Vytautas Juozapaitis, operos solistas, Seimo narys konservatorius

Vilniaus geležinkelių transporto ir verslo paslaugų mokykla (buvusi 26-oji Vilniaus technikos mokykla)

Man yra didelė garbė savo biografijoje turėti profesinės mokyklos puslapį. Tik žmona iki šiol mano darbais negali įsitikinti, kad turiu staliaus diplomą. Žinoma, nesvajojau tapti staliumi. Gūdžiais 1981-aisiais, kai baigiau mokyklą, pasirinkimą mokytis profesinėje mokykloje išprovokavo aplinkybės. Neįstojau į universitetą, bet norėjau likti Vilniuje, todėl metus teko kažkur praleisti. Iš 32 žmonių kurso šioje mokykloje 30 ten atsirado todėl, kad neįstojo į universitetą. Be to, buvo šiokia tokia lengvata: jei profesinę mokyklą baigei raudonu diplomu, stojant į aukštąją užteko laikyti vieną egzaminą.

26-oji technikos mokykla priklausė „Lietuvos geležinkeliams“, todėl, be įprastos 40 rublių stipendijos, geležinkeliai kiekvieną mėnesį skirdavo papildomai 35 rublius, vėliau mokėjo ir už praktiką. Gaudavau beveik bajoriškai – 75 rublius, o tai man leido laisvalaikiu rinktis tokias pramogas, kurios vėliau virto mano profesija. Be to, būtent toje mokykloje susipažinau su žmonėmis, kurie vėliau man nurodė vokalo kelius.

Kadangi iš Radviliškio atvykau jau sukaupęs estradinės muzikos patirties, buvau būgnininkas, vadovavau mokyklos ansambliui. Už aktyvią veiklą man buvo sudarytos sąlygos anksčiau gintis diplominį darbą ir stoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Dabar atrodo simboliška, kad diplominiam darbui sukonstravau tribūną viešoms politikų kalboms. Žinoma, viską – nuo medžiagų paėmimo iš sandėlio iki medžio pjaustymo dariau savo rankomis, tad mokykloje išmokau universalių dalykų.

Vėliau tos mokyklos direktorių sutikau komisijoje, kuri skirstė aukštųjų mokyklų absolventus į darbus. Šis žmogus dar kartą suvaidino svarbų vaidmenį mano gyvenime: iš dalies ir jo dėka likau Muzikos ir teatro akademijos aspirantūroje. Tai įrodo, kaip dar, be techninių įgūdžių ir užgrūdinimo, profesinė mokykla gali pakeisti gyvenimą.

Kęstas Rimdžius, stilistas, įvaizdžio namų „Kukla Beauty Box“ įkūrėjas

Šiaulių profesinio rengimo centras (buvusi Šiaulių buitininkų proftechninė mokykla)

Vidurinėje mokykloje mokiausi labai gerai, žinojau, kad noriu dirbti grožio srityje, bet supratau, kad šeimos galimybės neleis man studijuoti Vilniaus universitete. Taigi po devintos ar dešimtos klasės įstojau į „profkę“.

Tai buvo didelė trauma ir man, ir motinai, ir aplinkiniams, nes niekas iš manęs nesitikėjo tokio pasirinkimo. Dabar manau, kad pasielgiau teisingai.

Kalbėdamas apie aplinką, galiu pasakyti, kad mokykloje buvo visko. Buvo žmonių, kurie ir šiandien dirba pagal įgytą specialybę, buvo tokių, kurie mokėsi ten, nes niekur kitur įstoję nebūtų. Kadangi aš ėjau ten turėdamas konkretų tikslą, didelio kultūrinio šoko nepatyriau. Kita vertus, esu tvirtas žmogus, turintis savo nuomonę, tačiau silpnesnio charakterio žmogui ta aplinka – įvairūs žmonės iš skirtingų socialinių sluoksnių, skirtingi jų tikslai, poveikį, matyt, padarytų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.