BFL

Pasaulio sveikatos organizacija sveikatą įvardija kaip fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę, ne vien tik gy­ve­ni­mą be ligų ar negalavimų. Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemai išleidžiama milijardai eurų, ta­čiau ar esame sveika tauta? Ar ne per daug susikoncentravome į pasekmes, t.y. gydymą, o per mažai dė­mesio skiriame ligų prevencijai bei sveiko gyvenimo būdui, apimančiam ir mitybą. Sveikas maistas ir mi­­tybos įp­ročiai turi didžiulę įtaką žmogaus sveikatai. Juk net 43,7 proc. lietuvių mityba sudaro prielaidas pa­­didėti cho­lesterolio kiekiui kraujyje, o tai lemia širdies ir kraujagyslių ligas – vieną pagrindinių mirties prie­žasčių.

Angelė ADOMAITIENĖ

Sveikas, kokybiškas maistas gali būti pats ge­­riausias vaistas. Ar lietuviai, atsižvelgiant į kli­­­­­­mato sąlygas, valgymo tradicijas ir sparčiai besikeičiančią maisto produktų rinką, gali mai­­­tintis sveikai ir ką turėtų žinoti, rinkdamiesi pro­­duktus kasdieniam stalui? Į šiuos klausimus pa­dės atsakyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius dr. Jonas Milius.

Lietuvai būdingi maisto saugos pavojai

Iš esmės esame sveika ir švari šalis pagal mais­to produktų saugą – pagal šį rodiklį lenkiame Eu­ro­pos Sąjungos (ES) vidurkį. Lietuvoje pa­­­­­gal eu­ropinę statistiką 99 proc. maisto yra sau­­gus, o ES rinkoje – 97 proc. Tačiau, VMVT di­­­­rektoriaus J.Mi­­­­liaus teigimu, vien to neužtenka, turime kalbė­­ti ir apie maisto kokybę, kad var­totojams ne­bū­tų tiekiamas vadinamasis niekinis maistas.

„Kiekvieną reikėtų paklausti, ką jis valgo ir kas lemia maisto pasirinkimą. Čia ypač svarbu žmo­­­­nių mentalitetas, gamintojų ir prekybininkų at­sa­ko­mybė, visuomenės pilietiškumas. Pa­grin­di­nę sau­gaus maisto reikalavimų abėcėlę verslininkai pa­kankamai gerai žino, tačiau ją turėtų mokėti ir visi vartotojai. Tai, kaip mes atrodome šian­dien, liu­dija, ką valgėme prieš 20 metų, o ką valgome da­bar – atspindės mūsų savijauta po poros de­šimtmečių. Maisto gamybos techno­­­logijos sparčiai keičiasi, intensyviai braunasi ma­­dos ir produk­tai iš kitų šalių, todėl reikia ži­noti, kaip apsisau­goti. Mūsų tarnyba tą kontroliuoja – vien 2014 m. buvo sunaikinta beveik 2,5 tūkst. tonų ne­­saugių maisto produktų“, – aiš­kina VMVT va­dovas.

Iš nesaugaus importo daugiausia sunaikinta paukš­tienos, riešutų, vaisių, daržovių ir kitų pro­­duktų, užterštų pesticidais, sunkiaisiais me­talais, draudžiamais konservantais ir kitais teršalais.

Pati Lietuva eksportuoja maisto produktus į 150 šalių ir iš jų, pasak J.Miliaus, nebuvo gauta jo­kių  priekaištų. Įvežamą į mūsų šalį produkciją ir apie 350 tūkst. objektų Lietuvoje kontroliuo­ja apie 650 VMVT inspektorių. Kontrolės ap­imtis didžiulė, todėl pats sau kontrolierius tu­rėtų būti kiekvienas: išmokti skaityti etiketes, žiū­rėti, kokia produkto gamybos technologija, pa­galiau apsispręsti, ar pirkti pigesnį pramoninį, dažnai įvežtą produktą, ar kiek brangesnį, bet užaugintą ekologiškuose vietos ūkiuose, galbūt pažįstamų ar savo užaugintą.

