Scanpix nuotr.

Rima JANUŽYTĖ

Ukrainoje leidžiamas žurnalas „Fokus“ prieš porą metų gyventojų skaičiumi Kaunui prilygstančią Vinicą išrinko patogiausiu gyventi miestu Ukrainoje. Komfortą čia neabejotinai sukūrė šaunusis tandemas – buvęs Vinicos meras Volodymyras Hroismanas ir Vinicoje porą šokolado fabrikų pasistatęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

Vinicos rabinas Šaulis Horowitzas V.Hroismaną vadina vunderkindu, veiklos žmogumi, sugebančiu griuvėsius paversti rūmais. „Tokia iki Hroismano buvo ir Vinica – čia jauteisi kaip trečiojo pasaulio šalyje. Keliai buvo duobėti ir neapšviesti, mieste nuolat kildavo gaisrų. O dabar – jūs tik pažiūrėkite!“ – V.Hroismano Vinicoje nuverstus kalnus giria rabinas, negalintis atsidžiaugti, kad šis vunderkindas miesto biudžetą padidino nuo 500 mln. grivinų 2007 m. iki beveik milijardo 2010-aisiais, vadinasi, maždaug du kartus, jei atsižvelgsime į infliaciją.

Jeigu Hroismanas Ukrainai padarys tai, ką padarė Vinicai, būsime atlikę kai ką didingo.

Vinica iš tiesų pasikeitė. Dabar čia važinėja tramvajai, veikia viena geriausių visoje Ukrainoje traukinių stočių, pastatytos trys naujos ligoninės, beveik neliko neapšviestų gatvių. „Jeigu Hroismanas Ukrainai padarys tai, ką padarė Vinicai, būsime atlikę kai ką didingo“, – aiškina rabinas, pridurdamas, kad šis buvęs Vinicos meras puikiai išnaudojo visus įmanomus ir neįmanomus ryšius: užmezgė santykius su Izraeliu, o į vieno medicinos diagnostikos centro, kurį finansavo Izraelis, atidarymą atvyko net šios šalies užsienio reikalų ministras Avigdoras Libermanas.

Ne mažiau svarbūs ir V.Hroismano ryšiai su Ukrainos prezidentu P.Porošenka, kuris tuomečio mero raginimu tapo pagrindiniu Vinicos mecenatu. Padedamas P.Porošenkos V.Hroismanas Vinicoje pradėjo svarbius infrastruktūros projektus, padėjusius rekonstruoti duobėtas miesto gatves ir pertvarkyti sovietinių laikų viešojo transporto sistemą. Be to, jo pastangomis Vinica seniems miesto poilsio parkams paupyje renovuoti užsitikrino didžiules investicijas iš P.Porošenkos konditerijos imperijos „Roshen“. Užtat naujoji miesto krantinė su fontanais dabar vadinasi pastaruoju metu „Panamos dokumentuose“ linksniuojamu „Roshen“ vardu.

V.Hroismanas labai mėgsta pasakoti, kad jo senelis Izaokas Holokaustą išgyveno tik todėl, kad nacių karių įmestas į masinę kapavietę apsimetė esąs negyvas.

Akivaizdu, kad V.Hroismanas neprašovė, taip pavadinęs P.Porošenkos lėšomis restauruotą Vinicos krantinę – Ukrainos prezidentas lojalumą vertina. Žinoma, galima pamanyti, kad vardo parinkimas tebuvo pataikavimas. Arba gudrumas. Verslumas – irgi. Visos šios savybės V.Hroismanui būdingos, kaip ir visai žydiškai jo šeimai.

Beje, V.Hroismanas labai mėgsta pasakoti, kad jo senelis Izaokas Holokaustą išgyveno tik todėl, kad nacių karių įmestas į masinę kapavietę apsimetė esąs negyvas. V.Hroismanas – vienas iš nedaugelio Ukrainoje gyvenančių žydų, ne tik neslepiančių savo kilmės (kaip tas pats P.Porošenka, Arsenijus Jaceniukas ir kiti), bet ir ja besididžiuojančių.

Jis mėgsta sakyti, kad yra Izaoko anūkas, ir kad žydiškas charakteris bei protas – didžiausias jo turtas, padėjęs padaryti žaibišką karjerą.

