Visas pasaulis, o su juo ir Lietuva, kasdien vis optimistiškiau žvelgia į ateitį: krizės skaudulius bei nuostolius palikdami užnugaryje, pamažu imame planuoti ir tikėtis, kad bus tik geriau.

Toks galėtų būti optimistinis šių dienų vertinimas. Deja, gyventojų apklausos rodo kiek kitokią realybę. Statistikos departamento paskelbtais naujausio vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis, gyventojų lūkesčiai dėl ateities dar tikrai nėra optimistiški ir tik šiek tiek šviesesni nei prieš metus. Ppraėjusių metų gegužę namų ūkio finansinės padėties pagerėjimo per artimiausius metus tikėjosi 9 proc., šiemet – 10 proc. gyventojų. Taigi išlikęs netikrumas dėl ateities geriausiu atveju leidžia viltis, kad finansinė padėtis bent nebeblogės. To dabar tikisi 46 proc. gyventojų – 7 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (bet 2 proc. mažiau nei prieš mėnesį).

Į klausimą, ar tai reiškia, kad finansinio kracho pamokyti ėmėme realiai vertinti savo padėtį, geriausiai atsakytume kiekvienas asmeniškai. Jei vis dėlto taip, tuomet galima tikėtis, kad toks realistiškas padėties vertinimas išeis į gera – galbūt pagaliau nustosime kartoti senas klaidas.

Prieš kelerius metus Lietuvoje ekonomikai ir pajamoms augant, regis, dar nematytais mastais, apie ateitį negalvojome. To rezultatus matome dabar, kai penktadalis gyventojų staigiai sumažėjus pajamoms negalėtų išgyventi ilgiau nei savaitę, kai būsto ir vartojamosiomis paskolomis apsikrovusius gyventojus nuo įmokų vėlavimo neva gelbėja pastaruoju metu lyg grybai po lietaus sudygusios greitųjų kreditų bendrovės (nors iš tiesų tai jos įsuka į dar greičiau besisukančią įpročio gyventi skolon karuselę).

Deja, jokia draudimo bendrovė nepasiūlys, kaip būtų galima apsidrausti nuo neteisingų asmeninių finansų valdymo sprendimų.

Tačiau išeitis yra – tų klaidų galima tiesiog nebedaryti. Pirmiausia tereikėtų nustoti elgtis ir mąstyti taip, lyg finansinė padėtis, kurioje dabar esate, būtų visiškai nekintama. Ji tikrai gali būti geresnė, kaip ir neabejotinai gali tapti blogesnė. Viskas priklauso nuo to, kaip jūs ir jūsų šeimos nariai įvertinsite dabartinę padėtį ir kokių veiksmų ryšitės imtis, kad ateityje ji neblogėtų.
Finansiniai sunkumai kaip niekas kitas apšviečia daug tamsių kampelių, kurių pasitaiko bene kiekvienos šeimos gyvenime. Žiūrėk, vienur vienas sutuoktinis slėpė ne tik pajamas, bet ir didžiules išlaidas savo išskirtiniams pomėgiams. Kitur pradėtas vesti bendras biudžetas parodė, kad net ir kelerius metus kartu gyvenančių žmonių finansiniai įpročiai gali būti visiškai skirtingi. Štai šių metų sausį “Swedbank” asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės RAIT atliktas namų ūkių pajamų ir išlaidų tvarkymo tyrimas parodė, kad atskirai vienas nuo kito pinigus tvarko net trečdalis Lietuvos sutuoktinių ir gyvenimo partnerių. Natūralu, kad tai gerokai sumažina atsakomybės jausmą – ne tik už savo veiksmus, bet ir visos šeimos finansinę padėtį.

Taigi kuo anksčiau tokie aštrūs kampai bus nugludinti, tuo darnesnis ir sėkmingesnis bus šeimos finansinis gyvenimas. Kaip laimėtojos iš krizės išeis ne tos šeimos, kurios kokių nors veiksmų tvarkydamos savo finansinę padėtį ėmėsi tik priverstos nepalankiai besiklostančių aplinkybių, bet tos, kurių nariai galvoja apie rytdieną.
Laimės ir tie, kurie krizės metu nuspręs susituokti, jei to dar nėra padarę. Išties, iš pirmo žvilgsnio tai skamba nerimtai, tačiau, kaip rodo statistika, būtent sutuoktinių porų pajamos pastaruosius kelerius metus didėjo beveik sparčiausiai tarp visų tipų namų ūkių. Ką jau kalbėti apie namų ūkio finansinę padėtį labai palengvinantį naštos pasidalijimą. Štai namų ūkiai, sudaryti iš dviejų suaugusių asmenų su vaikais arba be jų, išlaidas už būstą didele našta laiko gerokai rečiau nei kitų tipų namų ūkiai.

Svarbu, kad tų pačių svarbių veiksmų, kurių dabar imamės skatinami neužtikrintumo dėl ateities, nepamirštume ir ateityje.