Šiemet pavasaris nelepino gausiais saulės spinduliais, todėl nenuostabu, kad vos saulei užkaitinus, žmonės taip ir traukia į gamtą, sodą ar paplūdimį. Kokia bus ši vasara – sunku prognozuoti, tačiau Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras primena, jog svarbu žinoti, kaip reikia elgtis karštą vasaros dieną.

Dideli karščiai ir neadekvatus elgesys jų metu gali turėti neigiamos įtakos gyventojų savijautai. Ypač pavojingi karščiai po vėsaus pavasario, kol organizmas dar nepripratęs prie karščių, dar „neužgrūdintas“, nespėjęs adaptuotis. Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, ypač esant didelei santykinei oro drėgmei, todėl nėra itin tikslių rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonės nevienodai toleruoja.

Svarbu karštu oru laikytis rekomendacijų, kurios padėtų gerai jaustis, išlikti darbingais net ir karštą dieną, bei išvengti rimtesnių fiziologinių ar morfologinių organizmo pakitimų. Karščio metu gyventojai nukenčia:
• dėl saulės smūgio;
• dėl perkaitimo arba taip vadinamo šilumos smūgio;
• dėl nudegimų.

Neretai saulės poveikis yra lydimas ir nudegimu: priimant saulės vonias, svarbu yra naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF). Būtina įsidėmėti, kad odos ištepimas apsauginiu kremu dar nereiškia, kad ultravioletiniai spinduliai jos visiškai nepasiekia. Dalis spindulių prasiskverbia ir pro kremus su apsauginiu filtru nuo saulės, ir pro drabužius, todėl piktnaudžiauti saulės voniomis bet kuriuo atveju nereikėtų. Labiausiai saugotis saulės spindulių reiktų ilgai būnant paplūdimyje ar didesnę dienos dalį praleidžiant lauke, ypač vidurdienį – nuo 10 iki 16 valandos.

Žalingo saulės poveikio simptomai į kuriuos reikėtų neatidėliotinai reaguoti:
• aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38 – 41 laipsnių);
• odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja);
• galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas;
• stiprus ir padažnėjęs (iki 110-160 k/min.) pulsas ir kvėpavimas (per 20 k/min.);
• troškulys;
• mieguistumas, vangumas, nenoras judėti;
• užsitęsusi tokia būklė sukelia smegenų funkcijų apribojimą, spazmus ir galiausiai sąmonės aptemimą ir trumpalaikį sąmonės netekimą ar net komą;
• jei pajutote perkaitimo požymius ar pastebėjote kito žmogaus blogą savijautą, nelikite vienas ir nepalikite kito žmogaus vieno, o pasitelkite pagalbai kitus asmenis.

Rekomendacijos kaip sumažinti karščio ir saulės žalingą poveikį žmogaus organizmui:
• Svarbiausia – tinkamai apsirenkite (venkite drabužių iš sintetinių audinių, ) patartina rengtis šviesiais drabužiais, dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius);
• Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę (fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, kai karšta, visada judėkite ir darykite viską gerokai lėčiau negu paprastai, kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose);
• Gerkite dažniau nei troškina (geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgštės vanduo, venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1–2 val.) po truputį);
• Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą (daug vaisių ir daržovių, valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų, venkite riebių maisto produktų).
• Nesineškite į paplūdimį greitai gendančių maisto produktų (pienas ir pieno produktai, mėsos gaminiai, žuvies produktai, konditerijos gaminiai su sviestiniu plikytu ir varškės kremais, vaisiniais pusgaminiais ar saldžiaisiais drebučiais.

Pirmoji pagalba ištikus šiluminiam smūgiui:
• Skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą;
• Atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius;
• Vėdinkite nukentėjusįjį vėduokle, skepetaite, ventiliatoriumi ar kita po ranka pasitaikiusia priemone;
• Apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu, ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė, su ledu;
• Jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis);
• Jei nukentėjusysis be sąmonės, nedelsiant guldykite ant šono, vėdinkite, negirdykite (nes galite užkišti kvėpavimo takus), kvieskite medicinos pagalbą ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą;
• Dažnai saulės intensyvus veikimas į organizmą yra lydimas odos nudegimu. Tokiu atveju nudegimo vietą apdenkite drėgna skepetaite, o jei tokios galimybės neturite, tiesiog apriškite nudegimo vietą kuo švaresniu medžiagos gabalu;
• Jeigu nudegimas gilus, nudegė didelis odos plotas, pakilo kūno temperatūra, skubiai vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.