"Dreamstime" nuotr.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

„U-Multirank“ Lietuvos kolegijoms už mokslą ir žinių perdavimą vėl parašė pažymį „prasčiau nei vidutiniškai“. Pajamas iš mokslo taikomosios veiklos dauguma jų padidino, nors ir vos vos. Kolegijos ramina, kad užsakymų daugėja, tik kad kai kurių jų vertė – 10 eurų.

Daugumos kolegijų rezultatai šiųmečiame „U-Multirank“ liko kaip įkalti. Per metus jos, galima sakyti, šiek tiek kilstelėjo tik tarptautiškumo rodiklius – pradėjo vykdyti daugiau studijų programų užsienio kalba ar net prisikvietė vieną kitą dėstytoją iš užsienio.

Sudėtingiausia sritis Lietuvos kolegijoms – mokslo (taikomoji) veik­la ir žinių perdavimas.

Pasauliniame reitinge Lietuvos kolegijos, kaip ir pernai, geriausius įvertinimus pelnė studi­jų ir poveikio regionui srityse. Tai reiškia, kad „la­bai gerai“ (A) ar „gerai“ (B) atrodo dalis stu­dentų, kurie sėkmingai arba numatytu laiku bai­gia studijas, taip pat kolegijų pajamos iš re­giono šaltinių, regione atlikta studentų praktika ir jų įsidarbinimas. Pagal regione dirbančių bakalaurų dalį aukščiausią įvertinimą gavo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM), privati Socialinių mokslų kolegija (SMK), Kau­no kolegija (KK) bei Šiaulių valstybinė ko­legija (ŠVK), pagal pajamas iš regioninių šaltinių – Vilniaus kolegija (VK) ir ŠVK. Dau­gu­ma kolegijų – Vilniaus, Kauno, Alytaus, SMK aukš­čiausią A įvertinimą pelnė ir už meninės veiklos produkciją.

Iš 2016 m. balandį pasirodžiusio „U-Mul­ti­rank“ rezultatų matyti, kad sudėtingiausia sritis Lietuvos kolegijoms – mokslo (taikomoji) veik­la ir žinių perdavimas. Vertinant jų rodiklius – išorines mokslinių tyrimų pajamas ar privataus kapitalo pritraukimą – išsiskiria nebent LAJM (balandį šiame reitinge pasirodžiusi pirmą kartą), kuri už šias sritis gavo B ir A įvertinimus. Pagal pajamas iš nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos – LAJM, SMK bei Alytaus kolegija (AK). Kitos kolegijos arba nepateikė skaičių, kiek pinigų uždirbo iš mokslinių tyrimų, arba duomenys buvo įvertinti D (prasčiau nei vidutiniškai).

Kai kurių kolegijų pajamos iš mokslo taikomosios veiklos per metus nesiekia 2 tūkst. eurų.

Vis dėlto dauguma šio rodiklio reikšmę bent šiek tiek pagerino. Pasirodo, svarbi pagalba kolegijoms pritraukti pajamų – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) priemonė „Inočekiai LT“, pagal kurią jų paslaugas užsako valstybės paramą gavusios įmonės.

Kolegijoms – kitokie vertinimo kriterijai

Į klausimus, kodėl kai kurių kolegijų pajamos iš mokslo taikomosios veiklos per metus nesiekia 2 tūkst. eurų arba kodėl kai kurios iš vieno studento mokesčio uždirba daugiau, nei sugeba visa institucija, buvo atsakoma teisinantis kolegijų istorine patirtimi, neaiškiu vaidmeniu Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje šalia universitetų ir paties verslo poreikiais bei galimybėmis užsakyti jų paslaugas ir t.t.

Iš tiesų skirtumų, palyginti su Europa, yra: Lietuvoje binarinė sistema ir kolegijos atsirado apie 2000 m., Jungtinėje Karalystėje – keliais dešimtmečiais anksčiau, o štai Vokietijoje kolegijų atitikmenų – Fahoschule dėstytojams doktorantūros studijos buvo nemokamos. Žodžiu, susiformavo skirtingos galimybės.

