BFL

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Mokytojų, kurie per savaitę turi 27 kontaktinių valandų ar didesnį krūvį ir gali pretenduoti į didžiausius gildijos atlyginimus, šalyje yra apie tūkstantį. Bet didžioji dalis (62 proc.) pedagogų dirba turėdami 18–27 kontaktines valandas per savaitę ir uždirba nuo 518 eurų iki mokesčių. Mažiau kaip 18 valandų per savaitę dirba net ketvirtadalis pedagogų, o mažiausią krūvį – iki 9 valandų – turi beveik dešimtadalis. Kurie iš jų streikuoja?

Švietimo sistemoje kai kur dar kliaunamasi lygiavos principu: mažesnį pamokų ar mokinių skaičių siekiama padalyti nesumažėjusiam skaičiui pedagogų. Streiko priežastis, galima sakyti, yra fakto, kad per dešimtmetį mokinių šalyje sumažėjo 253 tūkst., arba trečdaliu, ignoravimo ir neefektyvios vadybos pasekmė. Mokinių sumažėjo, vadinasi, sumažėjo ir darbo. Tačiau kai kas nusprendė, kad jį gali dirbti ir daug žmonių, tik atlyginta bus po mažiau.

Mokyklų tinklo, infrastruktūros pertvarkų šaukiamasi ne vienus metus, tačiau šie esminiai darbai vis paliekami kitoms ir kitų kadencijoms. Patys mokyklų direktoriai sako, kad kol tinklas nebus optimizuotas, tol mokytojų situacija nesikeis, o vienkartinės finansinės injekcijos padės nebent tam kartui.

Mokyklų tinklo optimizavimas – politinės valios klausimas, tačiau ji pastarųjų derybų metu ryškiausiai pasireiškė, kai Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius tarstelėjo, kad pedagogų profsąjungoms įtaką daro jėgos iš Rusijos. Premjeras pernakt persigalvojo ir kitą rytą reabilitavosi: teigė nemanantis, kad pedagogai galėtų pasiduoti svetimoms įtakoms.

Kaip uždirbti bent 400 eurų?

Kuo didesnis darbo krūvis, tuo didesnį pedagogų bendruomenės masteliais atlyginimą galima gauti. Dar jį lemia kvalifikacinė kategorija, stažas ir išsilavinimas. Žinoma, krūvio – darbo valandų skaičiaus – patys mokytojai sau nepasiskiria. Pakankamu krūviu laikoma 18 kontaktinių valandų – pamokų per savaitę. Už tiek dar skiriama 4 valandos pasiruošti pamokoms, taisyti sąsiuviniams. Kuo kontaktinių valandų daugiau, tuo didesnis bendras jų skaičius.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, vidutinis mokytojo krūvis šalyje yra panašiai tiek – 18,25 kontaktinės valandos. Pakankamą krūvį turi du trečdaliai mokytojų, tačiau šalies vidurkio nesiekia net 40 proc. kaimuose dirbančių mokytojų savaitės darbo krūvis.

ŠMM duomenimis, už 18 kontaktinių valandų per savaitę mokytojas dalykininkas priklausomai nuo darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos uždirba 518–952 eurus iki mokesčių. Vadinasi, jei dirbi pirmus metus ir dar nespėjai apsiginti pedagoginio vardo, realiai gausi tik apie 415 eurų. O tai labai mažai.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius sako, kad 18 kontaktinių valandų krūvis yra nepakankamas. Be to, jo teigimu, kita problema, kurią siekia spręsti mokytojai, – išsiaiškinti, už kokius darbus, kurie nėra nei pamokos, nei mokinių darbų taisymas, jiems sumokama.

