Anykščiuose šiemet juntamas didelis sujudimas: miestas keičia ir politinį, ir kurortinį savo veidą, o tokio lankytojų srauto nėra regėjęs per visą istoriją.

Viktorija BALSYTĖ

Ar vienas objektas – Lajų takas – gali pakeisti viso miesto veidą? O gal prie to prisideda ir ilgai puoselėtos, o dabar įgyvendinti pradedamos kūrybingų, taupių ir drąsių anykštėnų idėjos? Apie tai – „Veido“ pokalbis su naujuoju Anykščių meru Kęstučiu Tubiu.

– Anykščių mero pareigas einate nuo balandžio mėnesio. Kokių naujų projektų ėmėtės, ką nutarėte tęsti iš ankstesnės valdžios palikimo?

– Mes tęsiame visus projektus, kurie yra logiški, progresyvūs, sukuria pridėtinę vertę Anykščiams ir Anykščių rajonui. Neneigiame nieko, kas buvo padaryta gero.

– Viena svarbiausių šių metų Anykščių sėkmės istorijų – Lajų takas. Ar daug prisidėjote prie šio anksčiau pradėto sumanymo?

– Daug dirbame prie detalių, kurias pražiūrėjo buvusi valdžia, arba to, kas pasimatė jau atidarius Lajų taką. Tarkime, trūko kelio, prekybos vietų, viešųjų tualetų, maitinimo, apnakvindinimo paslaugų. Visa tai labai operatyviai tvarkome, šaliname trūkumus.

– Anykščius šiemet užplūdo neįprastai gausus turistų būrys. Ar suvaldote situaciją, ar randate, ką dar, be Lajų tako, jiems pasiūlyti?

– Labai svarbu turistų srautus geriau nukreipti, juos suvaldyti, kad kuo daugiau turistų atvyktų grupėmis, kad į lankytinas vietas ar kavines nesugužėtų visi vienu metu. Tam labai svarbu bendradarbiauti su Turizmo informacijos centru, su kelionių organizatoriais. Anykščių mieste ir rajone yra net 23 kavinės ir restoranai – tai nemažas kiekis. Gavę informacijos iš Turizmo informacijos centro ir per kelionių organizatorius, galime turistų srautus išdėstyti tiek geografiškai, tiek laiko atžvilgiu.

Na, o kalbėdamas apie lankytinas, turistams įdomias vietas ar renginius galiu pasakyti, kad Anykščiuose jų itin daug. Vyksta nuostabūs kultūriniai renginiai – tiek Anykščių miesto šventė per Šv. Oną, tiek „Bėk, žirgeli“ šventė, įvairūs festivaliai – bardų, roko festivalis „Velnio akmuo“. Anykščiuose vyko ir Lietuvos baikerių suvažiavimas.
Be to, turime menų muziejų, vienintelį Lietuvoje angelų muziejų, vienintelį tokį šalyje Arklio muziejų, kuriame vykdomos įvairios edukacinės su maisto paveldu susijusios programos, lankytojai čia gali patys išsikepti duonos, susipažinti su senoviniais patiekalų gaminimo būdais. Sutikite – skamba skaniai. Pasakysiu taip: netgi merui sunku pasirinkti, į kurį renginį nueiti.

– Kokios stadijos dabar yra kažkada planuotas, bet neįgyvendintas Vorutos pilies atstatymas?

– Po sėkmingo Lajų tako atidarymo Vorutos pilies atstatymas mums pasirodė itin patraukli idėja, ją jau aptarėme ir su Saugomų teritorijų tarnyba, ir su Aplinkos ministerijos specialistais, ir netgi su istorikais. Nenorime, kad tai būtų kičas, nes tai – istorinė vieta, o Šeimyniškėlių piliakalnis, kur stovėjo Vorutos pilis, yra labiausiai archeologų ištyrinėtas piliakalnis Lietuvoje. Svarbiausia, kad atstatant pilį viskas vyktų skaidriai, sąžiningai.

– Nuolat akcentuojate skaidrumą. Pats esate dirbęs teisėsaugos srityje – ar tai padeda pelnyti didesnį žmonių pasitikėjimą?

– Aš labai vertinu skaidrumą. Visus konkursus, atrankas rajone organizuojame kuo skaidriau, objektyviau. Pavyzdžiui, Debeikių seniūno pavaduotojo pareigoms užimti surengtoje atrankoje dalyvavo net 14 žmonių, o anksčiau į tokias atrankas ateidavo po vieną du, nes žmonės netikėjo skaidrumu. Tikrai jokiu būdu negalima to pasitikėjimo sugriauti.
Pateiksiu pavyzdį. Dar ankstesnės valdžios atstovų prie Lajų tako buvo numatyta viena prekybos vieta, sumokėjus už ją, kaip už laikiną, 493 eurus trejiems metams. Ta vieta buvo paskirta be atrankos, neviešai, neskaidriai. Mes tos sutarties nebegalėjome pakeisti, užtat prie Lajų tako skyrėme dar dvi papildomas prekybos vietas ir pirmą kartą Anykščių savivaldybės istorijoje surengėme konkursą. Ir per mėnesį prekybininkai, kurių varžėsi net aštuoni, už šias vietas mokės atitinkamai po 460 ir 415 eurų. Štai ką reiškia skaidrumas.
Tai nauja kultūra, nauji verslo principai. Ir, be abejo, parama verslui bei rūpinimasis kiekvienu gyventoju.
Tą patį galiu pasakyti ir apie jau prasidėjusią pastatų renovaciją: stebime, kad rangovai nenuskriaustų gyventojų. Jei darbus jie atlieka laiku ir kokybiškai, mes juos giriame, jiems dėkojame. O jeigu vilkina ar atlieka nekokybiškai, laikomės pozicijos, kad už tai iš savo kišenės turi kompensuoti gyventojams – mokėti už juos palūkanas arba, pavyzdžiui, renovuoti vidaus laiptines, nors tai ir nenumatyta projekte.

– Vadinasi, Anykščių gyventojai gyvens gražiau ir šilčiau. O ar pigiau?

– Šiuo metu kaip tik baigiama biokuro katilinė, kuri leis pusę miestui reikalingos šilumos gaminti iš biokuro. Spalio 16 d., kai prasidės naujas šildymo sezonas, biokurą kūrensime jau naujojoje katilinėje, ir, manau, po to šiluma turėtų pigti. Kiek procentų – negaliu pasakyti. Beje, nors įstatymas leidžia pusę kuro pirkti pagal sutartis konkurso būdu, o pusę biržoje, mes viską perkame iš biržos, nes taip skaidriau ir pigiau.
Beje, taupome ne tik gyventojų pinigus. Nuo sausio pradedama savivaldybės administracijos reforma, leisianti sutaupyti tris etatus, o pinigais tai maždaug 150 tūkst. Lt per metus.

– Ar per didelis taupumas nenuskriaus Anykščių? Ar numatyta viešųjų erdvių tvarkymo darbų?

– Iki kitų metų vasaros baigsime J.Biliūno gimnazijos remontą ir jos stadiono įrengimą, sutvarkysime miesto stadioną: pakeisime dangą, pasėsime žolę, įrengsime automatinę drėkinimo sistemą, kad stadionas nestovėtų kaip anksčiau – be varžybų, be futbolininkų.

Be to, prasidės naujasis ES finansavimo etapas. Esame numatę daug naujų projektų, dėl kurių gražės miesto erdvės, kursis nauja infrastruktūra. Gyventi Anykščiuose bus gera ir gražu.