Litbioma

Energetika. Kaip suomiai sugeba saugoti savo gamtos turtus juos intensyviai naudodami energijos gamybai.

Kas kitas, jei ne Suomija, turėtų diktuoti gamtos išteklių panaudojimo madas, juk net jos pavadinimas reiškia pelkių kraštą (~suo~ – pelkė, ~maa~ – kraštas), o patys suomiai juokauja praktiškai gyvenantys miške – šie užima net 76 proc. šalies teritorijos.

Suomija iš tikrųjų ir yra toji valstybė, kurioje vis populiaresnis tampa bioekonomikos terminas, ir būtent joje galima pamatyti, ką jis reiškia praktiškai. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA ir Durpių įmonių asociacijos surengtoje darbinėje išvykoje tą padaryti galėjo ir grupelė Lietuvos bioenergetikos specialistų bei šios srities mokslininkų – prie asociacijos LITBIOMA suburtos mokslinės techninės tarybos narių, taip pat ir „Veido“ žurnalistė.

Beje, tęsiant filologines asociacijas norisi pridurti, kad kažkada, dar ikiistoriniais laikais, tai mes suomius supažindinome su kai kuriais daiktais, kuriuos jie lig šiol tebevadina lietuviškais žodžiais: ratas ir suomiškai – ratas ar laivas – laiva. Net su atsinaujinančiais energijos šaltiniais susiję suomiški žodžiai kirvis, giria, pirtis, katilas – baltiškos kilmės. Bet, tenka pripažinti, dabar „mokiniai“ smarkiai pralenkę savo senovės laikų „mokytojus“.

Nors esame palyginamo dydžio ir panašaus klimato šalys, abi turinčios daug atsinaujinančių energijos išteklių, suomiai jų naudoja keliolika kartų daugiau nei mes. Kodėl?

Bendraujant tiek su Suomijos energetikos įmonių, tiek su ja susijusių mokslo bei mokymo įstaigų žmonėmis iš karto krito į akis, kuo skiriasi suomiškas ir lietuviškas požiūris į energetiką. Gamtos išteklių panaudojimo energetikoje galimybės bei jų poveikis gamtai Suomijoje tiriamas jau per šimtmetį ir be davatkiškos filosofijos, neva gamta galima tik grožėtis. Į mokslo tyrimus šioje srityje investuojama tiek žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad mes nė iš tolo čia negalime lygintis. Bet ir mokslas Suomijoje orientuojasi į jo praktinį pritaikymą. Nors ir Suomijoje yra kraštutinių žaliųjų, vyrauja subalansuotas požiūris, kad kuo daugiau alternatyvų, tarp jų ir branduolinės energetikos, tuo energija saugesnė ir pigesnė.

Energijos vartojimo suomiškas „pyragas“ toks: 24 proc. medienos, 23 proc. naftos, 18 proc. branduolinės energijos, 11 proc. anglių, 8 proc. gamtinių dujų, po 4 proc. durpių, hidroenergetikos ir kt.

Šią struktūrą iš dalies lemia tai, kad Suomijoje, priešingai nei Lietuvoje, išplėtota pramonė, kuri yra stambi elektros energijos vartotoja (ypač imli celiuliozės, medžio apdirbimo pramonė). O Lietuvoje suvartojama dvigubai daugiau šilumos nei elektros energijos. Apskritai energijos Suomija vartoja penkiolika kartų daugiau nei Lietuva,  nors gyventojų nėra nė dvigubai daugiau nei Lietuvoje.

„Tai rodo ypač didžiulį mūsų atsilikimą pramonės srityje, nes mes, palyginti su suomiais, smarkiai „pernaudojame“ šilumos nerenovuotuose daugiabučiuose, individualiuose namuose“, – konstatuoja Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas, biokuro katilinių technologinės įrangos kūrėjų ir gamintojų įmonės „Enerstena“ generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas.

Jis sako su pavydu žiūrintis į nedideles šalis, kurios tiek daug gamina. Ir į bioenergetikos plėtojimą Lietuvoje jis žiūrįs ne tik kaip į apsirūpinimą pigesniais energijos ištekliais ar į šalies energetinę nepriklausomybę, bet ir kaip į Lietuvos galimybę generuoti pajamų iš pramonės, nes taip kuriamos technologijos, sudėtingesni produktai, vadinasi, ir geriau mokamos darbo vietos regionuose, atsiveria eksporto galimybės.

Startinės pozicijos geros – vien šios pramonės šakos Lietuvoje jau sukurta per 5 tūkst. darbo vietų. Lietuvoje yra apie 20 įmonių, kurios eksportuoja biokuro technologijas, gaminius ir šios srities inžinerines paslaugas. Pavyzdžiui, „Enerstena“ įgyvendina biokuro projektus Latvijoje, Baltarusijoje, Estijoje, technika tiekiama į Prancūziją, Ukrainą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-13-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.