Shutterstock

Varvanti nosis ar perštinti gerklė – dažni negalavimai atėjus šaltajam metų laikui. Padėti organizmui sustiprinti natūralius apsauginius barjerus galime pasitelkę jūros vandens tirpalą.

Akvilė MARTINAITYTĖ

Sloga – pirmasis simptomas

Nors sloga tikrai erzina ir trukdo visavertiškai džiaugtis gyvenimu, medikai sako, kad di­džiausią nerimą jiems kelia ne pati sloga, o nuo jos prasidedančios infekcijos komplikacijos. Todėl numoti ranka į varvančią nosį ir laukti, kol sloga savaime praeis, negalima.

„Taip, kartais sloga praeina ir savaime, bet dėl to jos ignoruoti tikrai nereikėtų. Puiku, jei viskas baigiasi sėkmingai, bet kartais sloga yra tik pirmasis simptomas, po kurio gali prasidėti ir apatinių kvėpavimo takų infekcija, ir ausų uždegimas, o tai gali sukelti labai rimtų komplikacijų. Todėl mes, medikai, labiau bijome ne slogos, o komplikacijų, kurios gali kilti patekus infekcijai. Vienas būdų sumažinti tokių komplikacijų riziką – prasidėjus slogai plauti nosį jūros vandens tirpalu“, – pataria gydytojas Dovydas Gutmanas.

Pasak jo, atsiradus pirmiesiems viršutinių kvė­­­­pavimo takų infekcijos požymiams, dažniausiai sukeltiems viruso, nosis paprastai sureaguoja pirma: prasideda paburkimas, sekrecija iš nosies – žmogus sloguoja. „Žmogų taip pat gali varginti kosulys, perštėti ryklę, tačiau būtent nosis yra tas filtras, kuris sugaudo viską, kai mes įkvepiame. Plaudami nosį jūros vandeniu mes neleidžiame užsistovėti gleivėms, kurios gali ją kimšti, ir šiek tiek pageriname apsauginį barjerą, neleidžiantį infekcijai patekti giliau į audinius“, – aiškina D.Gutmanas.

Liaudiškų priemonių nepakanka

Vienas populiariausių liaudiškų gydymosi peršalus būdų – skalauti nosį ir gerklę vandenyje ištirpinta druska. Tačiau medikai perspėja, kad tai toli gražu nėra tas pats, kas profesionaliai pagamintas tirpalas. „Savaime suprantama, čia suveikia ekonominis faktorius – žmonėms atrodo, kad patys pasigaminę tirpalą jie sutaupo. Bet iš tikrųjų puikiai žinome, kad farmacijos kampanijos gamina priemones, kurios būna patikrintos ir sterilios. Kai kalbame apie savo sveikatą, turime nepamiršti svarbiausio aspekto – saugumo“, – primena D.Gutmanas.

Tyrimais įrodyta, kad 2,6 proc druskos koncentracijos tirpalas gydo gleivinę, bet nesukelia nemalonaus deginančio pojūčio. Jei druskos koncentracija viršija šią normą – gleivinei galima pakenkti. „Vis dėlto yra skirtumas tarp to, kaip mes patys gaminame kažkokias priemones ir kaip tai daro profesionalai laboratorijose. Aš už tai, kad reikia laikytis saugumo ir optimalios kon­­­centracijos, kuri yra efektyvi, bet neturi ža­lojančio poveikio“, – sako gydytojas.

D.Gutmanas atkreipia dėmesį, kad infekcija į mūsų organizmą gali patekti ir per netinkamai pri­žiūrimus indus ar iš vandentiekio vandens. Todėl geriau rinktis priemones, kurios yra šimtu procentų saugios.

Vaikams tinka ir profilaktiškai

Gydytojo nuomone, suaugusieji jūros vandens tirpalu gydytis turėtų tik jau pastebėję ligos simptomus, o vaikams ši priemonė tinka ir profilaktiškai, norint tokių ligų išvengti. „Buvo atlikta tyrimų ir įrodyta, kad ikimokyklinio ir ankstyvo mokyklinio amžiaus vaikams šaltuoju metų sezonu naudojant jūros vandenį kaip profilaktinę priemonę sumažėja viršutinių kvėpavimo takų uždegimų skaičius, taip pat patiriama ma­žiau komplikacijų. Taigi vaikams reikia vartoti mažiau antibiotikų ir jie apskritai rečiau sirgs“, – sako D.Gutmanas.

Suaugusiesiems tuo piktnaudžiauti nederėtų – naudojant jūros vandenį per dažnai ir be reikalo gali būti suardytas apsauginis mechanizmas, esantis nosyje, kvėpavimo takų viršutinėje dalyje.

„Jokio kito šalutinio poveikio jūros vanduo neturi. Reikia tik žinoti, kam kokią priemonę naudoti. Norint sumažinti nosies paburkimą geriau rinktis hipertoninę priemonę. Izotoninis jūros vanduo praplauna nosies gleivinę, pagerina jos apsauginę funkciją, bet gleivinės paburkimo nesumažina. O naudodami hipertoninį jūros vandenį mes galime gydyti slogą ir mums gali net neprireikti tų purškalų, kuriuos purškiame nosies gleivinei sutraukti“, – sako gydytojas D.Gutmanas. n

Užs. Nr. BSS 2248