Didžiausias kolegijoms keliamas reikalavimas yra atitikti darbo rinkos poreikius. Jei ji to nedaro, tokia kolegija tikrai nereikalinga.

Vis dėlto prastų išorinių mokslinių tyrimų pajamų, taip pat pajamų iš privačių šaltinių įvertinimų mūsiškės kolegijos Europoje nelabai turi gėdytis. VK direktorius doc. dr. Gin­tau­tas Bražiūnas nesistebi prastais moksliškumo įvertinimais, kuriuos surinko Lietuvos kolegijos, nes tokius gavo ir jų užsienio kolegės – taikomųjų mokslų universitetai ar technologiniai institutai. Pavyzdžiui, Nyderlandų Hanze taikomųjų mokslų universiteto išorinės mokslinių tyrimų pajamos įvertintos D, privataus kapitalo pritraukimo rodiklis – D, Austrijos Karintijos taikomųjų mokslų universiteto išorinės mokslinių tyrimų pajamos – C, privataus kapitalo pritraukimas – D. Žinoma, yra ir kitokių pavyzdžių: tie patys Vokietijos Ingolštato aukštosios technikos mokyklos rodikliai įvertinti B ir A. Matyt, vargiai galima palyginti fundamentinius mokslo tyrimus vykdančių universitetų ir mokslo taikomąja veikla užsiimančių kolegijų rodiklius pagal tą patį kriterijų, pavyzdžiui, publikacijas, paskelbtas prestižinėje „Thomson Reuters Web of Science“ duomenų bazėje.

Kad negalima taikyti to paties kurpalio, pasak VK vadovo, suprato ir „U-Multirank“ sudarytojai, todėl jie sutarė su „Eurashe“ tinklo nariais, taikomųjų mokslų aukštojo mokslo institucijomis ir pasišovė atrasti geriau kolegijų veiklą įprasminančių rodiklių, susijusių su poveikiu regionui ir darbo rinkos poreikių atitikimu. Bandomasis naujos metodikos projektas, kuriame bus matyti jau kitaip apskaičiuoti kolegijų pasiekimai, turėtų pasirodyti rudeniop.

„Didžiausias kolegijoms keliamas reikalavimas yra atitikti darbo rinkos poreikius. Jei ji to nedaro, tokia kolegija tikrai nereikalinga, – įsitikinęs G.Bražiūnas. – Žinoma, rengiant reikalingus specialistus reikia taikyti naujausias technologijas ir remtis mokslu.“

Vien iš ES struktūrinių fondų universitetai gavo keliasdešimt kartų daugiau pinigų. Apie tokią bazę, kaip slėniai, kolegijos negali nė pasvajoti.

G.Bražiūnas atkreipia dėmesį, kad pagal mokslinės veiklos rezultatus Lietuvos ir, pavyzdžiui, Belgijos ar Danijos kolegijų įvertinimai yra analogiški, tačiau patikina, kad esama ir išimčių. Kai pastaraisiais metais išsiplėtė inovacijos, taigi ir mokslinės veiklos ribos, kai kurios vyriausybės ėmėsi kitaip finansuoti ir kolegijų veiklą. Kaip pasakoja VK direktorius, Airija už maždaug 50 mln. eurų įkūrė centrą jų eksperimentams su visa reikalinga įranga, kurį modernumu ir investicijomis būtų galima prilyginti Lietuvoje išdygusiems slėniams. O lietuviškos kolegijos, esančios šalia universitetų, apie tokį finansavimą esą gali tik pasvajoti. Beje, pasak G.Bražiūno, pirmenybę universitetai turi ir pritraukiant pajamų iš privačių šaltinių.