ES veikiančios Skubiųjų pranešimų apie ne­­­saugų maistą ir pašarus sistemos (angl. RASFF) duomenimis, 2014–2013 m. ES dažniausiai var­­­­­­­totojams buvo pateikta saugos reikalavimų ne­atitinkančių vaisių ir daržovių, žu­vi­ninkystės produktų, riešutų. Didelį rūpestį kelia spartus ne­saugių specialaus maisto pro­­duktų ir maisto pa­pildų gausėjimas. Juose daž­­niausiai nu­statomos draudžiamos veikliosios medžiagos, netinka­mos vitaminų ir mineralų formos bei jų kiekiai. Vykdant sugriežtintą kontrolę visoje ES, per keletą pastarųjų me­tų pavyko smarkiai su­ma­­žinti nesaugių viešo­jo maitinimo ga­minių ir už­­kandžių (apie 51 proc.), mėsos ir jos produk­tų (38 proc.), su maistu besiliečian­čių me­džiagų (22 proc.) patekimo vartoto­­jams atvejų.

Lietuvoje 2014 m. VMVT nustatė ir dėl įvairių pažeidimų uždraudė realizuoti 2419 t įvairių maisto produktų. Didžiausia jų dalis sulaikyta im­­porto kontrolės metu, mažiausia – gamybos įmo­nėse. Daugiausia nustatyta saugos (833 t), ko­kybės (715 t), kitų reikalavimų (709 t) ir tinkamų vartoti terminų (109 t) neatitikimų.

Saugos pažeidimų statistika atitinka ES vidurkį

Lietuvoje maisto produktų saugos pažeidimų statistika atitinka ES vidurkį. Dažniausiai saugos pažeidimų, galinčių paveikti vartotojų sveikatą, nustatoma tiriant maisto papildus, riešutus ir jų produktus, vaisius ir daržoves, žuvis ir jų pro­duktus. Pastaraisiais metais labai sumažėjo ne­saugios mėsos ir jos produktų patekimo į rin­ką atvejų (iki 50 proc.), nenustatyta pažeidimų tiriant nealkoholinių gėrimų saugą.

Taip pat išaiškinta, kad didžioji dalis mus pasiekiančių nesaugių maisto produktų yra „sugadina­mi“ didmeninės ar mažmeninės prekybos bei viešojo maitinimo įmonėse. Čia dar, gana daž­­­nai produktai parduodami pasibaigus jų varto­jimo terminui, yra neaiškios kilmės, netinkamai paženklinti, prastos kokybės dėl netinkamų laikymo sąlygų ir pan.

Kelerių metų analizė rodo, kad rizikingiausi mais­to produktai rinkoje – greitai gendantys: mė­sa ir mėsos subproduktai, mėsos, konditerijos gaminiai, salotos, mišrainės, padažai, pienas ir jo produktai.

Pavojų kelia ir Lietuvoje paplitusi nelegali pre­­­kyba maisto produktais gatvėse, šalia parduo­­tuvių ar turgaviečių, daugiabučių kiemuose ir pan., taip pat sparčiai auganti ne­le­gali in­ter­ne­tinė prekyba.

Maisto papildai – vieni rizikingiausių produktų

Kasmet Lietuvoje suvartojamų maisto pa­pildų kiekis didėja. Vien iš trečiųjų šalių kas­met im­­­portuojama apie 200 t maisto pa­pildų, ne­skai­tant laisvai ES rinkoje cirkuliuojančių ar as­me­­niškai įsigyjamų internetu. Vien pernai Lie­tu­voje nustatyta 20 ne­­sau­gių maisto papildų pa­tei­­kimo rinkai at­ve­jų, be to, dažnas netinkamas jų ženklinimas ir klaidinanti reklama.

„Dėl papildų kokybės gauname labai daug pranešimų, kad jie neatitinka reikalavimų, meluojama etiketėse, jų sudėtyje randama net kenksmingų medžiagų. Dėl maisto papildų dar daug spragų yra ir Europos dokumentuose. Todėl siekiame šį procesą suvaldyti ir priimti nacionalinius teisės aktus”, – pa­brėžia J.Mi­­lius.

Paradoksas, kad papildai pardavinėjami vaistinėse. VMVT siekia įteisinti reikalavimą, kad pa­­pildais, kurie neturi mokslinio svei­katos teiginių pa­tvirtinimo, vaistinėse prekiaujama nebūtų. To­­kį Maisto saugos agentūros patvirtinimą šiuo metu turi apie 300 teiginių.