„Klasikinė formuluotė, kad darbuotojas nori kuo mažiau dirbti ir kuo daugiau uždirbti, gali būti taikoma ir mokytojams, tačiau netiesiogiai. Mokytojai nori dirbti ir gauti atlyginimą, kad galėtų gyventi daugmaž normaliai. Dabartinė darbo apmokėjimo tvarka tokį atlyginimą laiduoja esant didesniam pamokų krūviui. Tačiau mokytojų bendruomenė mano, kad šią sistemą reikėtų keisti ir susitarti, kokie darbai įeina į mokytojo pareigas, – aiškina A.Jurgelevičius. – Tarkime, budėjimas per pertraukas ar dalyvavimas po kelias valandas trunkančiuose tarybos posėdžiuose, kurį mes laikome mokytojų teise dalyvauti savivaldoje, bet daugelis mokyklų vadovų tai traktuoja kaip pareigą.“

Tačiau kai kurie ekspertai įsitikinę, kad pačios pedagogų profsąjungos, reikalaudamos oresnių atlyginimų ar jų apskaičiavimo tvarkos, paklodę tempia į savo pusę – mažesnį krūvį siekia padalyti kuo didesniam skaičiui pedagogų. Pavyzdžiui, nuo rugsėjo 1-osios reikalaujama sumažinti mokinių skaičių klasėse, nors vidutiniškai Lietuvoje mokytojas moko tik 10 mokinių, o kaimo pagrindinėje mokykloje – vos 5 mokinius.

„Didžioji problema šio streiko fone yra ta, kad dalis mokytojų neturi darbo krūvio. O jo nėra todėl, kad nėra mokinių. Tačiau priemonės, kurias siūlo profsąjungos, yra kitais žodžiais pasakyta mintis, kaip didesniam skaičiui mokytojų pasidalyti vis mažėjantį skaičių mokinių“, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Daugiausia mokytojui galima turėti 36 kontaktines valandas, o didžiausias leistinas darbo krūvis su visomis, ne tik kontaktinėmis valandomis yra 48 valandos per savaitę. Jei šios „lubos“ bent valanda viršijamos, reikia prašyti savivaldybės Švietimo skyriaus leidimo.

Kiek mokytojų Lietuvoje dirba daug ir gali gauti orų atlyginimą? 27 ir daugiau kontaktinių valandų per savaitę turi 3,4 proc., arba maždaug tūkstantis, pedagogų. ŠMM duomenimis, už 27 kontaktinių valandų krūvį galima uždirbti nuo 777 iki 1350 eurų popieriuje, arba nuo 600 iki 1 tūkst. eurų po mokesčių.

Už didžiausią leistiną krūvį – 36 pamokas per savaitę – galima gauti didžiausią 1900 eurų (neatskaičius mokesčių) atlyginimą. Kadangi jį lemia ir kvalifikacinė kategorija, į didžiausią atlygį gali pretenduoti mokytojai ekspertai. Tokių Lietuvoje yra apie 800, mažiau kaip 3 proc.

„Problema nėra mokytojų atlyginimai apskritai. Esama daug mokytojų, kurie dirba pagal mokinių skaičių normaliose mokyklose, turi darbo krūvį. Didelis ar mažas tas atlyginimas, jau kita diskusija. Tačiau problemą kelia kita dalis pedagogų, sakančių, kad uždirba minimumą, nes turi mažiau kaip 8 pamokas per savaitę. Žinoma, kad su tokiu darbo krūviu nieko neuždirbsi“, – kelias mokytojų grupes išskiria LLRI prezidentas Ž.Šilėnas.

Jis paaiškina, kad mokytojų atlyginimai tiesiogiai susiję su mokyklos situacija, mokinių skaičiumi, krepšelių lėšomis. Tad jei mokykla valdoma gerai, pritraukia daug mokinių ir sukomplektuoja ne pustuštes klases, joje bus ir normalus darbo krūvis mokytojams. Bet jei mokinių nėra, nebus ir lėšų pakankamiems atlyginimams. Dėl svarbiausios priežasties Ž.Šilėnas primena ir švietimo sistemos esmę – tikslas yra mokyti mokinius, o ne turėti mokyklų.

