Scanpix

Kova su terorizmu. Afganistane tebetarnaujantys JAV kariai gyvena laukimo, gal net laiko tempimo nuotaikomis, tačiau visų iki vieno jų namo susigrąžinti JAV niekaip nesiryžta.

Oficialios priežasties būti Afganistane jau seniai nebėra: juk intervencijos į Afganistaną pretekstu tapo 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuoliai JAV, už kuriuos atsakomybę prisiėmė „Al Qaeda“ ir tuometis jos lyderis Osama bin Ladenas (tiesa, oficialiai atsakomybę už vadinamuosius 9/11 išpuolius teroristų lyderis prisiėmė tik 2004 m.). Tad nuo 2011 m. vasaros, po O.bin Ladeno nužudymo, NATO lyderiai neturėjo kitos išeities, kaip susitarti dėl visų savo pajėgų išvedimo iš Afganistano plano. Tačiau nuo to laiko Afganistane tebetvyro nesibaigianti išlydėtuvių atmosfera. Ji trunka jau taip ilgai, kad begaliniai atsisveikinimai atbukino ne tik tokių iškilmių organizatorių fantaziją, bet net ir Afganistano valdžios bei pačių gyventojų nerimą dėl to, kas bus šalį palikus paskutiniam ISAF kariui.

Nerimauti gal ir per anksti, nes šalyje likę JAV kariai namo išvykti net patys labai norėdami kurį laiką dar negalės.

Kovo pabaigoje JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad JAV lėtina karių išvedimo iš Afganistano procesą. Jis pranešė, kad karių skaičius Afganistane bent iki 2016 m. išliks ne mažesnis nei 9,8 tūkst., nors anksčiau žadėta dar iki šių metų birželio jį sumažinti perpus. O juk dar prieš kelierius metus svaičiota, kad Afganistane šiuo metu jau iš viso nebebus nė vieno ISAF kario.

Žinoma, tai bene dešimt kartų mažesnis karių skaičius nei tuomet, kai buvo vykdomos karinės operacijos. Ir, savaime suprantama, dešimt tūkstančių karių Afganistane išlaikyti yra nepalyginti pigiau – ir labiau pateisinama visuomenės akyse.

Afganistano karas iš tiesų stipriai išvargino Jungtines Amerikos Valstijas. Sociologai konstatuoja, kad nei Vietnamo, nei Korėjos, nei Irako karai nepatyrė tokio smukimo visuomenės akyse, kaip šis: invazijos pradžioje 2001 m. karo veiksmus palaikė net devyni iš dešimties amerikiečių, o dabar šis skaičius nesiekia vieno iš trijų. Tai visiškai suprantama, nes karas pareikalavo per daug aukų bei išlaidų. Vien amerikiečiams kariniai veiksmai atsiėjo beveik trilijoną dolerių.

Kadangi Afganistano geografinė padėtis yra itin nepalanki logistikai, karių išlaikymo šioje šalyje kainą daugiausia lėmė jų aprūpinimo reikalingomis priemonėmis sąnaudos. Ne vienus metus buvo naudojamasi transporto koridoriumi per Pakistaną –  per šią šalį į Afganistaną kasdien vyko šimtai konteinerių su maisto produktais, higienos priemonėmis, drabužiais ir, žinoma, amunicija. Skaičiuojama, kad vieno litro degalų, nugabenamų iki Afganistano, kaina išauga iki 100 dolerių, tai yra degalai pabrangsta maždaug šimtą kartų. O vieno kario išlaikymas Afganistane karo laikotarpiu, „Stratfor“ duomenimis, atsieidavo maždaug milijoną dolerių per metus (palyginimui, afganistaniečių kario išlaikymo kaina per metus nesiekė 12 tūkst. dolerių)

Ši kaina šiek tiek sumažėjo NATO ėmus naudoti koridorių per Rusiją.

Pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. Kabule pasirašytą Pajėgų statuso sutartį tarp naujojo Afganistano prezidento ir NATO, šalyje dabar vykdoma nekarinė misija „Tvirta parama“, kurios pagrindinis tikslas – mokyti, patarti ir paremti Afganistano nacionalines saugumo pajėgas, ministerijas ir kitas valdžios institucijas. Misijoje nuo šių metų sausio dalyvauja apie 12 tūkst. NATO ir partnerių šalių karių.

Tiesa, karių „likutis“ per daug nebesiplėšo, nes tai jau ne koviniai, o palaikymo daliniai. Didžioji jų dalis dirba mokymų, žvalgybos, apsaugos srityse ar atlieka konsultantų vaidmenį. Tad Afganistano kontrolė faktiškai jau perduota šios šalies karinėms pajėgoms. Tačiau kitas klausimas, kaip joms sekasi su šia užduotimi susidoroti.

Pakanka pažvelgti į pastarųjų dienų įvykius, kad galėtume įsivaizduoti, kuo gyvena naujo susirėmimų su talibais „sezono“ laukiantys afganistaniečiai.

Kovo pabaigoje Afganistano rytuose, netoli sienos su Pakistanu esančiame Chosto mieste, susisprogdino teroristas mirtininkas, kartu su savimi nusinešdamas 16 žmonių gyvybių. O balandžio pradžioje granatomis ginkluoti, kariškių uniformas vilkintys talibų kovotojai šturmavo teismo kompleksą Afganistano šiaurėje ir nužudė du bei sužeidė dešimtis žmonių.

Šios atakos buvo surengtos prieš tradicinį Talibano pavasario puolimą – naują mūšių sezoną, per kurį šiemet po keturiolikos metų pertraukos afganistaniečių saugumo pajėgos pirmą kartą su maištininkais kovos be visapusiškos NATO paramos.

Pakanka vos kelių pavyzdžių, kad neliktų abejonių, jog saugumo padėtis šioje šalyje tebėra labai trapi. Žinoma, ji geresnė nei prieš penketą ar juolab dešimtį metų, o NATO pajėgos jau kurį laiką kryptingai rengėsi didelio masto atsitraukimui. Tarkime, 2008-aisiais tarptautinių pajėgų Afganistane buvo triskart daugiau nei vietos pajėgų, o dabar šis santykis – priešingas. Afganistane šiandien yra apie 350 tūkst. parengtų karių, policininkų ir kitų vietos pareigūnų, perimančių ankstesnį NATO vaidmenį.

Tačiau afganistaniečių pareigūnų kaita yra didžiulė, o kai kurių jų neprofesionalumas, liudininkų teigimu, kartais tiesiog bado akis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.