Lenkijos aktualijos
Lenkijos intelektualai ir politologai Jaroslawą Kaczynskį vadina naujuoju Lenkijos Władysławu Gomułka – 1956–1970 m. Lenkiją valdžiusių komunistų pirmuoju sekretoriumi, o situaciją Lenkijoje lygina su rašytojo George’o Orwello sukurtu pasauliu: jiems sunku patikėti, kad naujasis Seimas Lenkiją pertvarko pagal komunistinį kurpalių su egzorcizmo elementais. O ir batsiuvys tas pats – Stanislawas Piotrowiczius.
Rima JANUŽYTĖ
Neseniai išrinkta Lenkijos vyriausybė jau spėjo nustebinti. Seimui paskubomis priėmus įstatymą, suteikiantį įgaliojimus tiesiogiai skirti visuomeninių transliuotojų vadovus, ji perėmė visuomeninės žiniasklaidos kontrolę. Ir nei Europos Sąjungos reiškiamas susirūpinimas, nei žmogaus teisių organizacijų kritika niekam per daug nerūpi.
Žiniasklaidos įstatymo pataisos, kurios J.Kaczynskio partijos „Teisė ir teisingumas“ (lenk. PiS) dominuojamam Seimui buvo pateiktos sausio 4-osios vakare, sausio 6-ąją jau buvo priimtos 232 balsais prieš 152, dar 34 deputatams susilaikius.
Pagal naująjį įstatymą visuomeninio radijo ir televizijos vadovus skirs ir atleis iždo ministras. Iki šiol dėl to, kas eis šias pareigas, būdavo skelbiamas Nacionalinės radijo ir televizijos tarybos konkursas. Pagal naująjį įstatymą dabartiniai Lenkijos visuomeninių transliuotojų vadovai ir priežiūros valdybų nariai bus automatiškai atleisti iš pareigų.
Visuomenės pasipiktinimą kelia ir jau žinomi pretendentai į radijo ir televizijos vadovus. Antai „Polskie Radio“ vadovu gali tapti prokremliškas nuotaikas skleidžiantis Marcinas Palade.
„Pirmiausia mes pakeisime visuomeninės televizijos (TVP) ir Lenkijos radijo (PR) pareigūnų rinkimų tvarką. Kitame etape priimsime nacionalinės žiniasklaidos įstatymą, kuris pakeis visuomeninės žiniasklaidos funkcionavimą ir jos finansavimo taisykles“, – iškreiptą logiką aiškina kultūros ministro pavaduotojas Krzysztofas Czabanskis, atsakingas už Lenkijos žiniasklaidos sektoriaus reformą, kurios esmė – transformuoti visuomeninį radiją, televiziją ir naujienų agentūrą PAP, kurios iki šiol buvo valstybinės komercinės įmonės, į kultūros institucijas, prižiūrimas Nacionalinės žiniasklaidos tarybos, kurią irgi ketina įsteigti vyriausybė.
Tiesa, iki šiol Lenkijos visuomeninis transliuotojas irgi buvo iš dalies priklausomas nuo politinės daugumos, nes 5 nariai, kurie sudarė Nacionalinę transliavimo tarybą ir formavo valdybą, buvo skiriami Seimo ir prezidento. Tačiau naujasis įstatymas reiškia visuomeninės žiniasklaidos valdymo užgrobimą.
Į tokias Lenkijoje vykstančias permainas sureagavo tokios tarptautinės žiniasklaidos teisių organizacijos, kaip „Žurnalistai be sienų“ („Raporters Sans Frontieres“), Europos transliuotojų sąjunga, Europos federacija, Europos žurnalistų asociacija.
Pasak jų, įstatymas faktiškai lems tiesioginę vyriausybės kontrolę visuomeninėje televizijoje ir radijuje, gerbiamų žurnalistų atleidimą dėl politinių priežasčių ir ves prie sistemingo transliuotojų redakcijų šališkumo dabartinės vyriausybės naudai.
Nepritarimą šioms pataisoms išreiškė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas ir Komisijos atstovas Margaritis Schinas, tačiau jų balsas į dangų nenuėjo, nors naujoji valdžia, kurioje patogiai įsitaisė euroskeptiko J.Kaczynskio vadovaujama PiS, jaučiasi esanti visai prie pat Dievo.