„Puikiai suprantame, kad už ne visą darbo savaitę mokytojui niekada niekas nemokės tiek, kiek panašios kvalifikacijos darbuotojams už visą darbo savaitę, – sako LŠPS pirmininkas A.Jur­gelevičius. – Mano, kolegų, kai kurių švietimo ekspertų nuomone, mokytojas, kaip ir kiekvienas žmogus, turi dirbti normalią darbo savaitę. Šiuo atveju mokytojo darbo savaitė trumpesnė, 36 valandų.“

Vis dėlto krūvio paskirstymo tvarka, anot A.Jurgelevičiaus, yra džiunglės, kuriose teisė nuspręsti, kokį krūvį, vadinasi, ir atlyginimą, gaus kuris mokytojas, priklauso išimtinai mokyklos direktoriui, o šis gali pamokų skaičių skirti „iš akies“ arba pagal simpatijas ir antipatijas.

„Nėra jokio reglamento, kaip ir pagal kokius kriterijus skirstyti krūvį. Mokytojai yra bejėgiai, todėl netrūksta baimės, noro įtikti ar bent neišsišokti, kad nebūtų atimta turimo krūvio. Galimybes jo gauti pakankamai riboja mokinių skaičius. Tarkime, pagrindinėje provincijos mokykloje chemikas ar fizikas, kuriam vadovas geranoriškai atiduotų visas pamokas, vis tiek turės tik 10–13 kontaktinių valandų“, – komentuoja LŠPS pirmininkas.

Panašiai jis atsako ir į klausimą, kodėl didelį darbo krūvį, ne mažiau kaip 27 kontaktines valandas, turi tik apie tūkstantį pedagogų. Tokia prabanga prieinama tik didmiesčių mokyklose, kur yra mokinių.

„Toks krūvis įmanomas mokyklose, kurių vadovai laikosi pozicijos aprūpinti pamokomis savo kolektyvo narius. Yra daug vadovų, kurie dėl įvairių priežasčių neduoda krūvio jau dirbantiems mokytojams, bet priima naujus. Tai gali lemti ir noras duoti darbo pažįstamam arba išguiti nepatinkantį mokytoją, – aiškina profsąjungos lyderis. – Vadybos požiūriu tai „balaganas“, neskatinantis motyvacijos dirbti.“

Kiek iš tikrųjų uždirba mokytojai

6954 eurai – toks gėdingas ir paskutinis Europoje yra Lietuvos mokytojo gaunamas metinis atlyginimas. Kai šį grafiką, kuriame matyti, kad geriau atlyginamas net Rumunijos mokytojų darbas, feisbuke paskelbė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, jis netruko tapti diskusijų objektu ir įspėjamojo švietimo profsąjungų mitingo pirmų eilių plakatu.

Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis mokytojo atlyginimas po mokesčių buvo 632, iki mokesčių – 823 eurai. Palyginimui, universitetų dėstytojai 2015-aisiais po mokesčių gavo ne ką daugiau – 670 eurų.

Tačiau bendroje statistikoje išnyksta skirtingai apskaičiuojamo ir kelių veiksnių lemiamo atlyginimo skirtumai. Kokie yra realūs pedagogų atlyginimai tipinėje Lietuvos mokykloje?

Joniškio „Aušros“ gimnazijoje mokosi 497 mokiniai. Joje nėra mokytojų, kurių krūvis būtų mažesnis kaip 20 kontaktinių valandų per savaitę. Beje, ši mokykla buvo viena iš kelių, sutikusių atskleisti, kiek uždirba jos pedagogai.

1106 eurus neatskaičius mokesčių šioje gimnazijoje uždirba mokytojas ekspertas, turintis 27 kontaktines valandas per savaitę ir didesnį kaip 15 metų darbo stažą. O štai technologijų mokytojas, kurio krūvis yra 23 kontaktinės valandos, uždirba 572 eurus, galbūt todėl, kad neturi jokios kvalifikacinės kategorijos, o jo stažas – 10 metų.

Lituanistas metodininkas, turintis 15 metų stažą ir 23 kontaktines valandas, uždirba 900 eurų popieriuje. Jį trimis valandomis lenkiantis matematikas metodininkas, turintis 10 metų pedagoginio darbo patirties, popieriuje gauna 960 eurų. O štai kitas matematikas dirba daugiau metų, bet turi trimis pamokomis mažiau, ir iki mokesčių uždirba 882 eurus. Tad nepaisant to, kad atlyginimą lemia keli veiksniai, lemiamas jų yra darbo krūvis.

