BFL

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktoriui Daliui Krinickui

VEIDAS: Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė, kad Lietuva, Bulgarija ir Rumunija „pirmauja“ pagal į sąvartynus išvežamų atliekų kiekį. Esą ten jų atsiduria net 94 proc. Kokios problemos slepiasi už šios nepavydėtinos statistikos?

D.K.: Tiesa, kad Lietuvoje į sąvartynus patenkantis atliekų kiekis didelis, nes nėra pakankamai gerai išvystytos infrastruktūros, bet nežinau, iš kur „Eurostat“ paėmė tokius duomenis. Mūsų Europos Komisijai teikiami duomenys rodo, kad atliekų, šalinamų sąvartynuose, procentas 2011 m. buvo 77 proc., 2012 m. – 73 proc., 2013 m. – 62 proc. Per šį laiką dėl plečiamos infrastruktūros jų kiekis sumažėjo 15 proc. Artimiausias mūsų tikslas – perdirbti 45 proc. atliekų.

Kalbant apie atliekų šalinimo prioritetų hierarchiją, geriausia būtų, kad atliekos apskritai nesusidarytų. Po šio prioriteto eitų pakartotinis panaudojimas, perdirbimas, energijos išgavimas, o pačioje apačioje – vežimas į sąvartynus. Apskritai atliekų perdirbimas, atliekų pakartotinis naudojimas didėja, nors gal ir ne tokiais greitais tempais, kokiais norėtume. Esame apskaičiavę ir preliminarius kiekius atliekų, kurios galėtų būti deginamos. Kadangi, be veikiančio Klaipėdoje, planuojami dar du deginimo įrenginiai, tai sudarytų apie 490 tūkst. tonų. Vis dėlto tiksliai apskaičiuoti beveik neįmanoma, nes tai priklausys nuo to, kaip seksis įgyvendinti aukštesnius prioritetus. Reikia įvertinti ir atliekų eksporto galimybes.

VEIDAS: Kokia Lietuvos sąvartynų ateitį prognozuotumėte?

D.K.: Prognozuoti sudėtinga. Jei mes, kaip, pavyzdžiui, Švedijoje, įstatymais uždraustume išvežti atliekas sąvartynuose, tai, logiškai mąstant, jie taptų nereikalingi. Vis dėlto kol neturėsime gerai išvystytos infrastruktūros, sąvartynai liks viena pagrindinių atliekų tvarkymo grandies dalių. Taip, jei tobulai įgyvendinsime aukštesnius prioritetus, į sąvartynus tolimoje ateityje iš tikro galėtų nepatekti nė viena atlieka.

Labai svarbu yra rūšiavimas prie daugiabučių ir individualių namų, jau atsiranda ir komposto dėžių. ES 2014-2020 m. finansinėje perspektyvoje numatyta tikslinių lėšų rūšiavimo infrastruktūrai prie individualių namų ir daugiabučių gerinti. Taip pat ekonominėmis priemonėmis bus labiau skatinamas pakartotinis naudojimas ir perdirbimas.

VEIDAS: Kas nutiks, jei nepagerinsime padėties?

D.K: Laiko riba, iki kurios yra numatyti konkretūs tikslai, – 2020 m. Lietuva turi strateginį atliekų tvarkymo planą, taip pat regioninius ir savivaldybių planus. Deja, tik, berods, 25 savivaldybės iš 60 juos yra patvirtinusios. Jei kitąmet visos savivaldybės nebus to padariusios, Lietuvai teks aiškintis Europos Komisijai. Antra, ES tikslinės investicijos į atliekų tvarkymą tiesiogiai susijusios su šiais savivaldybių planais. Pasakydami, kad mums reikia pinigų, turime parodyti, kaip esame pasiruošę juos panaudoti. Jei nesusitvarkysime, bus sunku gauti europinį finansavimą įrengti rūšiavimo aikšteles, parūpinti konteinerius ir kita.