Jauniausias istorijoje

Vos baigęs Vinicos 35-ąją vidurinę mokyklą šis Izaoko anūkas iš karto tapo nedidelės privačios bendrovės OKO komercijos direktoriumi. Tokias pat pareigas gavo ir privačioje įmonėje „Youth“.

V.Hroismanas nedelsė ir kopdamas politinės karjeros laiptais. 2003-iaisiais baigė teisės studijas, o jau 2006 m. sugebėjo tapti Vinicos meru. Beje, jauniausiu Ukrainoje per visą šios šalies istoriją.

Nors pasišūkaliojimų Radoje netrūko, tačiau parlamentas, vadovaujamas V.Hroismano, pastaruosius metus išties dirbo palyginti labai sklandžiai.

Sutvarkęs Vinicą V.Hroismanas pasuko į dar platesnius vandenis: po Maidano revoliucijos 2014 m. vasario mėnesį tapo premjero A.Jaceniuko pavaduotoju ir regionų plėtros, statybos bei komunalinio ūkio ministru. Eidamas šias pareigas sublizgėjo pradėjęs valdymo decentralizacijos ir vietos savivaldos reformą, vadovavo energetikos antikriziniam štabui, kuravo Tarpžinybinio pabėgėlių reikalų štabo veiklą, buvo atsakingas už Donbaso atstatymą bei darbą su tarptautiniais donorais. V.Hroismanas ėmėsi įgyvendinti ir JAV labai palaikomą vadinamąjį decentralizacijos planą dėl kai kurių valdžios įgaliojimų perdavimo regionų taryboms – tai jam pelnė proamerikietiško politiko reputaciją ir dar daugiau galimybių veikti Ukrainos politikos scenoje, kuriomis netrukus su trenksmu pasinaudojo.

2014 m. spalio 26 d. su P.Porošenkos bloku buvo išrinktas į parlamentą, o lapkritį tapo Aukščiausiosios Rados pirmininku.

Šiame poste, reikia pripažinti, jam sekėsi puikiai. Ir ne tik dar labiau suartėti su prezidentu P.Porošenka. Kaip pastebi apžvalgininkai, V.Hroismano specializacija – sklandus koalicijų formavimas. Be to, politikas įvertintas už tai, kad kažkaip suvaldė audringuosius Ukrainos parlamentarus, dažnai įsiveliančius į tarpusavio rietenas ir muštynes. Nors pasišūkaliojimų Radoje netrūko, tačiau parlamentas, vadovaujamas V.Hroismano, pastaruosius metus išties dirbo palyginti labai sklandžiai.

Oligarchas, pažabosiantis oligarchus?

„Aš tam tinku. Galiu dirbti 24 valandas per parą“, – žurnalistams sako ką tik į dar vieną politinę viršukalnę įkopęs V.Hroismanas. Balandžio 14 d. būdamas vos 38-erių jis tapo naujuoju Ukrainos premjeru ir užėmė pareigas, laikomas vienomis sudėtingiausių visoje Rytų Europoje.

V.Hroismano pažadų puokštė – spalvinga. Jis tikisi susigrąžinti ukrainiečių pasitikėjimą premjeru, kurį visiškai iššvaistė jo pirmtakas A.Jaceniukas, iš šio posto išlydėtas vos su kelių procentų gyventojų palaikymu.

Kaip sako V.Hroismanas, pagrindinė A.Jace­niuko nesėkmė – Ukrainos ekonomikos griūtis ir šalyje įsivyravusi oligarchų nebaudžiamumo atmosfera, kurią jis žada išsklaidyti it dūmus.

Ukrainoje net sklando legendos, kad pats A.Jaceniukas dirbo ranka rankon su saujele oligarchų, o ne taip seniai uždarame vakarėlyje atšventė ir pirmąjį savo milijardą – gana solidžią sumelę, ypač turint galvoje, kad jis premjero poste išbuvo tik šiek tiek daugiau nei metus (o tą milijardą „užsidirbo“ kone per pusmetį).

