Iranas ir šešios galingosios pasaulio šalys liepos 14 d. pasiekė istorinį susitarimą, kuris smarkiai apkarpys Irano branduolinę programą, o mainais turės būti palaipsniui atšaukiamos JT ir Vakarų šalių sankcijos Iranui.

Tokia sutartimi labiausiai džiaugiasi svarbiausi šių derybų dalyviai – JAV ir Iranas, tačiau yra ir nemažai nepatenkintųjų. Kadangi susitarimas gali duoti postūmį JAV ir Irano santykių atšilimui, tokia perspektyva kelia nerimą didžiausiai šiitiško Irano varžovei – sunitų dinastijos valdomai Saudo Arabijai. Nedžiūgauja ir kitos Persijos įlankos monarchijos, laikančios Teheraną regioną destabilizuojančia jėga. Izraelis, kuris, kaip manoma, turi branduolinį ginklą, nors nėra to viešai patvirtinęs, taip pat yra smarkiai sunerimęs ir skundžiasi, kad rengiamas susitarimas neužkirs kelio jo senam priešininkui Iranui pasigaminti atominę bombą, o Izraelio premjeras Benyaminas Netanyahu netgi pareiškė, kad „pasaulis vakar buvo kur kas saugesnis nei yra šiandien“.

Vis dėlto Irano ir vadinamosios P5+1 grupės, kurią sudaro JAV, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, diplomatai įsitikinę, kad sunkiai ir ilgai siektas susitarimas visoms pusėms atvers „naujus horizontus“.

Diplomatinės pastangos dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos prasidėjo 2013 m., kai į valdžią Irane atėjo prezidentas Hassanas Rouhani. Tų metų lapkritį suderinta laikinoji sutartis, bet pernai praleisti du galutiniai terminai. Šį balandį derybų šalys pasiekė didelį proveržį susitarusios dėl galutinės sutarties gairių ir tikėjosi ją užbaigti derinti iki birželio 30 d., bet galutinis terminas buvo dar dukart atidėtas, kol galiausiai liepos 14-ąją sutarta dėl visų detalių.