Joniškio „Aušros“ gimnazijos direktorius Vidmantas Sutnikas situacijos dėl savo vadovaujamos mokyklos pedagogų atlyginimų nevadina bloga, bet patikina, kad ji nėra tokia gera, kaip norėtųsi. Juolab mokinio krepšelio lėšų lyg ir pakaktų, tačiau metų pabaigoje dalis juk grąžinama į savivaldybės biudžetą. Šiemet, kai neformaliojo švietimo lėšos buvo „išimtos“, gimnazija prarado dar 14 tūkst. eurų. „Krepšelis sumažėjo, taigi šiemet nebegalėjome mokytojams mokėti tarnybinių koeficientų vidurkio“, – sako direktorius.

Vienas iš profsąjungų reikalavimų šias tarnybinių atlygio koeficientų „žirkles“ iš viso panaikinti ir taikyti viršutinę jų ribą. Kaip dabar pagal jas skiriasi atlyginimas? Pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokytojas metodininkas už pakankamu laikomą 18 kontaktinių valandų krūvį taikant maksimalų koeficientą gautų 743, minimalų – 705 eurus. Jei jis turi 24 kontaktinių valandų krūvį, atitinkamai 990 arba 940 eurų iki mokesčių.

Joniškio „Aušros“ gimnazijos vadovas sako, kad stengiasi mokytojams sudaryti sąlygas gauti kuo didesnį darbo krūvį, taigi ir didesnį atlyginimą: „Nesistengiame daryti dirbtinės lygiavos. Yra mokytojų, kurie gauna daugiau krūvio, kartais reikia prašyti mokytojo, kad jis prisiimtų dar vieną klasę. Tačiau tokių, kurie neturėtų 20 kontaktinių valandų, nėra. Neturime tokių silpnų mokytojų, kuriais nepasitikėtume ar skriaustume neduodami pamokų. Atmosfera ir mokytojo nuotaika mokykloje geresnė, kai jis turi kaip įmanoma didesnį krūvį. Todėl nesistengiame turėti daug mokytojų ir dalyti jiems po mažai krūvio, priešingai, siekiame kad tie, kurie dirba, būtų aprūpinti pamokomis.“

Vis dėlto gimnazija jau repetuoja ir liūdnesnį ateities scenarijų: jau nuo rugsėjo mokykloje dviem klasių komplektais bus mažiau (18), o dar po metų kitų jų liks 16. Vadinasi, teks atsisveikinti su kai kuriais mokytojais.

„Turime antraeilininkų, ne pagrindinėse pareigose dirbančių mokytojų, kuriuos pirmiausia pamažu ir turėsime atleisti. Taigi pagrindinėse pareigose dirbančių mokytojų atlyginimai taip nenukentės, tiesiog liks mažiau mokytojų“, – atvirai kalba direktorius.

Taikytis prie egzistuojančios sistemos, bet dirbti taip, kad vaikai norėtų eiti į Klaipėdos „Smeltės“ progimnaziją, ir sukomplektuoti po 3–4 klases – tokį sau, kaip mokyklos vadovui, uždavinį kelia Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos direktorius Edmundas Kvederis. Jei pavyks laikytis šios linijos, mokant atlyginimus bus galima taikyti „žirklių“ koeficientų vidurkį.

„Finansavimo sistema paremta mokinio krepšeliu, tad jei mokykla turi mokinių, 1–8 klasėse yra po 3–4 klasių komplektus, klasėje vidutiniškai mokosi 25 vaikai, tada galima mokytojams mokėti koeficientų vidurkius arba taikyti viršutinę jų ribą. Tarkime, jei tokioje mokykloje mokytojas turi 24–25 pamokų krūvį (bendras krūvis siekia 36 valandas), jo atlyginimas į rankas viršija 600 eurų, o mokytojo metodininko – 700 eurų“, – komentuoja E.Kvederis.

