Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorei AB „Amber Grid“ 2015 metai buvo reikšmingi dėl keleto įvykių: bendrovė galutinai įgyvendino ES trečiojo energetikos paketo reikalavimus, sėkmingai kloja pamatus bendrai Baltijos šalių dujų rinkai ir prognozuoja svarbius pokyčius dujų rinkoje 2016-aisiais.

Jūratė Mockuvienė

„215-ieji Lietuvai, Baltijos šalių regionui ir visai Europai buvo reikšmingi dėl sprendimų, projektuojančių dujų rinkos ateitį. Ateinantys metai parodys anksčiau priimtų sprendimų teisingumą“, – įsitikinęs Saulius Bilys, AB „Am­ber Grid“ generalinis direktorius.

Jo manymu, 2016-ieji taip pat turėtų parodyti to­les­nę dujų kainų dinamiką pasaulinėse rinkose; pa­gal tai bus galima prognozuoti, ar ilgai jos tokios laiky­­­sis.

Didės dujų pasiūla, mažės kaina

2016-ieji turėtų būti paženklinti suskystintųjų gam­­­tinių dujų (SGD) kainų mažėjimu, nes, pasak S.Bi­lio, į SGD rinką atei­na naujų tie­kėjų – JAV ir Aus­­tra­lijos įmonių. Akivaizdu, kad pasaulinio gamtinių dujų poreikio augimo prognozės buvo per daug optimistinės. Jau dabar susiformavusį dujų perteklių rinkoje papildys kiekiai iš naujų skystinimo terminalų, ku­rie pradės veik­­ti metų pradžioje. Į rinką pa­tiektas didelis SGD dujų kiekis dar padidins dujų per­teklių, todėl ga­lima prognozuoti, kad kris jų pa­saulinė rinkos kaina.

Kitais metais tradicinėms gamtinių dujų tiekimo kryptims SGD su­da­rys rimtą konkurenciją. Todėl tu­rint gerai veikiančią SGD terminalo infrastruktūrą Bal­­tijos šalių vartotojams atsiras papildomų galimybių.

O štai Lietuvoje baigiasi gamtinių dujų vartojimo kritimas ir poreikis stabilizuojasi. Iki šiol Lietuvai du­jas perkant iš vienintelio tiekėjo, o šiam taikant mo­no­polines aukštas kainas, daugelis didelių dujų vartotojų, ypač šilumos gamintojų, persiorientavo į kitas ža­liavas, pavyzdžiui, į biokurą. Tad dujų vartojimo kri­­timas – tai šilumos gamintojų kuro konversijos pro­­jektų, pradėtų prieš keletą metų, rezultatas.

Šilumos gamintojai, pasistatę biokuro įrenginius, dujinius šilumos ir elektros generacijos įrenginius paliko kaip alternatyvą. Planuojami nauji biokuro įrenginiai Vilniuje ir Kaune situacijos esmingai nepakeis – jie daugiau sudarys konkurenciją jau esamiems biokuro įrenginiams. „Kai tik dujų kaina vėl taps kon­kurencinga, šilumos gamybai dalinai gali būti su­grįžta nuo biokuro prie dujų. Priklausomai nuo to, iki kokio lygio kris dujų kainos ir kokia bus elektros kaina rinkoje, gali būti, kad tam tikrais etapais jau 2016 m. apsimokės iš dujų gaminti elektrą ir dujų suvartojimas šoktels“, – sako S.Bilys.

2016-ieji – sprendimų įgyvendinimo metai

Pasak S.Bilio, siekiant palengvinti dujų prekybą Baltijos šalių regione, yra siekiama sukurti iki 2020 m. regioninę dujų rin­ką. Galimybių studija, kaip tai realizuoti, bus baigta  2016 m. pirmąjį ketvirtį – tai sudarys prie­laidas  spartinti bend­­ros rinkos kūrimo procesą. Bendra Baltijos šalių du­jų rinka padidintų galimybes dujų tiekėjams siūlyti paslaugas vartotojams palankiomis sąlygomis.

