Šiame „Veido“ numeryje spausdiname Gabijos Sabaliauskaitės straipsnį (36 p.), kuriame svarstoma, dėl kokių priežasčių arti dešimtadalio abiturientų šįmet neišlaikė mokyklinio lietuvių kalbos egzamino.

Palyginę su dalyvavusiųjų „Veido“ apklausoje lūkesčiais, matome, kad, senais terminais šnekant, dvejetukininkais (dabar sakytume – ketvertukininkais) save laiko apie pusantro procento žmonių. Jeigu netenkinančiu elementarių reikalavimų jaučiasi kas 66-tas, realiai toks yra beveik kas dešimtas. O gal ir tie, kurie mano, kad bus įvertinti 8, 7, 6 balais, pervertina save? Manančių, kad yra skalėje tarp „gerai“ ir „patenkinamai“, yra 86,2 proc. – dauguma, kurios Lietuvoje nėra surinkusi nė viena partija. Nežinia, kiek galėtume būti ramūs dėl lietuvių kalbos ateities. Gal ir tai daugumai ji per sunki?

Argumentai dėl lietuvių kalbos taisyklių supaprastinimo, visokiausių išimčių ir kitų „sunkenybių“ naikinimo yra ginčytini. Galima prieštarauti, kad sudėtingesnės gramatikos įsisavinimas lavina protą. Kai kas mano, kad labai sudėtingos rašto sistemos (pavyzdžiui, kinų) arba mažiau sudėtingos, bet vis dėlto reikalaujančios nemenkų pastangų (japonų) prisideda prie darbštumo, kruopštumo ir nuovokos ugdymo. Tačiau negi dėl tokių argumentų atsisakysi lietuviškos abėcėlės ir pereisi prie hieroglifų? Gal pakaktų vien išsaugoti dabartinę lietuvių kalbos skyrybą ir rašybą?

Kokį pažymį tikėtumėtės gauti, jeigu tektų laikyti mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą?     (proc.)

10                  1,2

9                    5,8

8                    29,6

7                    33,4

6                    23,2

5                    5,4

4                    1,0

3 ir mažiau   0,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ 2015 m. birželio 25-28 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.