J. Augučio nuotr.

Mokslinės veiklos vertinimas Lietuvoje sulaukia daug įvairių nuomonių. Esą Lietuva per maža šalis, todėl objektyviai vertinant universiteto ir institutų veiklas ar studijų programas trūksta nepriklausomų ekspertų nuomonės. Būtent į jų kritiką, įžvalgas ar pripažinimą reikėtų atkreipti didžiausią dėmesį, nes tarptautiniai ekspertai nėra suinteresuoti nė vieno lietuviško universiteto protegavimu.

Siekiant kuo objektyviau ištirti Lietuvos mokslinę veiklą, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), bendradarbiaudamas su Lietuvos mokslo taryba, užsibrėžė atlikti didžiausią tokio pobūdžio tyrimą Lietuvoje. Jame dalyvavo visos Lietuvos mokslo institucijos, kurias tyrė iš tarptautinių ekspertų sudaryta grupė. Vertinimą atlikę tarptautiniai ekspertai iš prestižinių mokslo institucijų, tokių kaip Oksfordo, Delfto technologijos, Mančesterio, Berlyno technikos, Londono menų universitetai, Šv. Trejybės koledžas ir daugelio kitų, aplankė visas Lietuvos mokslo institucijas ir išnagrinėję jų veiklos rezultatus pateikė savo rekomendacijas, kokiu keliu toliau reikėtų eiti siekiant aukštesnės mokslo kokybės Lietuvoje.

Pasak MOSTA direktorės Jurgitos Petrauskienės, susidėjo daug įvairių priežasčių, kodėl toks tyrimas tapo reikalingas. „Mes įtraukėme į tyrimą net 46 tarptautinius ekspertus iš gerai visame pasaulyje žinomų aukštųjų mokyklų, kad pamatytume, kaip iš tiesų atrodome iš šalies, ir sužinotume savo stipriąsias bei silpnąsias vietas. Taip pat ieškojome būdų, kaip išspręsti problemą, kad būtų vertinama ne vien mokslinių straipsnių kiekybė, bet ir kokybė. Šio tyrimo metu ekspertai į tai atsižvelgė. Be to, ekspertai vertino tik tas sritis, kuriose dirba patys, tad buvo atsižvelgta į kiekvienos iš jų specifiką“, – teigia MOSTA direktorė.

Modernios laboratorijos yra – trūksta jaunųjų mokslininkų

Kiekvienais metais universitetai dalyvauja skirtinguose vertinimuose. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) jau ne pirmus metus sulaukia tarptautinio savo srities profesionalų pripažinimo. VDU mokslo prorektoriaus Juozo Augučio teigimu, šiame MOSTA tyrime buvo nagrinėjama universiteto tyrimų kokybė, ekonominė ir socialinė įtaka, infrastruktūra, mokslo vadyba ir potencialas. VDU yra vienas iš nedaugelio universitetų, kurių visos vertinamos veiklos neturėjo nė vieno žemiausio įvertinimo nė vienoje mokslinių tyrimų grupėje. „Visose srityse VDU įvertintas kaip stiprus nacionalinis ir tarptautinis mokslo centras, ir tai nuteikia optimistiškai – vadinasi, einame gera linkme“, – džiaugiasi J.Augutis.

Ekspertai pristatė rekomendacijas kiekvienai mokslo sričiai, tačiau kai kurios pastabos, jų nuomone, tinka visai Lietuvos mokslo sistemai. Pavyzdžiui, ekspertus maloniai nustebino aukšto lygio laboratorijos, jų turima įranga. Kita vertus, atėjo metas žengti naują žingsnį ir daugiau dėmesio skirti žmogiškajam kapitalui. „Turite galvoti, kaip paskatinti žmones dirbti Lietuvos mokslo institucijose, kurti palankias sąlygas tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkams, kad jie norėtų atvykti čia dirbti“, – teigė vienas iš ekspertų, Delfto technologijos universiteto profesorius Laurensas Katgermanas.

Kitas ekspertų patarimas Lietuvos švietimo sistemai – doktorantų skaičiaus didinimas ir raginimas daugiau dėmesio skirti pasaulyje įprastoms podoktorantūros studijoms, kurios jaunam mokslininkui dažnai tampa karjeros pradžia, tačiau Lietuvoje tokia praktika skatinama vangiai.

Su tuo sutinka ir VDU mokslo prorektorius J.Augutis. Jo įsitikinimu, tokia situacija, kai aukštosiose mokyklose dirba labai daug profesorių, tačiau labai mažai doktorantų, – ydinga ir neperspektyvi, todėl VDU ieško įvairių galimybių į mokslą pritraukti daugiau doktorantų, dalies jų studijas finansuoja pats universitetas.

Individualūs vertinimai ir rekomendacijos didžiausią dėmesį skiriant tarptautiškumui

Paskelbtame tyrime atskirai buvo vertinami skirtingų universitetų humanitariniai, socialiniai, biomedicinos, fiziniai ir technologijos mokslai, teikiamos rekomendacijos, ką tobulinti siekiant aukštesnės mokslo kokybės. Be jau minėtų tyrimų kokybės, ekonominės ir socialinės įtakos, infrastruktūros, mokslo vadybos ir potencialo vertinimo, tyrimui atlikti buvo pasitelkta ir biometrinė analizė, nagrinėjami duomenų šaltiniai – „Scopus“ ir Lietuvos mokslo publikacijų duomenų bazės bei papildomi rodikliai: vienam tyrėjui tenkantis bendras ir išorinis finansavimas, vienam tyrėjui tenkančios „Scopus“ publikacijos ir vienam tyrėjui tenkantys citavimai.

