BFL / T.Urbelionio nuotr.

“Veido” diskusija: Ar verta dar griežčiau riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką?

TAIP

Sergejus Jovaiša, Seimo narys

Aš už tai, kad alkoholio prieinamumas būtų kuo mažesnis, tačiau nesiekiu jo visiškai uždrausti, nes tai taip pat nebūtų išeitis. Kaip rodo praktika, visiškas draudimas neduoda rezultato.

Dėl to pateikiau įstatymo projektą, kad alkoholį būtų draudžiama parduoti darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 20 val. vakaro iki 12 val. dienos, o sekmadieniais prekyba būtų galima tik tris valandas – nuo 12 iki 15 valandos. Draudimas negaliotų maitinimo įstaigoms. To reikia, kad priklausomi žmonės bent iki pietų galėtų atsimerkti ir pabūti blaivūs. Be to, taip sumažėtų šių gėrimų prieinamumas paaugliams. Pagal tyrimus, 95 proc. nepilnamečių jau yra ragavę alkoholio.

Dėl tos pačios priežasties noriu, kad būtų kuo griežčiau ribojama prekyba sekmadieniais.

Kai kas teigia, kad jei bus dar griežtesnis prekybos draudimas, alkoholis nukeliaus į pogrindį ir priklausomi žmonės ieškos nelegalių pardavėjų. Tačiau su tuo turi kovoti atitinkamos tarnybos, kurios tam ir yra įsteigtos. Mano siekis – kad žmonės pagaliau išmoktų kultūringai, be žalos sau ir valstybei, vartoti alkoholinius gėrimus. Galbūt, užuot lengvai pasiekę butelį, jie nuveiks ką nors naudingo.

Alkoholį būtų draudžiama parduoti darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 20 val. vakaro iki 12 val. dienos, o sekmadieniais prekyba būtų galima tik tris valandas.

Jei kalbame apie verslą, galiu pasakyti, kad tie, kurie norės, turės galimybę nusipirkti šių gėrimų. Niekas nedraudžia įsigyti vyno ar degtinės iš vakaro. Manau, kad dėl to nenukentės nei prekybininkai, nei gamintojai.

Nebus taip, kad mes visiškai uždrausime ir taip išgyvendinsime alkoholio vartojimą. Pavyzdžiui, tikiu, kad vartojimas bent šiek tiek sumažėjo, kai buvo uždrausta prekyba degalinėse, kuriose nupirkdavo iki 2 proc. viso šalyje parduodamo alkoholio. Kai tampa sudėtinga įsigyti prekę, dalis vartotojų jos tiesiog atsisako. Kita mūsų bėda ta, kad verslas sugeba prisitaikyti ir apeiti reglamentavimą. Pavyzdžiui, kai buvo uždrausta prekyba alkoholiu degalinėse, šalia jų pradėjo steigtis parduotuvėlės. Vis dėlto tikiu, kad galbūt ir pas mus pavyks pasiekti, jog alkoholio vartojimas būtų bent šiek tiek kultūringesnis.

Ne

Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius

Siūlymų riboti prekybą alkoholiu per metus būna bent keletas. Prieš rinkimus jų dar padaugėja. Mes šias iniciatyvas vertiname rimtai, nes Seimas įstatymų pataisas gali bet kada patvirtinti, nors šie pakeitimai dažnai nepagrįsti ekonominiais skaičiavimais ar visuomenės interesu.

Tačiau mes dalyvaujame diskusijose ir siūlome ne drausti ir riboti, nes tai neveikia. Pastarąjį dešimtmetį suvaržymų tik daugėja ir mes prie šių suvaržymų galime prisitaikyti. Tik norime, kad būtų arba aiškiai pasakyta, jog valstybės tikslas – visiškas alkoholio gamybos ir prekybos draudimas, arba šių pasiūlymų būtų mažiau, tada žinotume, kur einame. Dabar deklaruojama, kad prekyba laisva, todėl valstybė pati turi nuspręsti, ar nuolatiniai ir greiti draudimai reikalingi.

Be to, kuo daugiau ribojimų, tuo didesnė nelegali alkoholio rinka, kuri prieš keletą metų siekė 30–40 proc. Valstybės biudžetui tai reiškia dešimtis milijonų eurų nesurinktų mokesčių.

Nors politikai puikiai žino, kokie nuostoliai praradus akcizus, tačiau jų nuo draudimų tai nesulaiko.

Pasaulinės organizacijos jau seniai pastebėjo, kad draudimai veikia tik iki tam tikros ribos. Kai lazda perlenkiama, legalus verslas tiesiog nebegali konkuruoti su šešėliniu, o vartotojas alkoholio vis tiek randa.

Kuo daugiau ribojimų, tuo didesnė nelegali alkoholio rinka, kuri prieš keletą metų siekė 30–40 proc.

Norint mažinti vartojimą, tinkama priemonė – švietimas: kaip rodo praktika, tai veiksmingiau už įvairius suvaržymus. Pavyzdžiui, avarijų ir atvejų, kai vairuojama išgėrus, pradėjo mažėti ne tada, kai už šiuos pažeidimus buvo padidintos baudos. Tik valstybei pradėjus šviesti žmones – mes iki šiol matome šias reklamas – rezultatai pradėjo gerėti. Draudimų ir bausmių kelias nedavė rezultatų.

Alkoholis – ne išimtis. Jo vartojimas keisis ne dėl ribojimų, bet dėl švietimo.