„2015 metais, pradėjus veikti SGD terminalui, du­jos Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemoje ap­skaitomos energijos vienetais. Tai užtikrina tinkamą naudos vartotojams įvertinimą tiekiant jiems įvairios kilmės dujas. Iš Lietuvos dujos taip pat tiekiamos Estijos vartotojams ir sudaro iki 30 proc. Es­tijoje su­­vartojamo dujų kiekio. Lietuvoje veikia likvidi gam­­tinių dujų birža, kurioje dujas įsigyja ne tik Lie­tuvos, bet ir Estijos vartotojai. 2014 metais daug ­kam tai at­rodė neįtikima, dabar priimama kaip savaime su­prantamas faktas“, – sako S.Bilys.

2016 m. pradžioje Latvijoje bus priimti politiniai sprendimai, nustatantys konkrečias rinkos atvėrimo datas. Tai sudarys sąlygas jau 2016 m. perdavimo sistemų operatoriams, nacionalinių rinkų reguliatoriams bei atitinkamoms politinėms institucijoms priimti bendrus sprendimus, užtikrinančius, kad 2020 m. pradėtų veikti bendra Baltijos šalių gamtinių dujų rinka, o pastačius jungtį tarp Estijos ir Suomijos, Suomija taip pat taptų bendros rinkos dalimi. Tikimasi, kad būtent 2016-aisiais paaiškės sprendimai ir dėl šios jungties.

„Mes kuriame bendrą keturių šalių žaidimo aikštelę, aprūpintą reikiama infrastruktūra – jungtimis su ki­tomis rinkomis, SGD terminalu, dujų saugykla, pa­kan­kamais dujų transportavimo pajėgumais rinkos vi­duje, efektyviai veikiančia birža bei sąžiningomis žaidi­mo taisyklėmis rinkoje, siekiant užtikrinti naujų tiekėjų pritraukimą, didesnę ir skaidrią konkurenciją bei kuo didesnę naudą ir patogumą regiono dujų vartotojams“, – sako S.Bilys.

Veiklos dinamikos nemažins ir ateityje

Praėję metai AB „Amber Grid“ buvo pažymėti net keletu labai reikšmingų įvykių, šie žada bū­­ti ne mažiau dinamiški.

2015 m. sėkmingai baigta bendrovės sertifikavimo pro­cedūra. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės ko­­misija konstatavo, kad AB „Amber Grid“ du­jų per­­davimo veiklos nuosavybės atskyrimo modelis iš es­­mės atitinka ES trečiojo energetikos paketo ir Lie­tu­vos Respublikos gamtinių dujų įstatymo reikala­vi­mus, ir išdavė neterminuotą perdavimo veiklos li­cenci­ją.

Kitas reikšmingas įvykis – bendrovė tapo tikrąja Eu­­ropos dujų perdavimo sistemų operatorius vienijan­­čios organizacijos (ENTSO-G) nare. „Ši organiza­ci­ja vienija 44 narius iš 26  ES valstybių, mes tikraisiais na­­riais tapome pirmieji iš Baltijos šalių“, – sako S.Bi­lys.

Iki tol AB „Amber Grid“ turėjo asocijuotos part­nerės statusą be balsavimo teisės priimant sprendimus. Visateisės narės statusas suteikia galimybę bendrovei aktyviau prisidėti prie Europos dujų rinkos plėtojimo ir bendro darbo su kitų šalių dujų perdavimo sistemos operatoriais.

Itin reikšmingas visam Baltijos šalių regionui įvykis – metų pabaigoje, spalio 15-ąją, Briuselyje pasirašy­tas istorinis susitarimas dėl Lenkijos ir Lietuvos du­jo­tie­kių jungties (GIPL) finansavimo. Šio projekto vykdytoja Lietuvos Respublikoje yra AB „Amber Grid“.

„GIPL projektas iki ES finansavimo sutarties pa­sirašymo nuėjo ilgą kelią, pačiais įvairiausiais skers­pjū­viais buvo analizuojamas ir vertinamas daugybės ek­spertų, jo sukuriamą naudą regiono vartotojams bei būtinumą kuriant Europos energetinę sąjungą pripažino Europos Ko­­­­misija. Sutarties dėl finansavimo pasirašymas visai Eu­ropai parodė pavyzdį, kaip rasti sutarimą įgyvendinant tokio aukšto lygio tarpvalstybinius projektus, kad tai būtų naudinga ne vienai šaliai, bet visam re­gionui“, – pabrėžia S.Bilys.

558 mln. eurų vertės projektui įgyvendinti skirta 295,4 mln. eurų iš Europos Sąjungos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) fondo dujotiekio infrastruktūros statybai. Tai didžiausia kada nors skirta ES pa­rama energetikos infrastruktūros projektams.