Vis dėlto žmogus vaistinėje gali paklausti, ar pa­­pildas turi mokslinį įrodymą, kad jis, pavyzdžiui, tinka širdžiai ar sąnariams. Pa­prastai vaisti­ninkas turėtų žinoti, kokie papildai turi atitinkamus dokumentus, bet ar tą žino visi, anot J.Mi­liaus, – sudėtingas klausi­mas. Pro­cesą griežčiau reg­­­lamentuojant, vaisti­ninkas privalės pirkėją apie tai informuoti.

Suvaldyta tarša iš pakuočių

Vis aktualesne problema tampa – su maistu be­siliečiančios me­džiagos. Galima pagaminti la­bai gerą maisto produktą, bet netinkama pa­kuo­te jį sugadinti. Įvai­­rios pakuotės, ypač iš plastiko, į Lie­tuvą plūs­­­ta iš įvairių šalių, ypač Kinijos, be to, dažnai pi­­giausios. Cheminės medžiagos iš besilie­čian­čių su maistu gaminių migruoja į maisto pro­duktus. taip netinkama pakuotė sugadina mais­­­to produktą, užteršdama jį sunkiaisiais metalais ar kitais cheminiais junginiais. Esame suregistra­vę ir kontroliuojame visus tokių gaminių ga­mintojus Lie­tuvoje, dabar analogišką registrą su­kū­rėme im­­portuotojams, nuolat vykdome įve­žamų į šalį pakuočių stebėseną. Vien per­­nai per RASFF gavome daugiau nei 200 pra­ne­š­imų dėl besiliečiančių medžiagų. Su­stip­­rinus kon­trolę, padėtis šioje srityje iš es­mės pagerėjo“, – džiaugiasi VMVT vadovas.

Sumažėjo ir ūmių infekcinių žarnyno ligų pro­­­trūkių dėl maisto subjektų veiklos (2005 m. – 35, 2014 m. – 8 protrūkiai), taip pat susirgusi­ų­­­­jų skaičius (2006 m. – 374, 2014 m. – 62). To pasiekta efektyvia prevencija bei uždraudus į po­­­būvius neštis kitų gamintojų ar savo ruoštų maisto produktų, kuomet neužtikrinamos tinkamos  jų laikymo ir transportavimo sąlygos.

Lietuvoje vykdoma medžiagų likučių stebėse­na gyvūnų mėsoje, piene, paukštienoje, kiauši­niuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje. Pa­gal ke­­­­lerių metų rezultatus, didelės rizikos produk­tais tebelieka medus ir kiau­šiniai, o mėsoje ir pie­­­ne nesteroidinių me­džiagų ar antimikrobinių me­džiagų liekanų ne­­ras­ta. Dėl pesticidų per­­nai iš­­tirti 484 mėginiai, iš jų 46,9 proc. likučių nu­sta­tyta, bet jie ne­viršijo di­­džiausių leistinų kie­kių, o visiškai ne­rasta 52,3 proc. mėginių. Di­­­­desnių už leistiną didžiausią nor­mą pesticidų likučių ras­­­­ta tik trijuose mėginiuo­se – ridikėliuose ir žie­­­mi­niuose kviečiuose iš Lietuvos bei bro­­­­koliniuo­se kopūstuose iš Len­kijos.

Nauji maisto saugos ir mitybos iššūkiai

Maisto saugos ir kokybės užtikrinimas, pasak VMVT vadovo, – tai kompleksas priemonių, vien kontrole ir draudimais to nepasieksi. Rei­kė­­tų įvesti privalomą mokymą apie sveiką mitybą mo­kyklose, kaip daro nemažai pasaulio ša­lių, iš jų Skandinavijos. „Geriausia prevencija bū­­tų žmo­­­nių sąmoningumas, nes nesaugaus pro­duk­to jie paprasčiausiai nepirktų. Daug atsakingesnė tuo­met taptų ir verslo aplinka“, – ma­no J.Milius.

VMVT kasmet sustabdo daugybės objektų veik­lą dėl sanitarijos, produktų vartojimo terminų ir kitų pažeidimų. Viena maitinimo įstaigų bė­­dų – labai dažna darbuotojų kaita. Paprastai kur dideli pažeidimai, didelė ir darbuotojų kaita.

