Arūnas BRAZAUSKAS

Lietuvos vieta lyg ir besiskirstančioje ES – tokia tema pasiūlyta „Veido“ autoriams, rengusiems straipsnius šio numerio kasmetiniam „Krypčių“ projektui.

Atsakymų ir nuomonių pririnkta apsčiai – skaitytojas viską ras tarp viršelių. Dr. Karolis Žibas, dirbantis Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institute, priminė, kad per pastaruosius aštuonetą metų ES populiacija padidėjo 11 mln., iš jų maždaug pora milijonų – dėl natūralaus gyventojų prieaugio, o dar 9 mln. – dėl imigracijos iš trečiųjų šalių. ES be rimtų politinių sukrėtimų priėmė milijonus migrantų, bet staiga kilo problema dėl kelių šimtų tūkstančių pabėgėlių pasidalijimo. Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje kilo migracijos krizė be migrantų.

Komentuojant tą pabėgėlių krizę be pabėgėlių vertėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje iš pradžių masines akcijas rengė bene tamsiausios euroskeptikų (tiksliau, euroneišmanėlių) pajėgos. Tiesa, jos buvo mikroskopinės. Kaip ir reikėjo tikėtis, pabėgėlių stabdymo lozungą perėmė solidesnės politinės jėgos, geriau praprususios tiek Lietuvos teisės, tiek ES sąrangos klausimais.

Euroentuziazmo krizė Lietuvoje teliūskuoja be rimtų konfliktų su ES, kaip ir ta pabėgėlių krizė kol kas apsieina be pabėgėlių.

Didis žinojimas – didi ir neviltis. Reikalas tas, kad per pastaruosius 15 metų migrantų skaičius pasaulyje padidėjo 41 proc. ir pasiekė 244 mln. žmonių. Vaizdžiai kalbant, pusė Europos kasmet palieka namus ir ieško laimės svetur. Nekintant kitoms aplinkybėms, gausėjant Žemės gyventojų iki 9,7 milijardo 2050 m., gausės ir migrantų – tikėtina, kad tais metais jų bus apie 320 mln.

Tai, kad euroneišmanėlius Lietuvoje keičia garsiau kalbantys išmanieji, neatšaukia vis ryškėjančios naujos takoskyros: kairiųjų ir dešiniųjų priešpriešą keičia konfrontacija tarp jėgų, kurios pasisako už vieningos Europos projektą ir tam priešinasi.

Euroentuziazmo krizė Lietuvoje teliūskuoja be rimtų konfliktų su ES, kaip ir ta pabėgėlių krizė kol kas apsieina be pabėgėlių. Nors ES teikia paramą – iki 2020 m. nuo narystės Sąjungoje pradžios Lietuva bus gavusi 14 mlrd. eurų (žinoma, jei nebus force majeure), tačiau tai kažkodėl negerina piliečių savijautos.

„Veido“ autorius Dovaidas Pabiržis pastebi, kad Lietuvoje ir 1990-aisiais, ir 2012-aisiais patenkintų savo gyvenimu žmonių, Eurobarometro duomenimis, buvo tiek pat – mažiau nei pusė. Tik prasidėjus karui Ukrainoje pasitenkinimas gyvenimu staiga ėmė kilti ir 2015-ųjų pradžioje pasiekė 74 proc. Sukrėtimai netolimoje Rytų kaimynystėje mobilizavo, sutelkė visuomenę ir leido šiek tiek realistiškiau vertinti savo būvį. Būtent tai, o ne į įvairias sritis investuoti ES milijardai atliko reikšmingesnį vaidmenį.

Politologas dr. Liutauras Gudžinskas „Veidui“ aiškino, jog tyrimai rodo, kad ES struktūrinė parama skatina korupciją. Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos pavyzdžiai parodė, kad vidutiniškai apie 1,2 proc. BVP dydžio struktūrinė parama galėjo būti panaudota neskaidriai, – tai prilygsta maždaug trečdaliui visos paramos, kurią šios šalys gavo. Veikiausiai ir Lietuvoje situacija panaši.

Žinios apie ES paramos grobstymą – gera proga įterpti eiliniam lietuviui atgrasią mintį, kad būtina stiprinti kontrolę, gal net padidinti ES tarnautojų būrį. Protesto šūksnius galima trumpam nutildyti statistika: visos ES institucijos Briuselyje ir Strasbūre samdo apie 40 tūkst. tarnautojų, o vien Londono mieste dirbančiųjų įvairiose Didžiosios Britanijos valstybinėse įstaigose bei miesto savivaldybėje yra arti 80 tūkst.