BFL

Kai šį pavasarį statybos metu nuvirtusi viena iš „LitPol Link“ atramų užmušė darbininką ir incidento aplinkybes tirianti ekspertų komisija įrodė, kad dalis konstrukcijas laikančių pamatų buvo suprojektuoti netinkamai ir dėl to jau pastatytas atramas teks demontuoti, mažai kas tikėjo, jog pirmoji „LitPol Link“ linija pradės veikti sutartyse numatytu laiku. Bet „Litgrid“ tesėjo savo pažadus: „LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungčių bandymai artėja prie pabaigos.

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Būtent „LitPol Link“ jungtis anksčiau už Baltijos dugne saugiai paslėptą „Nord­Balt“ pradėjo paskutinį – bandomosios eksploatacijos etapą, per biržą tiekdama elektros energiją rinkai. Tai reiškia, kad baigtas sisteminių bandymų etapas, kurio metu dvi kaimyninės sistemos taip pat keisdavosi tarpusavyje elektros energija, tačiau šie mainai nebūtinai vykdavo pagal rinkos dėsnius. Vykstant šios jungties sisteminiams bandymams elektra Lietuvoje lyg tyčia kainavo brangiau nei 15 kartų daugiau už mūsų šalį elektros vartojančioje Lenkijoje, todėl biržoje brangiau įsigytą elektrą kaimynams pardavinėjome pigiau, o kainų skirtumą „Litgrid“ padengė iš „LitPol Link“ jungties bandymams skirto biudžeto.

Tikrinamos jungčių „smegenys“

Nors kitos elektros jungties su Švedija statybos darbai vyko be rimtesnių sutrikimų, ji kol kas tebėra sisteminių bandymų etape. O jame, pasak „Litgrid“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus Daivio Virbicko, nesvarbių smulkmenų nebūna.

„Į „NordBalt“ pastotę Klaipėdoje iš analogiškos Nybru pastotės Švedijoje atkeliauja keli tūkstančiai rodmenų, signalizuojančių apie įrenginio būklę. Kiekvienas gautas signalas tikrinamas, jei reikia – koreguojamas. Todėl testavimo darbų grafikas yra „gyvas“, neįveikus vieno etapo neįmanoma peršokti prie kito. Kiekvienu atveju situacija stebima įrenginiui veikiant tiek minimalios, tiek maksimalios apkrovos režimu. Visa tai reikalauja nemažai kantrybės, tačiau kuo daugiau subtilybių išsiaiškinsime dabar, tuo mažiau problemų turėsime bandomosios ir garantinės eksploatacijos metu“, – teigia D.Virbickas.

Pagal sutartis su rangovais, „LitPol Link“ jungties bandomąją eksploataciją „Litgrid“ planuoja baigti iki šių metų pabaigos, „NordBalt“ jungties – iki 2016 m. kovo pabaigos. Pastaroji žada būti sudėtingesnė, mat jungtis valdoma iš dviejų „smegenų pusrutulių“ skirtinguose Baltijos krantuose. Abu „smegenų pusrutuliai“, sujungti 400 km ilgio povandeniniais kabeliais, privalo idealiai „susišnekėti“, todėl, kol ieškoma problemos sprendimo viename krante, darbai neišvengiamai stoja ir kitame. „LitPol Link“ jungties atveju darbai vyksta sparčiau, nes abu „smegenų pusrutuliai“ yra vienoje – Alytaus pastotėje.

Garantijos – iki penkerių metų

Kol kas lietuvių specialistai vaikšto pastočių įrangą montavusiems Švedijos ir Šveicarijos kompanijos ABB inžinieriams už nugaros ir stengiasi iš jų perimti kuo daugiau naudingos informacijos.

Nepaisant pastangų, panašių į „NordBalt“ povandeninių elektros perdavimo jungčių (o jų Šiaurės Europos regione jau veikia 14) patirtis liudija, kad netgi po itin kruopščių bandymų eksploatacija neapsieina be technologinių trukdžių. Vidutiniškai tokios jungtys būna stabdomos 9,8 karto per metus, o garantinės eksploatacijos laikotarpio pradžioje – ir dažniau. Pusė sistemos atsijungimų vyksta dėl įrangos sutrikimų, kita pusė – darbuotojų priimtų sprendimų pasekmės.

Garantinės eksploatacijos, prasidedančios užbaigus bandomąją eksploataciją, metu kylančius įrangos technologinius nesklandumus savo sąskaita šalina rangovai. „LitPol Link“ jungties sutartis numato trejų metų garantiją visiems mechaninės-elektrinės dalies darbams ir penkerių metų garantiją statybos darbams. „NordBalt“ sutartyse su rangovais numatytas dvejų metų garantinis terminas elektros įrangai ir penkerių metų garantija statybos darbams srovės keitikliuose. Povandeniniam kabeliui numatytas trejų metų garantijos laikotarpis, ketverių metų – kabelio movoms.

Pasibaigus garantiniam laikotarpiui, dėl „LitPol Link“ jungties Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai atsakys už jungties įrenginių eksploataciją savo valstybių teritorijoje. Dėl „NordBalt“ Lietuvos ir Švedijos operatoriai susitarė materialinės atsakomybės ribą nustatyti jūrinio kabelio trasos viduryje.

