Per artimiausius septynerius metus vien į Kėdainių rajono plėtrą ketinama investuoti daugiau nei 12,5 mln. eurų. Kryptys, kuriomis Kėdainių rajono savivaldybės taryba nukreipia miesto, valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšas, jau aiškios: patrauklesnės gyvenimo ir poilsio sąlygos, gyvenamosios aplinkos kokybė, sąlygos visaverčiam švietimui ir ugdymui, sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumas.

Rasa VAITKEVIČIENĖ

Naują politinę koaliciją be „darbiečių“ Kėdainių savivaldybės taryboje suformavęs meras Saulius Grinkevičius, savaitraščiui „Veidas“ komentuodamas rajono šiandienos problemas, yra sakęs: nemokėta sukurti žmonėms komforto gerai jaustis – kad jie nebesakytų, jog Anglijoje geriau nei Lietuvoje, ir ne vien nuo pinigų tai priklauso.

Šis siekis – kad žmonės galų gale gerai pasijustų ten, kur gyvena, tampa daugelio Kėdainių rajone numatytų pokyčių varikliu. Neatsitiktinai: 2011–2014 m. Kėdainių rajone gyventojų sumažėjo drastiškai, daugiau nei penktadaliu.

„Regis, turime ir išplėtotą pramonę, ir sutvarkytas švietimo, kultūros bei sporto bazes, maži nedarbo rodikliai. Tad turime susitelkti, imtis permainų ir siekti, kad rajonas imtų augti“, – susitikimuose su savivaldybės įstaigų atstovais ir miestiečiais šiemet ragino rajono vadovas.

Tad Kėdainių rajono savivaldybės taryba ir administracija ne tik sumuoja baigiamų įgyvendinti 2007–2013 m. europinės paramos projektų „derlių“, bet ir žvelgia į priekį, ieško būdų, kaip pritraukti į rajoną daugiau žmonių, kaip jiems suteikti kuo palankesnes gyvenimo sąlygas.

Regiono ekonomikos variklis – pramonė, verslas, investicijos. Vidurvasarį rajono meras deleguotas į Kėdainių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdybą. Tai rodo rimtą Kėdainių rajono savivaldybės požiūrį į LEZ ir siekį pritraukti investuotojų, skatinti kurti naujas darbo vietas, padėti suklestėti miestui. Tikimasi, kad jau šį rudenį pramonės rajone statybas pradės pirmosios – trąšų gamybos ir paukštienos perdirbimo įmonės.

Tokiems užmojams Kėdainių rajono aplinka – itin palanki: Lietuvos laisvosios rinkos instituto paskelbtame Lietuvos savivaldybių indekse Kėdainių rajono savivaldybė buvo geriausių rajoninių savivaldybių penketuke. Investicijų ir plėtros sritis įvertinta maksimaliu 100 balų vertinimu: savivaldybė parengusi investuotojams sklypų, bendradarbiauja su privačiu sektoriumi per viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, pritraukia vietos ir užsienio investicijų.

„Didžiuojamės, kad Kėdainių verslininkai svariai prisideda gerindami kėdainiečių gyvenimo kokybę. Tikrai ne kiekviena šalies savivaldybė galėtų pasigirti tokiu išskirtiniu objektu, kokį Kėdainių bendruomenei 2013-aisiais padovanojo akcinė bendrovė „Lifosa“. Kėdainių arena, kainavusi įmonei per 6 mln. eurų (22 mln. Lt), padovanota miestui minint bendrovės 50 metų jubiliejų.

Džiugu, kad šiemet septintą kartą pasirašytas susitarimas dėl socialinės bei ekonominės partnerystės tarp mineralų ir chemijos pramonės kompanijos „EuroChem“, аkcinės bendrovės „Lifosa“ ir Kėdainių savivaldybės. Turime įmonę, kuri nuoširdžiai stengiasi padėti mūsų bendruomenei gyventi patogiau ir gražiau, – rajono socialiniams, švietimo, kultūros ir sporto projektams įgyvendinti skirta 290 tūkst. eurų parama“, – sako Kėdainių rajono meras S.Grinkevičius.

Savo ruožtu Kėdainių rajono savivaldybė įsipareigojo visiems gyventojams sudaryti sąlygas kultūringai leisti laisvalaikį, kelti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir jų prieinamumą, gerinti gyvenimo kokybę. Šios nuostatos – vienos pagrindinių Kėdainių rajono politikoje, siekiant sukurti klestintį, inovatyvų, atvirą nuomonėms bei idėjoms, saugų rajoną, kuriame būtų gera gyventi.

Nemažai jau ir padaryta. Per pastarąjį dešimtmetį Kėdainių rajone įgyvendinta per 70 projektų švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, kultūros, sporto, susisiekimo, aplinkos apsaugos srityse. Į kėdainiškių gyvenimo kokybę investuota per 30 mln. eurų: modernizuotos 8 ugdymo, 4 kultūros, 3 socialines paslaugas teikiančios įstaigos, įsteigti du daugiafunkciai centrai, atnaujinamas miesto stadionas, rekonstruota 13 gatvių, nugriautas net 91 apleistas pastatas, tvarkomos miesto viešosios erdvės, vykdomi rajono inžinerinio ūkio modernizavimo projektai ir pan.

Optimistiškai nuteikia ir ekonominiai rajono rodikliai: tiesioginės užsienio investicijos daugiau kaip 14 proc. didesnės už šalies vidurkį, nedarbo lygis rajone – vienas mažiausių Lietuvoje, nesiekia 7 proc. Tai taip pat nemažas rajono pramonės įmonių nuopelnas: antai vien AB „Lifosa“ dirba 960 darbuotojų, beveik visi – kėdainiškiai, ir uždirba jie gerokai daugiau nei vidutinį šalies atlyginimą.

Itin reikšmingas Kėdainiams strateginis plėtros planas iki 2020 m., kuris šią vasarą papildytas ambicingais tikslais: bibliotekose įrengti plačiajuostį mobiliojo interneto ryšį, sutvarkyti įvažas bei automobilių stovėjimo aikšteles daugiabučių namų kvartaluose, kurti viešojo ir privataus transporto sąveikos sistemas ir pan.

Didesnių galimybių suteikia ir tai, kad Kėdainių miestas buvo patvirtintas kaip tikslinė teritorija.  Įgyvendinant kompleksinės miesto plėtros projektus papildomai bus investuota apie 12,5 mln. eurų.

„Tarp pagrindinių užmojų kuriant krašto žmonėms saugią, sveiką aplinką – įrengti vaizdo stebėjimo kameras, modernizuoti gatvių apšvietimą, kompleksiškai sutvarkyti, pritaikyti bendruomenės ir verslo poreikiams Kėdainių miesto viešąsias erdves, maudyklas, upių prieigas. Planuojame modernizuoti miesto vizitinę kortelę – Didžiosios Rinkos aikštę, kompleksiškai tvarkyti senamiesčio objektus, išplėtoti dviračių takų infrastruktūrą, rekonstruoti Kėdainių kultūros centrą, sutvarkyti jo teritoriją, rekonstruoti  pėsčiųjų taką per Smilgos upę ir miesto parko estradą.  Tikimės, kad lėšos, skirtos gyvenamųjų vietovių plėtrai, ir pradėtos įgyvendinti įvairios priemonės paskatins Kėdainių rajono augimą, o rajonas taps gražesnis, modernesnis, patogesnis, patrauklesnis tiek patiems kėdainiečiams, tiek rajono svečiams“, – viliasi rajono vadovas S.Grinkevičius.