V.Hroismanas pasiryžęs oligarchams parodyti jų vietą. Bet vieni ekonomistai būgštauja, kad jam gali pristigti tvirtumo, kiti baiminasi, kad jis pats atstovauja elitinių oligarchų klanui, o jo žaibiška politinė karjera nėra tik sunkaus darbo ir intelekto rezultatas. Pavyzdžiui, ant naujojo premjero reputacijos šešėlį meta kaltinimai, esą jis anksčiau padėjo artimam savo sąjungininkui tapti pelningai dirbančio Ukrainos pašto vadovu.

V.Hroismano skyrimas premjeru apskritai atrodo tik nieko nereiškianti rokiruotė, kuria P.Porošenka visuomenei parodė, kad šalyje kažkas pajudėjo į gera.

Jo kritikai primena, kaip eidamas Rados pirmininko pareigas V.Hroismanas pažeidė parlamento procedūras, nes deputatus privertė balsuoti dėl ginčijamo prezidento teisės akto tol, kol šis galiausiai buvo priimtas. O pernai lapkritį sukėlė žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimą pareikšdamas, kad nė girdėti nenorįs apie tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimo Ukrainoje galimybę. „Šeimos vertybės yra svarbiausia. Tos pačios lyties asmenų santuokos Ukrainoje neįmanomos“, – sakė V.Hroismanas, su žmona Olena auginantis du vaikus.

Yra ir tokių, kuriems V.Hroismano skyrimas premjeru apskritai atrodo tik nieko nereiškianti rokiruotė, kuria P.Porošenka visuomenei parodė, kad šalyje kažkas pajudėjo į gera, bet iš tiesų jokių didesnių pokyčių net nereikia laukti, nes naujasis premjeras esąs tik P.Porošenkos statytinis.

Antai 2014–2015 m. vienas su V.Hroismanu dirbęs, bet savo pavardės skelbti nenorintis patarėjas neabejoja, kad naujasis premjeras labai norėtų būti nepriklausomas nuo P.Porošenkos, bet kaip tą pasiekti, jis nežinąs. Be to, šio žmogaus nuomone, V.Hroismano pasaulio suvokimas apsiriboja Vinica.

Bus daug vargo

„Stratfor“ analitikai perspėja, kad sumaištis ir netikrumas iš Ukrainos padangės taip lengvai nedings. Šalis ir toliau dreifuos ties riba, kur susikerta Rusijos ir Vakarų įtaka, ji ir toliau bus plėšoma skirtingų išorės interesų ir vidinių nesutarimų.

Be to, Ukrainos vyriausybei ir naujajam premjerui toliau teks vargti įgyvendinant reformas, kurių reikalaus tarptautiniai kreditoriai. Žinoma, tam tikro progreso greičiausiai vis tiek bus – juk tam ir išrinktas naujasis premjeras, kuris nusiteikęs optimistiškai.

Jis ketina tęsti griežto taupymo politiką, kurią vykdyti Kijevas įsipareigojo pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteiktą 17,5 mlrd. dolerių (15,4 mlrd. eurų) finansinio gelbėjimo planą.

V.Hroismanas daug tikisi iš Natalie Jaresko, gimusią JAV, keičiančio naujo finansų ministro Oleksandro Danyliuko, kuris anksčiau dirbo vyriausiuoju konsultantu „McKinsey & Company“ įmonėje, o paskui tapo prezidento administracijos vadovo pavaduotoju. Būtent O.Danyliukas nuo šiol derėsis su TVF dėl tolesnių skolinimo sąlygų.

Beje, jis jau paragavo ir pirmojo skandalo skonio. Radikalų partijos atstovas Olehas Liaško O.Danyliuką apkaltino sąsajomis su dviem ofšorinėmis kompanijomis ir vengimu mokėti mokesčius. Jo ginti stojo naujasis premjeras, pareiškęs, jog neabejoja O.Danyliuko nekaltumu. Beje, toks parodytas pasitikėjimas nebūtinai V.Hroismanui duos dividendų. Analitikai atkreipia dėmesį, kad visuomenė čia gali įžvelgti mėginimą dangstyti savo aplinkos žmones. Be to, užsienio investuotojai N.Jaresko keitimą O.Danyliuku irgi vertina gana skeptiškai, mat ankstesnioji ministrė buvo giriama kaip provakarietiška reformatorė, nesusitepusi nepotizmu ir korupcija, o štai O.Danyliuką skandalai lydi nuo pat pirmos dienos.