„Verslo užsakymų situacija irgi ne kolegijų naudai. Kiek daug universitetų atskirų mokslo institutų yra vien Vilniuje, o valstybinių kolegijų – tik dvi. Kodėl reikėtų bendradarbiauti su kolegija, jei pilna kitų besisiūlančių mokslo institucijų, turinčių didesnį įdirbį, finansavimą ir įrangą, – sako VK direktorius. – Vien iš ES struktūrinių fondų universitetai gavo keliasdešimt kartų daugiau pinigų. Apie tokią bazę, kaip slėniai, kolegijos negali nė pasvajoti.“

VK direktoriaus teigimu, nors užsakymų ir mažai, lėšų iš verslo pritraukti pavyksta: pagrindiniai užsakymai susiję su konsultacijomis, įmonių darbuotojų mokymu naujų metodikų ar technologijų.

VK šiųmečiame reitinge labiausiai pagerino tarptautiškumo rodiklius: studijų programų anglų kalba padaugėjo nuo 3 iki 7, tad įvertinimas šoktelėjo iki B (gerai). Taip pat, nors ir „silpnai“, pagerėjo tarptautinio akademinio personalo rodiklis, nes VK atsirado du užsieniečiai dėstytojai.

Pajamos išaugo su „Independence“

LAJM, 2016 m. „U-Multirank“ pasirodžiusi pirmą kartą, už pajamas iš privačių šaltinių ir nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos gavo aukščiausius įvertinimus. Kolegijos ataskaitoje nurodoma, kad, pavyzdžiui, 2015 m. LAJM vykdoma konsultavimo paslauga, kuri yra dalis mokslo taikomosios veiklos, pasinaudojo 17 bendrovių ir įstaigų. Pajamos iš to sudarė 130,8 tūkst. eurų, o iš mokymo kursų – 152,5 tūkst. eurų.

LAJM direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai dr. Aida Norvilienė paaiškina, jog tokius rezultatus lėmė ir tai, kad nuo 2014 m. kolegija aktyviai dalyvauja užtikrinant SGD terminalo navigacinį saugumą. Pavyzdžiui, panaudojant „Independence“ navigacinį modelį kolegijoje apmokytos 6 terminalo įgulos, taip pat – trijų aprūpinančių įmonių 9 įgulos, pasitelkiant jų dujovežių modelius.

Vienas dažniausių šios specifinės kolegijos tyrimų užsakovų yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, uosto įmonės – „Klaipėdos Smeltė“, Malkų įlankos terminalas ir kitos.

„Visi mūsų tyrimai nukreipti į navigacinio saugumo užtikrinimą. Ypač didesni laivai ir privačios bendrovės kreipiasi į mus, nes turime gana aukšto lygio įrangą, treniruoklių, simuliatorių. Visas gautas pajamas investuojame būtent į materialinės bazės gerinimą – skiriame treniruokliams ir įvairių laivų modeliams įsigyti“, – apie pastangas pritraukti užsakymų pasakoja LAJM direktoriaus pavaduotoja A.Norvilienė.

Užsakovai – socialiniai partneriai

Kad pastangų įkalbėti įmones pirkti paslaugas iš kolegijos reikia, gali patvirtinti ir kita regioninė Šiaulių valstybinė kolegija. Ji organizuoja specialius renginius, kad išsiaiškintų, kokių tiksliai paslaugų reikia vietos įmonėms. Dažniausiai kolegijai užsakymus pateikia vidutinio dydžio įmonės, o jų perkamos paslaugos yra techniniai tyrimai, inžineriniai sprendimai, sistemų projektavimas. ŠVK ataskaitoje teigiama, kad 2015 m. kolegija atliko 37 taikomuosius tyrimus ir gavo 1,8 tūkst. eurų pajamų.