Jo teigimu, maksimalų 36 valandų krūvį galima sukurti, jei mokytojas turi 23–24 kontaktines valandas. Už jas dalykininkas atskaičius mokesčius gali gauti 646 eurus (skirtumai priklausys nuo kvalifikacinės kategrijos). O, pavyzdžiui, antraeilėse pareigose dirbantis mokytojas metodininkas, turintis 8–9 valandų krūvį per savaitę, gaus apie 200 eurų atlyginimo.

Trečiasis pavyzdys – rajono mokykla: Kelmės r. Pakražančio gimnazijoje daugiausia uždirba mokytoja, dėstanti ir matematiką, ir informacines technologijas. Įskaičius ir pamokų, ir papildomas valandas, ji dirba 32 valandas per savaitę ir gauna 834 eurus neatskaičius mokesčių.

O štai už 18 valandų darbą etikos ir anglų kalbos pradinių klasių mokytoja, turinti 9 metų darbo stažą, bruto gauna 419 eurų. Lituanistė vyr. mokytoja, kurios krūvis yra 24–25 valandos, o darbo stažas viršija 15 metų, gauna 660 eurų neatskaičius mokesčių. Chemikas, dėstyti į Pakražančio gimnaziją atvažiuojantis vieną dieną per savaitę, už 8 valandų krūvį gauna 201 eurą iki mokesčių. Ketvirtadalis iš 24 šios gimnazijos mokytojų dirba ne visu krūviu ir važinėja per dvi tris mokyklas.

„Su kitų mokyklų direktoriais deriname tvarkaraščius, kad mokytojai galėtų dirbti keliose vietose“, – sako Pakražančio gimnazijai vadovaujanti Nijolė Čepauskienė.

Direktorės teigimu, jos vadovaujamoje gimnazijoje pedagogų atlyginimų situacija yra kaip visoje Lietuvoje: vieni gauna visą krūvį ir uždirba, kiti turi tenkintis mažesniu pamokų skaičiumi. Vis dėlto direktorė pripažįsta, kad kai kurių mokytojų padėtis pagerėtų, jei jų kolegos, jau pasiekę pensinį amžių, atsisveikintų su mokykla. Tokiu atveju vietoj dviejų to paties dalyko mokytojų likęs vienas gautų didesnį nei 30 valandų darbo krūvį. Tačiau N.Čepauskienė paaiškina lengva ranka atleisti tų mokytojų negalinti, o savo noru, nors ir skatinami išeitinėmis kompensacijomis iš specialaus ŠMM fondo, jie neatsisveikina.

„Ir pernai Vyriausybė buvo numačiusi tokį fondą, bet mokytojai nepageidauja juo pasinaudoti ir palikti mokyklą. Jie žino savo teises, įstatymus. Pavyzdžiui, bibliotekininkė dirbo iki 74-erių metų, kol praėjusį pavasarį pavyko susitarti“, – pasakoja Pakražančio gimnazijos direktorė ir priduria, kad atleisti iš darbo šių mokytojų, jei jiems atsiranda 18 valandų krūvis, ji negalėtų, tad tik įsuktų teismų karuselę.

„Mokytojo pedagoginis etatas yra 18 valandų. Pensinio amžiaus mokytojas, turintis tokį krūvį, dirbti gali, o per tris mokyklas juk važinėja tik jauni mokytojai“, – sako N.Čepauskienė.

Kitas streikas – užprogramuotas

Ekspertai sako, kad jei sistema nebus tvarkoma iš esmės, papildomi pinigai bus tik vienkartinis geros valios mostas, bet ne išeitis.

Pavyzdžiui, Joniškio „Aušros“ gimnazijos vadovas V.Sutnikas išskiria tris problemas, išryškėjusias ilgiau nei savaitę trukusio mokytojų streiko fone. Pirma, švietimo finansavimas Lietuvoje, palyginti su kitomis ES narėmis, yra per menkas. „Mokesčių sistema nėra orientuota surinkti didelio biudžeto, tad nėra galimybių viešajame sektoriuje mokėti didesnius atlyginimus“, – svarsto V.Sutnikas.