Vis dėlto atsarginis „NordBalt“ jungties kabelis bus sandėliuojamas tik Švedijoje, kur sandėliavimo paslaugos brangesnės nei mūsų šalyje. Mat Klaipėdoje nėra specializuotų povandeninių kabelių tiesimui pritaikytų laivų, o kviesti laivus iš kito Baltijos kranto paimti kabelio į Lietuvą ekonomiškai neefektyvu.

Pigiausia elektra – Švedijoje

Kalbėdamas apie rinkas, su kuriomis naujosiomis jungtimis bus susieta Lietuva, D.Virbickas teigė, kad pigiausia elektra šiuo metu yra Švedijoje, ir panaši situacija turėtų būti dar maždaug 4–5 metus arba tol, kol Švedija pradės praktiškai įgyvendinti jau priimtą politinį sprendimą dėl savo atominių elektrinių uždarymo. Ekspertai prognozuoja, kad netgi uždarius minėtas elektrines situacija radikaliai nesikeis, tiesiog biržoje padaugės trumpalaikių kainų šuolių, kai dėl eksportuojamos švediškos elektros intensyviau varžysis Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vartotojai. Kol kas Švedijos elektros gamintojų eksportas 2,5 karto viršija bendrą Lietuvos elektros energijos poreikį.

Situacija Lenkijos rinkoje dėl reikšmingos anglies elektrinių gamybos dalies bei pastaraisiais metais išplėsto vėjo parkų tinklo nėra nei stabili, nei lengvai prognozuojama, nes tiesiogiai priklauso nuo įvedamų taršos reikalavimų griežtumo ir jų taikymo pradžios terminų. Tačiau ir šios šalies rinkoje artimiausius 4–5 metus didelių permainų nenumatoma, todėl tikėtina, kad kartais elektra Lenkijoje bus brangesnė, o kartais – pigesnė nei Lietuvoje. Tolimesnės prognozės priklausys nuo šalies politinių apsisprendimų dėl branduolinės ir žaliosios energetikos plėtros.

„Turėdami mažą vidinę rinką, tegalėsime stebėti elektros kainų tendencijas Švedijoje, Lenkijoje ir Suomijoje, nes visos trys Baltijos šalys su dabartinėmis vartojimo apimtimis nepajėgs šių tendencijų keisti. Kas didesnis, tas ir diktuoja madas. Net jei elektros vartojimas Lietuvoje apskritai sustotų arba mūsų poreikis staiga išaugtų dvigubai, švedų ir lenkų rinkos to praktiškai nepajustų. O ir tokių stambių vartotojų, kaip Suomijos popieriaus fabrikai, kurių darbuotojams pradėjus jungtinį streiką elektros kainos Suomijoje smuko perpus, Lietuvoje tiesiog nėra“, – konstatuoja D.Virbickas.

Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių elektros rinkas vis smarkiau „šokdina“ neišvengiami vėjo energijos gamybos svyravimai. Tiek Danijoje, tiek Vokietijoje vėjingų savaitgalių metu vyraujanti neigiamų elektros energijos kainų tendencija, kai gamintojai sutinka primokėti vartotojams už tiekiamą elektros energiją, jau nieko nebestebina. Jei ne lanksčiai valdomos Norvegijos hidroelektrinės, gebančios amortizuoti vėjo energijos gamybos pokyčius, neigiamų kainų šuorų neišvengtų ir Skandinavijos valstybės.

Rusiškos elektros dalis mažės

Prognozuojama, kad kitąmet pradėjus „LitPol Link“ ir „NordBalt“ garantinę eksploataciją iš Rusijos importuojama elektros energija sudarys maždaug trečdalį Lietuvos importuojamos elektros energijos. 2015 m. Rusijos gamintojai patiekė maždaug pusę Lietuvos importuojamos elektros, arba 35 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos.

Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioms artimoje perspektyvoje dėl pramonės bei transporto sektorių plėtros prognozuojamas nežymus elektros vartojimo didėjimas. Bendra ES valstybių elektros rinka pernai susitraukė 2,4 proc., panašios tendencijos dėl išmanių energijos efektyvumo priemonių taikymo prognozuojamos ir artimiausiais metais.

Tarptautinių ekspertų skaičiavimais, vienas į elektros perdavimo tinklus investuotas euras vartotojams vidutiniškai duoda dviejų eurų grąžą. Lietuvos investicijos į naująsias perdavimo jungtis leis sumažinti išlaidas neefektyviai vietinei gamybai ir kartu padidinti strateginį elektros energijos tiekimo patikimumą. Besiplečianti rinka pritrauks ir stambių elektros prekybininkų iš Vakarų Europos ir Skandinavijos, kurie neabejotinai sudarys konkurenciją keturioms dabar šalies vartotojus aptarnaujančioms Baltijos valstybių ir Rusijos gamintojams atstovaujančioms kompanijoms.

Tikimasi, kad abi naujosios jungtys be kapitalinio remonto turėtų tarnauti mažiausiai tris dešimtmečius.