Naujojoje vyriausybėje nebebus nė vieno užsieniečio technokrato, įskaitant pernai atsistatydinusį lietuvį Aivarą Abromavičių.

Naujajam premjerui tikru išbandymu gali tapti menkas jo vadovaujamos koalicijos ir jo paties palaikymas parlamente – už jo skyrimą premjeru balsavo tik 257 iš 450 parlamentarų. V.Hroismaną nemaloniai nustebino tai, kad už jį nebalsavo netgi kai kurie jo partiečiai. Pavyzdžiui, iš P.Porošenkos bloko frakcijos narių už nutarimą V.Hroismaną skirti naujuoju premjeru balsavo 131 deputatas, keturi balsavo prieš, dar trys susilaikė.

Apie opoziciją nereikia nė kalbėti. Kai kurios partijos, įskaitant Julijos Tymošenko „Batkivčiną“ ir radikalus, dar pernai pasitraukė į opoziciją ir toliau kaišios pagalius valdantiesiems į ratus, kritikuos P.Porošenką ir tikėsis, kad šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje bus skelbiami priešlaikiniai rinkimai.

Niekur nedings ir Rytų Ukrainoje tebesitęsiantis konfliktas. Neatrodo, kad bus pasiektas proveržis ir derantis su Maskva bei Vakarų šalimis bandant susigrąžinti nuo Ukrainos atplėštas teritorijas.

Naujieji senieji veikėjai

Naujajame V.Hroismano kabinete daugiausia šmėžuos jau matyti veidai, V.Hroismano ir P.Porošenkos aplinkos žmonės, politinėje padangėje blizgėję po 2014 m. rinkimų. Kai kuriuos jų V.Hroismanas atsiviliojo ir iš savo gimtosios Vinicos. Štai socialinės politikos ministru taps Vinicos miesto vicemeras Andrijus Reva. O kai kurie viceministrai visai nepasikeis, tik dar labiau sustiprindami įspūdį, kad rokiruotės ministerijose įvyko tik dėl akių. Pavyzdžiui, postą išsaugojo Henadijus Zubko, anksčiau ėjęs vicepremjero ir regioninės plėtros, statybų ir būsto ministro pareigas. Vicepremjero postą išsaugojo Via­česlavas Kyrylenka, ankstesnėje vyriausybėje ėjęs vicepremjero ir kultūros ministro pareigas.

Kitur įvyko tik minimalūs pasikeitimai. Štai pirmuoju vicepremjeru ir ekonominės plėtros bei prekybos ministru paskirtas Rados deputatas, prezidento atstovas parlamente Stepanas Kubivas. Vicepremjere, atsakinga už europinę ir euroatlantinę integraciją, tapo Rados užsienio reikalų komiteto pirmininko pirmoji pavaduotoja Ivana Klympuš-Cincadzė, o socialinės politikos klausimus kuruosiančiu vicepremjeru paskirtas socialinės politikos ministras Pavlas Rozenka. Vicepremjeru, atsakingu už okupuotas teritorijas ir šalies viduje perkeltus asmenis, tapo buvęs regioninės plėtros, statybų ir būsto ministro pirmasis pavaduotojas Volodymyras Kistionas. Naujasis Ekologijos ir gamtos išteklių ministras – Rados eurointegracijos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Ostapas Semerakas, kultūros ministras – aktorius Jevhenas Nyščukas, jau anksčiau ėjęs šias pareigas.

Rados mokslo ir švietimo komiteto vadovė Lilija Hrynevyč tapo mokslo ir švietimo ministre, Rados žemės ūkio politikos komiteto vadovas Tarasas Kutovas – žemės ūkio ir maisto ministru, Vadymas Černyšas – okupuotų teritorijų ir šalies viduje perkeltų asmenų reikalų ministru, Ihoris Nasalykas – energetikos ir anglies pramonės ministru. Stepanas Poltorakas, Pavlas Klimkinas, Arsenas Avakovas, Pavlas Petrenka, Jurijus Stecis ir Ihoris Ždanovas lieka toliau dirbti atitinkamai gynybos, užsienio reikalų, vidaus reikalų, teisingumo, informacinės politikos bei jaunimo ir sporto reikalų ministrais. Infrastruktūros ministru paskirtas laikinai šias pareigas ėjęs Volodymyras Omelianas.