Antra, direktoriaus teigimu, reikėtų susitarti, kad mokytojo atlyginimas turėtų būti didesnis nei vidutinis darbo užmokestis šalyje.

Trečia problema – būtinybė sutvarkyti sistemą. „Mokinių mažėja, pamokų mažėja, yra per daug mažų mokyklų, todėl vidutinis mokytojo atlyginimas šalyje yra mažesnis, nei galėtų būti, jei mokyklų tinklas būtų racionaliai sutvarkytas“, – neabejoja V.Sutnikas ir priduria, kad sutiktų, jei tinklą optimizuojant kelios mažos mokyklos būtų jungiamos į didesnius darinius.

O štai Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos vadovas E.Kvederis baiminasi, kad profsąjungoms išsiderėjus pinigų 70 proc. jų bus paskirta mažoms mokyklėlėms, kuriose nėra vaikų. Beje, ir dabar mokinių stokojančioms mažoms kaimo mokykloms mokinio krepšelis apskaičiuojamas pagal kitokią metodiką ir yra didesnis, tad miesto mokyklos, kurios sugeba išsilaikyti, lyg ir nukenčia.

„Jei šie pinigai nukeliaus mažoms mokykloms, jos po dvejų metų vėl neturės vaikų ir imsis streiko, nes neišgyvens. O tų, kurios išsilaiko pačios ir gali mokėti mokytojams daugiau ar mažiau orius atlyginimus, tai nepalies. Aš nesakau, kad mokytojų atlyginimų kelti nereikia, atlyginimai turėtų būti didesni, palyginti ir su Europos šalimis, tačiau be optimizavimo to pa­siekti nepavyks“, – dėsto E.Kvederis.

Panašios nuomonės laikosi ir LLRI prezidentas Ž.Šilėnas. Pasak jo, nepaisant to, ar švietimas gaus daugiau, ar mažiau pinigų, sistema turi būti efektyvi: „Antraip tik atidedame problemą. Profsąjungos iš pradžių reikalavo 18 mln. eurų. Jei šią sumą padalytume visiems mokytojams per mėnesį, atmetus mokesčius, vienas pedagogas gautų 30 eurų. Tačiau tai ne problemos sprendimas – reikia optimizuoti tinklą. Vertybinis pasirinkimas, kam išleidžiame pinigus – mokiniams ar pastatams. Mano vertybių skalėje mokiniai yra svarbiau.“

Kalbant apie mokyklų tinklo optimizavimą mažos kaimų mokyklos dažniausiai apginamos dviem argumentais: pirma, tai kultūros židinys kaimo vietovėje, antra, mokykla turi būti kuo arčiau ugdytinio namų.

Šiaip ar taip, 75 tūkst. Lietuvos mokinių gyvena toliau nei 3 km atstumu nuo savo mokyklos, iš jų 25,5 tūkst. važiuoja ne į pačią artimiausią mokyklą. „Kitaip tariant, bent trečdalis tėvų mokyklą renkasi pagal kitus kriterijus, ir tai normalu. Kuo toliau, tuo labiau jie mokyklą rinksis ne pagal atstumą“, – komentuoja Ž.Šilėnas, kuris, aplenkdamas tris artimesnes mokyklas, pats eidavo į dabartinę Šiaulių Didždvario gimnaziją.

LLRI neseniai suskaičiavo tai, ko su savo turtu nepadarė savivaldybės ar ministerija, ir atrado, kad 2014 m. ugdymui buvo išleista 476 mln., o mokyklų aplinkos priežiūrai – 193 mln. eurų.

Ž.Šilėno teigimu, kuo prasčiau savivaldybė tvarkosi su mokyklų tinklu, tuo didesnę dalį švietimui skirtų pinigų, kurie teoriškai galėtų būti paskirti ir mokytojų atlyginimams, suėda aplinka. Maža to, be sąskaitų už šildymą ir kitus patarnavimus, be pedagoginio personalo, šalies švietimo įstaigose dirba apie 20 tūkst. pagalbininkų – sargų, ūkvedžių, kūrikų…