„Priimtas visuomeninio transliuotojo įstatymas rodo, kad valstybės kišimasis tik didės“, – neabejoja Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto.
PiS aiškina, kad tokiu būdu siekiama sumažinti išlaidas ir padidinti „profesionalumo standartus ir etiką“.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis atmeta Europos Komisijos kritiką dėl valdžios koncentravimo vienos politinės jėgos rankose. Interviu Vokietijos bulvariniam dienraščiui „Bild“ jis teigia, kad naujasis įstatymas, kuriuo vyriausybei suteikiama teisė skirti visuomeninių žiniasklaidos priemonių vadovus, yra skirtas „tam tikroms ligoms gydyti“: „Tarsi pasaulis pagal marksistinį vaizdinį automatiškai turėtų judėti tik viena kryptimi – į kultūrų ir rasių maišymąsi, pasaulį dviratininkų ir vegetarų, kurie remiasi tik atsinaujinančia energija ir kovoja prieš bet kokią religijos formą. Tai neturi nieko bendro su tradicinėmis lenkiškomis vertybėmis.“
Tačiau marksizmo čia yra net daugiau, negu atrodo. O žiniasklaidos įstatymo pataisos yra naujausias, bet ne vienintelis naujosios valdžios siautėjimas.
Tramdomieji Konstituciniam teismui
Vos atėję į valdžią kačynskininkai paskyrė penkis sau priimtinus Konstitucinio tribunolo teisėjus, kad atšauktų buvusios vyriausybės paskirtus kandidatus ir sustiprintų PiS įtaką šioje institucijoje. Tačiau to jiems buvo maža.
Konstituciniam teismui pasipriešinus PiS savivalei, J.Kaczynskis, kuris nėra nei prezidentas, nei premjeras, tačiau daugelio laikomas pagrindiniu lėlininku valdančiojoje partijoje, pažadėjo išardyti „bičiulių šutvę“ Konstituciniame tribunole ir apkaltino teismą ginant tik savus interesus bei mėginant neleisti PiS vykdyti savo ikirinkiminių pažadų: didinti socialines išmokas šeimoms, mažinti išėjimo į pensiją amžių ir užtikrinti nemokamą gydymą vyresniems negu 75 metų žmonėms.
Regis, išardyti jam pavyko – Konstitucinis teismas bus visiškai suvaržytas, o demokratijos „velnias“ iš jo išvytas.
Prezidentas Andrzejus Duda neseniai pasirašė teisės aktus, numatančius Lenkijos konstitucinio teismo reformą, kuri, analitikų vertinimu, iš esmės reiškia Konstitucinio teismo panaikinimą. Ir vėl, kaip ir žiniasklaidos įstatymo pataisų atveju, nepadėjo nei kritika, nei perspėjimai. Nors prieš Konstitucinio teismo reformą buvo protestuojama masinėse demonstracijoje, o opozicija tvirtino, kad tokie pokyčiai kelia grėsmę teismų nepriklausomybei, PiS padarė, kaip jiems reikėjo.
Kaip sako politologas A.Pukšto, tai reiškia, kad Lenkijoje naikinama paskutinė demokratijos salelė, kuri buvo nepavaldi valdantiems tautininkams.
Pagal naująją tvarką Konstitucinio tribunolo sprendimai turėtų būti priimami dalyvaujant 13 teisėjų iš 15-os, nors anksčiau pakankamu kvorumu laikyti devyni teisėjai. Be to, sprendimams priimti reikėtų dviejų trečdalių balsų, o ne paprastos daugumos, kaip būdavo anksčiau.
Ironiška tai, kad už Konstitucinio teismo reformos stovi komunistinių laikų prokuroras S.Piotrowiczius, karinės padėties laikotarpiu politiniais nusikaltimais kaltinęs Krosno areštinėje kalintą Jerzy Stępienį. Dabar pastarasis vadovauja Konstituciniam teismui, o S.Piotrowiczius, išrinktas į Seimą kaip PiS kandidatas, ir vėl jam deda jei ne antrankius, tai apynasrį.