– Kaip NATO vadovybė reaguoja į paskelbtą masinį didžiųjų europinių Aljanso narių išlaidų, skirtų gynybai, mažinimą?

– Na, Lietuva jau pernai susimažino savo gynybos išlaidas taip, kad toliau nebeturime kur. Kitoms Aljanso narėms poreikis mažinti savo biudžeto išlaidas kilo dabar. Kai mažinama viskas, išimtys gynybos išlaidoms nedaromos.
Savaime suprantama, kad tokie valstybių, ypač didžiųjų, planai negali nekelti susirūpinimo. Vakarykščiame NATO gynybos ministrų posėdyje Briuselyje apie tai labai aiškiai kalbėjo ir Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmusenas. Jis perspėjo, kad dėl visuotinio gynybos išlaidų mažinimo didėja atotrūkis tiek tarp JAV ir europinių NATO narių, tiek tarp didžiųjų ir mažųjų europinių NATO narių.

Jei toliau bus mažinamos gynybos išlaidos, labai gali būti, kad netrukus NATO valstybių pajėgos dėl techninio ir technologinio atotrūkio nebebus pajėgios sąveikauti tarpusavyje. O tai jau keltų pavojų pagrindiniam NATO principui – kolektyvinei gynybai.

– Kaip išėjo, kad nors krizė Baltijos šalis paveikė daugmaž vienodai, ne tik Estija, bet netgi Latvija skiria savo gynybai santykinai daugiau lėšų nei Lietuva?

– Estija visą pastarąjį dešimtmetį vykdė visiškai kitokią finansinę politiką nei Lietuva. Estai neišlaidavo, kaupė perteklines biudžeto lėšas ir dabar turi iš ko sušvelninti krizės poveikį valstybės išlaidoms. Taip pat Estijos išlaidos, skiriamos gynybai, visą tą laikotarpį buvo kone dvigubai didesnės nei Lietuvos (palyginti su bendruoju vidaus produktu). Kalbėjausi su Estijos premjeru Andrusu Ansipu, jis sakė, kad 2011 m. ketinama gynybos išlaidas padidinti nuo šiųmetinių 1,8 proc. BVP iki NATO rekomenduojamų 2 proc. BVP.

Latvija pernai ir šiemet savo gynybos išlaidas sumažino beveik per pusę, tai santykinai daugiau, nei mažino Lietuva. Bet latviai lig šiol kasmet vidutiniškai gynybai skirdavo po 1,6 proc. BVP, tuo tarpu mes tokį gynybos išlaidų lygį jei ir buvome kada pasiekę, tai nebent stojimo į NATO metu. Šiaip Lietuvos vidurkis svyruodavo tarp 1,2 ir 1,3 proc. BVP.

– Ar gynybos ministrų susitikime kalbėta, kad toks masinis europinės NATO dalies nusiginklavimas kelia pavojų Aljanso teritorijos gynybai?

– Žinoma, apie NATO sutarties 5-ąjį straipsnį, numatantį kolektyvinę gynybą, visados kalbame, kaip kasdienę maldą. Per šį susitikimą visi, ypač naujieji nariai, priminėme, kad NATO valstybėms svarbu ne tik turėti pajėgumų veikti misijose, bet ir būti pasirengusioms reaguoti į iššūkius jų teritorinei gynybai.