"Scanpix" nuotr.

2014-ųjų balandį Australijos karinis laivas netoli Kenijos krantų sulaikė laivą, kuriame aptiko daugiau nei vieną toną heroino, kurio vertė – 260 mln. dolerių. Šis kiekis prilygo visam 1990-2009 m. Rytų Afrikos pakrantėje konfiskuotam šių narkotikų kiekiui. Vėliau tais pačiais metais Kenijos karinis jūrų laivynas iš Pakistano plaukiančiame laive rado virš 800 kg heroino. Šie atvejai rodo, kad Afrika tampa narkotikų verslo inkubatoriumi, rašo “Foreign Affairs”.

Nuo praėjusio dešimtmečio nusikalstami susivienijimai bando įsitvirtinti užsachario regione, kur valstybinės institucijos silpnos, vyrauja skurdas ir skylėtos sienos leidžia gabenti kokainą ir heroiną į Europą bei Šiaurės Ameriką. Prekyba narkotikais iškreipė dalies Afrikos valstybių ekonomiką ir politiką, sukrovė turtus ne valstybiniam veikėjams, tarp kurių – ir teroristinės organizacijos.  Be iššūkio šalių saugumui, tai paskatino didesnį narkotikų vartojimą tarp pačių afrikiečių, kuris kai kur pasiekė epidemijos lygį.

Afrikiečiai mano, kad prekyba narkotikais yra “Vakarų problema”, tačiau toks įsitikinimas visiškai neatitinka realybės.

Tiesa, narkotikų prekyba Afrikoje – nieko naujo. Nuo seno kai kurios šalys yra tarpinė stotelė narkotikų kroviniui pakeliui į Vakarų Europos miestus. Pasak istoriko Stepheno Elliso, libaniečių kontrabandininkai dar 1952 m. gabeno heroiną į JAV per Šiaurės Afriką. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Nigerijos ir Ganos gangsteriai iškilo kaip rimti žaidėjai tarptautinėje narkotikų prekybos rinkoje. Tai buvo pradžia ir nuo šio tūkstantmečio pradžios užsachario Afrika tapo narkotikų pervežimo centru. Nuo 2002 m. konfiskuotas kokaino kiekis dramatiškai išaugo – nuo 560 kg (2002 m.) iki 1100 kg (2003 m.) ir 3,5 t (2004 m.).

Užsachario Afrikos vaidmuo išaugo dėl to, kad Šiaurės Amerikos kokaino rinka persipildė, o kontrabandos Karibuose tinklas buvo sunaikintas. Pietų Amerikos narkotikų baronai tuomet atkreipė dėmesį į Europą ir Vakarų Afrika natūraliai tapo “logistikos” centru. Kolumbijos ir Venesuelos kartelių atstovai tapo dažni svečiai Gvinėjoje-Bisau – mažoje Vakarų Afrikos valstybėje.

Rytų Afrika tapo afganistanietiško heroino tarpinė stotelė, nes Europos teisėsauga uždarė heroino kelią per Pietvakarių Aziją ir Balkanus.

Patys afrikiečiai mano, kad prekyba narkotikais yra “Vakarų problema”, tačiau toks įsitikinimas visiškai neatitinka realybės.

"Scanpix" nuotr.

Prekyba narkotikai destabilizavo kai kurias Afrikos valstybes, o geriausiai žinoma auka – ta pati Gvinėja Bisau, kur narkotikų prekeiviai užverbavo kariuomenės pareigūnus, kad šie užtikrintų verslo saugumą. Bandymai reformuoti saugumo sektorių ir sunaikinti kariškių ryšius su narkotikų prekeiviais iššaukė 2012 m. kariškių perversmą.

Malis – dar viena Afrikos valstybė, nukentėjusi nuo narkotikų prekybos, kuri suklestėjo šalies šiaurėje ir leido iškilti ginkluotoms grupuotėms bei susilpninti valstybines institucijas.

Be šių dviejų valstybių, yra žinoma, kad narkotikų kontrabandininkai įsitvirtino Ganoje, Gvinėjoje ir Kenijoje, kuriose užsitikrino valdžios pareigūnų paramą. Kai kurie ekspertai baiminasi, kad netrukus gali prasidėti kruvini karai tarp narkotikų prekeivių, kaip kad vyksta Lotynų Amerikoje.

Be to, auga narkotikų paklausa pačioje Afrikoje. Tanzanijoje padėtis pasitarė tokia kritiška, kad vyriausybė pradėjo remti metadono klinikas.

Tokia situacija privertė atkreipti dėmesį ir užsienio, ir vietos teisėsaugą. Tačiau sunaikinus narkotikų kontrabandos tinklą vienoje šalyje, kontrabandininkai persikelia į kitą. JAV suėmus Gvinėjos Bisau admirolą Bubo Na Tchuto 2013 m. narkotikų prekeiviai be vargo perkėlė operacijas į kaimyninę Gvinėja.

Visą originalų straipsnį skaitykite čia