lietuvoje.

G.Jucevičius: Parodykite bent vieną vadovą, kuris įmonę valdytų pagal tai, kokia jo nuotaika šiandien. Versle reikia kliautis ne nuojauta ar nuotaika. Tenka vadovauti, kurti, įtvirtinti idėjas, parduoti naujus produktus ar paslaugas – įvertinus visas galimybes, ateities tendencijas ir pasvėrus riziką. O to nepadarysi be specialių mokslo žinių. Labai klysta tie, kurie į mokslo dalykus žiūri atmestinai ir meta pašiepiamai skambančią frazę – „ai, vadybininkas“. Profesionalus vadovas niekada nepasakys, kad mokslo žinios jam buvo nereikalingos, – jos tikrai prisideda prie sėkmingesnės veiklos, padeda išvengti klaidų ir greičiau pasiekti norimų rezultatų.

I.Dyraitė trečiame kurse studijuoja viešąją komunikaciją, o gretutinėse studijose – verslo administravimą. Klausiame jos, kodėl būtent šias specialybes pasirinko studijuoti vienu metu.

I.Dyraitė: Universitete taikomas ~artes liberales~ studijų modelis, todėl nejaučiu jokios įtampos. Galime lankyti patinkančius dalykus ir netgi studijas derinti su darbu, nes patys sudarome savo paskaitų tvarkaraštį. Tiek paskaitos, tiek bendravimas su dėstytojais vyksta laisva forma, o tai ugdo pasitikėjimą savimi ir savarankiškumą, nes suprantame, kad mokomės tik dėl savęs. Dėl viso to vienu metu galiu studijuoti kelias specialybes. Žinios ir patirtys, kurių gaunu iš ekonomikos ir vadybos dėstytojų, neabejotinai prisidėjo prie to, apie ką anksčiau net nepagalvojau: prie minties, kad galėčiau ir pati vadovauti įmonei, tarkim, žiniasklaidos. Dabar tam drąsos ir žinių jau turiu.

I.Dyraitei pritaria ir I.Kinčiūtė – marketingo vadybos ketvirtakursė. Ji taip pat sako, kad po studijų ketina steigti savo įmonę. Teiraujamės, ar nebaisu žengti tokio, kaip jaunam žmogui, ambicingo žingsnio.

I.Kinčiūtė: Nuo pat studijų pradžios labiausiai patikdavo, kad studijų dalykai labai siejami su praktika. Nagrinėdami ar kurdami verslo planus remiamės ne tik vadovėliais, bet analizuojame konkrečius pavyzdžius – ir sėkmingus, ir nenusisekusius. EVF dėstytojai visada stengiasi mus „pritraukti“ prie realybės – supažindina su partneriais, skatina dalyvauti įvairiuose projektuose (pastarajame Suomijoje vykusiame projekte „Baltic Business and Innovation“ EVF studentai buvo įvertinti prizine vieta), padeda „įsitaisyti“ praktikai ten, kur norime, ir galiausiai visada skatina kurti kažką pačius. Matyt, per visus studijų metus prie to jau taip pripratau, kad ir savo įmonės valdymas man neatrodo toks neįmanomas ir nepasiekiamas. EVF studentus ir dėstytojus sieja šiltas bendravimas, todėl neabejoju, kad net ir baigusi studijas galėsiu kreiptis konsultacijos.

M.Prievelis EVF įgijo ekonomikos ir finansų bakalauro laipsnį, o magistrantūroje studijavo finansų bankininkystę bei pagal dvigubo diplomo programą baigė vadybos studijas Liuveno katalikiškajame universitete Belgijoje. Pagal „Campus Europae“ programą buvo išvykęs ir į Trento universitetą Italijoje. Vaikinas teigia, kad studijos svečioje šalyje, neskaitant profesinių žinių, turi ir daugybę kitų pranašumų. Kokių?

M.Prievelis: Profesiniu aspektu studijos Belgijoje ir Italijoje man leido įgyti platesnį supratimą apie šių šalių verslo ir ekonomikos aktualijas, įvertinti egzistuojančius skirtumus. Paskaitas universitetuose skaitydavo lyderiaujančių pasaulinių kompanijų, tokių kaip „L’Oréal“, „Ernst & Young“, „Procter & Gamble“ ir kt., atstovai. Tai sudarė puikias galimybes gilintis į tai, kuo gyvena šių dienų verslas, kas lemia jo sėkmę ir su kokiomis problemomis jis susiduria. Tačiau tai ne viskas. Studijos svečioje šalyje suteikia tarpkultūrinės patirties, galima bendrauti ir mokytis kartu su studentais iš viso pasaulio, kelti savo konkurencingumą darbo rinkoje, tobulinti užsienio kalbų žinias. Man tai padėjo greta anglų kalbos išmokti dar ir italų bei prancūzų kalbas.

– Šiuo metu dirbate tarptautinėje kompanijoje, būdamas studentas jau buvote įgijęs tarptautinės patirties. Kaip vertinate VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetą globaliame kontekste?

M.Prievelis: Per savo studijų metus mokiausi trijuose universitetuose. Mano manymu, VDU EVF iš tiesų gali didžiuotis studijų kokybe, tarptautiškumu ir bendruomene. Džiaugiuosi, kad baigiau kokybiškas studijas, kurios vertinamos ir Lietuvoje, ir pasaulyje.

Šiandien jau kaip darbuotojas susiduriu su dabartiniais EVF studentais, kurie pasižymi drąsa. Labai džiaugiuosi matydamas, kad verslumo dvasia tarp studentų plinta vis sparčiau. Jie nebijo eksperimentuoti, kurti ir įgyvendinti inovatyvių idėjų. Pažįstu ne vieną EVF studentą, kuriantį savo verslą ar įgyvendinantį idėjas startuolių projektuose. Manau, visų svarbiausia verslo sėkmei yra drąsa, kūrybiškumas, originali idėja ir verslumas. Tai pasiekiama bei tobulinama verslo ir vadybos studijų metu.