Vytauto Didžiojo universitetas gali ypač didžiuotis biomedicinos mokslais, kurie įvertinti palankiausiai tarp visų Lietuvos universitetų. Ekspertų teigimu, VDU Gamtos mokslų fakultetas yra stiprus nacionalinis veikėjas, vis labiau įsitvirtinantis ir tarptautinėje erdvėje, ypač tyrinėjant elektrinių laukų poveikį biologinėms sistemoms ir jų vyksmams.

Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. Algimantas Paulauskas tikina, kad tarptautiškumas fakultete stiprėja: „Daugėja ne tik studentų, bet ir tarptautinių tyrimų, į kuriuos įsitraukia mokslininkai ir studentai jau nuo antro kurso. Sparčiai plėtojama fakulteto infrastruktūra, o tai leidžia atlikti daug skirtingų ir sudėtingų įvairios tematikos tyrimų. Visa tai puikiai atskleidžia ir VDU gamtos mokslų pasiekimai“, – įsitikinęs dekanas.

Kitos sritys – fiziniai ir technologijos mokslai MOSTA tyrime taip pat įvertinti gerai. Tai dar kartą įrodo, kad VDU nėra tik humanitarinis universitetas, o stiprina įvairias mokslo sritis ir jose įsitvirtina.

Tarp humanitarinių mokslų VDU išsiskiria menotyros ir filologijos moksliniais tyrimais. Menų fakulteto dekanės doc. dr. Inos Pukelytės teigimu, ilgą laiką ginčijęsi, kokios mokslo veiklos yra svarbiausios ir kokybiškiausios, Lietuvos mokslo ir studijų politikai galų gale išgirdo neutralių tarptautinių ekspertų verdiktą. „Tyrimas atskleidė, kad mūsų fakulteto menotyrininkai yra tarptautiniu mastu pripažinti humanitarinio mokslo lauko lyderiai, aktyvūs Baltijos, Šiaurės ir kitų Europos šalių tyrimų tinkluose. Dauguma mokslininkų savo tyrimuose aktualizuoja svarbias temas, tokias kaip tarpkultūrinių meninių mainų tyrimai Rytų ir Vidurio Europoje, Lietuvos meno ir kultūros paveldo tapatumas, komunizmo irimas ir pokomunistinės transformacijos“, – pasakoja I.Pukelytė.

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė prof. Ineta Dabašinskienė teigia, kad fakultetas turi daug tarptautinių kontaktų ir ryšių su partnerinėmis institucijoms, o tai leidžia toliau išlaikyti ir dar labiau stiprinti aukštą fakulteto mokslinės produkcijos bei veiklos lygį. „Ypač teigiamai ekspertai įvertino tai, kad Humanitarinių mokslų fakultetas gerai žinomas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, visų pirma dėl prioritetinių tyrimų sričių: pirmosios ir antrosios kalbos įsisavinimo tyrimų, tekstynų ir kompiuterinės lingvistikos, daugiakalbystės ir kalbos politikos“, – pasakoja I.Dabašinskienė ir priduria, kad tarptautiniai vertintojai pabrėžė išskirtinį fakulteto gyvybingumą, veržlumą ir didelį potencialą plėtojant tolesnius mokslinius tyrimus ne tik prioritetinėse, bet ir kitose humanitarinių tyrimų srityse.

Be to, fakultetas sulaukė teigiamo įvertinimo ir dėl socialiai prasmingos veiklos, aktyvaus ekspertinio darbo visuomeninėse organizacijose, įvairiose mokslo programose ir tarptautiniuose projektuose, iš kurių ne vienas yra gavęs aukštus tarptautinius apdovanojimus.

Socialinių mokslų srityje VDU įvertintas bene geriausiai visoje šalyje. Ypač malonu, kad teisės srityje geriausiai įvertintas buvo jaunas VDU Teisės fakultetas. Jo dekanės prof. dr. Julijos Kiršienės teigimu, pasirinkta mokslinių tyrimų strategija, orientuota į Lietuvos teisės globaliame kontekste tyrimus, sulaukė daugiausiai užsienio ekspertų pripažinimo. „Ekspertai atkreipė dėmesį, kad VDU leidžiamas žurnalas „Baltic Journal of Law and Politics“ yra vienintelis Lietuvoje teisės srities žurnalas, kuris yra cituojamas „Scopus“ duomenų bazėje, žinomoje viso pasaulio akademinei bendruomenei. Be to, itin pozityviai buvo įvertinta VDU Teisės fakulteto nuolatinė praktika kviesti vizituojančius profesorius bei VDU dėstytojams ir studentams stažuotis užsienyje. Taigi pagrindinė mūsų stiprybė yra bendradarbiavimas ir dalijimasis patirtimi su kitomis pasaulyje pripažintomis mokslo ir studijų institucijomis bei mokslininkais“, – įvertinimo rezultatus apibendrino Teisės fakulteto dekanė.

Rimgailė Dikšaitė