Didelis iššūkis – greitasis maistas. Aukš­tes­nė­je nei 120 °C temperatūroje kaitinant daug krak­­­­­­­mo­lo ir angliavandenių turinčius produk­­tus, ypač mikrobangų krosnelėje, susida­­ro akrilamidas, ku­­ris sukelia vėžines li­gas. Di­džiausias jo kie­­kis su­sidaro bulvių traš­ku­čiuo­se, gruzdintose bul­vy­tė­se, sausai­niuo­se, tirpioje ka­voje ir stipriai skrudintose ka­vos pupelėse. Kancerogenas – ir rie­biųjų rūgš­čių transi­­zomerų likučiai. Na­cio­na­linio mais­­to ir ve­­­terinarijos rizikos ver­­tinimo ins­ti­tuto tyrimai parodė, kad šo­ko­ladiniuose sal­­dai­niuo­­se, sausainiuose ir kituose konditerijos ga­mi­niuose šių riebalų kiekiai gana dideli. Kai kurie ga­mintojai tau­po naudodami že­mos ko­kybės alie­jų ir ki­tas žaliavas, be to, nenori keis­ti gamybos tech­nologijas.

Nesant teisinio reguliavimo ES mastu, Lie­tu­voje inicijuojamas nacionalinis teisės aktas. Da­ni­ja jau yra nustačiusi, kad transriebalai negali vir­šyti 2 proc. bendro riebalų kiekio, o Lie­tu­vo­je  kartais jų randama net keliolika kartų daugiau, ypač saldainiuose, kepiniuose.

Dau­­­gėja ir specialios medicininės paskirties mais­­­to, skirto tam tikrai grupei žmonių. Pa­si­tai­ko, kad produktai ne­pel­­nytai įvardijami kaip spe­­­­­­ci­alios paskirties, nes tokie paprastai yra bran­ges­ni, be to, eti­ketėje ga­li­ma nurodyti teigi­nius dėl po­vei­kio svei­ka­tai, ir tai panaudojama rek­la­mai. Įver­­tinus tokias verslo gudrybes, nu­ma­to­ma peržiūrėti specialiojo maisto produktų, notifikuotų Lietuvos rinkoje, sąrašus ir iš jų iš­­brauk­ti neatitinkančius charakteristikų.

2013 m. Europą sukrėtęs arklienos skandalas privertė stiprinti galimo sukčiavimo ir maisto klastočių kontrolę. Rinkos analizė parodė, kad dažniausiai Europoje klastojami maisto produktai yra šie: žuvys (vietoj branges­­nės naudojant pi­gesnę rūšį ir to nenurodant); medus (geografi­nė ir botaninė kilmė nu­ro­doma klaidingai, ženk­linama kaip medus, nors turi pridėtinių cuk­rų, egzotinių augalų me­dus pakeičiamas pi­ge­s­niu); alyvuogių aliejus; eko­­logiški maisto produktai.

VMVT 2015 m. ištirs 50 medaus, 70 žuvies, 10 alyvuogių aliejaus mėginių Lie­tu­vos pasienio ve­terinarijos postuose, gamybos, pre­kybos įmo­nėse, turguose ir viešojo mai­ti­nimo įstaigose ga­li­miems maisto klastojimo atvejams išaiškinti.

Nuo 2016 m. gruodžio 13 d. visoje ES, ženk­­­­­­­­­­linant fasuotus maisto produktus, bus rei­ka­laujama nurodyti energinę vertę ir riebalų, so­čiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cuk­rų, bal­tymų bei druskos kiekius. Dalis ga­mintojų šią informaciją jau dabar teikia sa­vanoriškai.

„Manau, kad lietuviai turi laikytis tradicijų, vers­lininkai – suvokti, kad Lietuva yra ekologiškai švari valstybė, tai mūsų pranašumas ir turtas. Tu­rime specializuotis ga­min­dami ekologišką mais­tą, o ne pramoninį, nes esame palyginti ne­­­­­dideli gamintojai. Sveikas produktas bus pa­klau­sus vi­suo­met, iš esmės mūsiškiai maisto produktai visi gali būti pripažinti ekologiškais ir visi ekologiški ir turime išsaugoti šį pranašumą“, – pabrėžia J.Milius.

Užs. Nr. VPL1011