Graikija susiprato. Ant jos pečių guls dar didesnė našta, nei būtų iki kairuolių valdžios primesto referendumo su makabrišku šventimu po jo. Ką šventė graikai? Savo kvailumą? O Europa? EK prezidentas J.C.Junckeris po ilgosios nakties drąsinosi, kad nėra laimėtojų ir nėra pralaimėtojų.

Politikai turi išlaikyti gerą veidą prastame žaidime. O prastesnio žaidimo, kaip Graikijos priėmimas į euro zoną ir dešimtmetį trukęs jos šėrimas milijardinėmis paskolomis, Europos pokario istorijoje nebuvo ir, tikėkimės, nebus. Tačiau kol ES gyvena viltimi, kad Graikijos parlamentas priims žiaurioms reformoms ir žiauriam taupymui būtinus įstatymus, vienas Graikų-Euro karo pralaimėtojas jau aiškus. Tai Lietuva.

Lietuva yra paskutinė prisijungusi prie euro zonos. Todėl tai reiškia, kad dabar, kai Graikijai pažadėta suteikti dar 86 mlrd. eurų, Lietuva iš savo kišenės graikų pensininkams ir valdininkams paremti turės ištraukti 200 mln. eurų, o gal ir daugiau. Po kokius 67 eurus kiekvienam lietuviui, įskaitant kūdikius ir karšinčius. Kadangi ir Lietuvos kišenė kiaura, tai reiškia, kad, gelbėdami graikus, didinsime savo skolą. Ir ne paskutinį kartą. Graikijos juodoji skylė eurams siurbti tokia plati.

Bloga žinia. O jei pridėjus tai, kad mūsų eksportas stoja. Per 4 mėnesius, palyginti su pernai, mūsų visų maitintojas eksportas sumažėjo 0,4 proc. Palyginti su praėjusiais metais, kai eksportas augo 2 proc., Lietuva negavo 12,2 mln. eurų. O jei tai tik pradžia, įgysianti pagreitį?

Neatmestina. Tuo metu, kai mūsų D.Grybauskaitė, A.Guoga ir K su neofitų aistra pamokslavo graikams, Kinijos akcijų rinka, kurios žlugimas savo apimtimi prilygtų porai dešimčių graikijų, su Puntuko svoriui pritinkančiu pagreičiu nėrė į dugną.

Akcijų kainų bumo burbulas, kai net kinų valstiečiai jau skolinosi bankuose ir bankeliuose juanių pirkti akcijoms, sprogo. Investuotojai prarado ne milijardus – trilijonus.

Kinų valdžia griebėsi skęstantį kalną traukti iš vandenyno gelmių įsakymais.  Valstybinėms įmonėms uždrausta atsikratyti akyse nuvertėjančių akcijų. Pekinas ramina pasaulį aiškinimais, kad Kinijos akcijų rinka ir jos ekonomika – ne tas pats. Gal. Tačiau kas, jei kinai meluoja geriau nei graikai? Net kinų valdžios vyrai pripažįsta, kad jų statistikai, ypač provincijos, nesiskiria nuo astrologų.

Ką reiškia Kinijos ūkio nuosmukis pasauliui? Garantuotą pasaulinę finansų krizę. Galima guostis tik tuo, kad į jos verpetą Lietuva bus įsiurbta ne iškart. Pirmoji Puntuku į dugną smigs Vokietija, kurios eksportas į Kiniją yra toks milžiniškas, kad smūgis bus neatremiamas. Paskui Vokietiją į dugną eis Lietuva. Mūsų eksportas į Vokietiją taip pat didelis ir didėja.

Amerikai gresia tas pats, kas Vokietijai. Australijai, Honkongui, Afrikai, Čilei, abiem Korėjoms ir kitiems.

Ką gautume Lietuvoje? Antrą smūgį per 7 metus žemiau vaterlinijos. Ką stebime čia? Atsileidusią valdžią ir dar labiau atsileidusią visuomenę, kurioje svaičiojama apie pensijų ir valdininkų algų kompensavimą. Ar galima krizės išvengti?

To, kas vyko ir vyksta Kinijoje, išvengti neįmanoma. Didžiausia pasaulio valstybė auga jau tris dešimtmečius. Didysis Kinijos finansų žemės drebėjimas, jei šįkart pasaulį ir aplenks, vieną dieną vis tiek įvyks. Ką galima padaryti, kad Lietuvoje sužeistųjų būtų mažiau?

Nesvaičioti apie pensijų ir algų kompensavimą. Susirūpinti „Sodros“ biudžeto deficitu, kuris jau siekia metų dydžio įplaukas. Mažinti biurokratinį aparatą. Imtis reformų. Nelaukiant naujų požeminių smūgių Kinijoje. Ar imsis? Puntukas – lietuvių tautinis akmuo. Nerti į dugną.