SGD terminalas visiškai integruotas į sistemą

„2015-ieji mums įsimintini dar ir tuo, kad anksčiau numatyto laiko baigus dujotiekio Klai­pė­da–Kur­­­šėnai statybą į Lietuvos dujų perdavimo sistemą buvo visiškai integruotas Klaipėdos suskystintųjų gam­­tinių dujų terminalas. Nuo šiol nebeliko jokių truk­džių vartotojams transportuoti maksimalų dujų kie­kį, atitinkantį visus Klaipėdos SGD terminalo pro­­­­jektinius pajėgumus“, – sako AB „Amber Grid“ ge­­neralinis direktorius S.Bilys.

Nutiesta 110 kilometrų ilgio, 800 mm skersmens antra dujotiekio gija iš Klaipėdos į Kuršėnus sukūrė pakankamus pajėgumus transportuoti dujas iš SGD ter­minalo Klaipėdoje vartotojams Lietuvoje ir į kitas Baltijos šalis bei užtikrina galimybę 80 proc. Baltijos ša­lių dujų poreikio patenkinti iš alternatyvių tiekimo šal­tinių. Iki šiol esamos dujotiekio gijos skersmuo at­kar­poje nuo Klaipėdos iki Kuršėnų buvo 300 mm, to­dėl dujų perdavimo sistema galėjo priimti tik iki 40 proc. dujų kiekio, kurį SGD terminalas galėtų tiek­ti per parą.

Šio projekto svarbą ne tik Lietuvai, bet ir Baltijos šalių regionui įrodo tai, kad Europos Komisija skyrė iki 27,6 mln. eurų finansinę paramą statybos darbams finansuoti. Tai pirmasis Europoje įgyvendintas dujų sek­toriaus bendro intereso projektas.

Sąžiningesnis mokėjimas už dujų infrastruktūrą

2015 m. Energetikos ministerija pasiūlė, o Seimas pritarė Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimo projektui. Jame įtvirtintas vartotojams palankus dujų tiekimo saugumo finansavimas – vadinamasis gamtinių dujų pajėgumų modelis.

Tai dar vienas iš šiemet nuosekliai įgyvendinamų Energetikos ministerijos pasiūlymų, susijusių su ener­­gijos išteklių kainų mažinimu, leisiančių kitais metais sumažinti išlaidas intensyviai dujas pramonėje ar šilumos gamyboje naudojantiems vartotojams, bei, atsižvelgiant į vartotojų grupes ir jiems užtikrinamą dujų tiekimo saugumą, proporcingiau paskirstyti energetinių sistemų išlaikymo sąnaudas tarp skirtingų rūšių energijos vartotojų.

Šiuo įstatymu proporcingai paskirstytos gamtinių du­­­jų infrastruktūros išlaikymo ir tiekimo saugumo už­tik­­rinimo sąnaudos visiems gamtinių dujų sistemos nau­­­­dotojams ir vartotojams. Papildoma pajėgumų mo­­­­­de­lio dedamoji priklausys nuo dujų sistemos pajėgumo, ku­rio vartotojui ar sistemos naudotojui gali prireikti mak­simaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti.

„Tai teisingas sprendimas. Anksčiau už dujų infrastruktūros išlaikymą mokėjo tik aktyvūs gamtinių dujų vartotojai ir tik už tiek, kiek tais metais pasinaudodavo, o dujinius įrenginius laikantys energijos gamybos rezervavimui – iš viso nieko nemokėjo. Ta­čiau sistema yra sukurta ir palaikoma maksimaliems vartotojų poreikiams patenkinti, tokia apimtimi ją reikia ir aptarnauti, o tai – kainuoja. Daugelis įmonių tuo naudo­josi. Są­nau­dų dalis, kuri turėjo būti apmokama visų vartotojų, prijungtų prie dujų tinklo, buvo už­krauta tik aktyviems du­jų vartotojams. Todėl nuo šiol įstatymu įtvirtinta, kad dalį sistemos sąnaudų dengtų visi sistemos naudotojai. Jei jie aktyviai sistema nesinaudoja, mokestis nedidelis, jei pradeda naudotis aktyviai, mokestis didėja. Buvo atkurtas reguliavimo teisingumas“, – sako AB „Amber Grid“ vadovas.