„Pavyzdžiui, įmonė užsako atlikti betono stiprumo gniuždant tyrimą arba automobilių remontu užsiimanti įmonė prašo sukurti benzininių purkštuvų patikros stendą, kita panaši – automobilio sekimo ir degalų apskaitos imitacinį stendą, dar kita – nustatyti plieninių srieginių strypų mechaninių savybių rodiklius. Tai daugiausia techniniai tyrimai, kuriuos tikrai galime atlikti“, – kolegijos paslaugas vietinėms įmonėms vardija ŠVK Mokslo skyriaus vedėjas Nedas Jurgaitis.

Taip pat ŠVK ekspertams pateikė įvertinti savo paslaugas, kurios turėtų atsidurti valstybiniame MITA inočekių registre. „Esant jame būtų galima lengviau gauti užsakymų ir solidžiau pateikti savo paslaugas, – paaiškina N.Jurgaitis. – Dalyvavome MITA kvietime susikurti mokslo komercinimo planus, esame tokį planą parengę ir laukiame, kol pasirodys inočekių priemonių rezultatai.“

Į priemonę „Inočekiai LT“, pagal kurią smulkios ir vidutinės įmonės gali gauti finansinę paramą paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti, vilčių pritraukti daugiau pajamų iš mokslo taikomosios veiklos deda ir KK. Šiųmečiame „U-Multirank“ KK, nors ir labai nedaug, padidino pajamas mokslinės veiklos ir žinių perdavimo srityse.

„Laikotarpiu, kurio duomenis reikėjo pateikti „U-Multirank“, Kauno kolegija įgyvendino stambų projektą su medienos įmonėmis, taip pat čia įskaičiuotos inočekių programos pajamos. Pavyzdžiui, Technologijų fakulteto pajamos iš inočekių sudarė pusę kitų su mokslo veikla susijusių pajamų“, – kodėl pagerėjo pajamų iš išorinių mokslinių tyrimų rodikliai, paaiškina KK Strateginio planavimo ir studijų kokybės valdymo tarnybos vadovė Kristina Adomaitienė.

Ji sako, kad sudėtingiausia pritraukti socialinių mokslų užsakymų – konkurencija didelė, todėl, atrodo, trūksta naujų idėjų. Be to, kai kurie žmonės dirba savo, o ne institucijos vardu, todėl jų veikla bendrame kolegijos paslaugų krepšelyje neatsispindi.

K.Adomaitienė pastebi, jog aktyviau užsiimti mokslo taikomąja veikla kliudo ir tai, kad dėstytojams, turintiems daug kontaktinių darbo su studentais valandų, sudėtinga užsiimti papildoma veikla, be to, kolegija ne visada gali atlikti įvairius tyrimus, nes neturi tam priemonių.

„Dažniausiai privatus sektorius pirmiausia kreipiasi į universitetą, ir jei šis negali pasiūlyti reikalingų paslaugų, tik tada į kolegiją, – sako K.Adomaitienė. – Jei kalbėtume apie pajamas iš nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos, turime Kompetencijų ugdymo centrą, kuris organizuoja kvalifikacijos tobulinimo kursus, tačiau daugiausia lemia fakultetų iniciatyva, bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Kai kur pritraukti pajamų padeda susiformavęs paslaugų poreikis. Pavyzdžiui, šiuo požiūriu yra gera Medicinos fakulteto situacija, nes slaugytojai privalo surinkti tam tikrą valandų skaičių.“

Užsakymas mokslo institucijai už 10 eurų

Labai nedaug pajamas iš nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos padidino Marijampolės kolegija (MK).

„Svarstome didinti paslaugų kainas, nes dabar jos yra simbolinės. Galima pajuokauti, kad pinigų gauname tik už pažymėjimų išdavimą, jų spausdinimą. Ir dėstytojai kelia klausimus, kodėl tos pačios tematikos privatūs mokymai, kvalifikacijos tobulinimo kursai yra gerokai brangesni nei siūlomi mūsų kolegijos. Taigi šių pajamų dalis kolegijos biudžete labai nedidelė“, – komentuoja MK Tarptautinių studijų ir ryšių skyriaus vedėja Kristina Čeponienė, pridurdama, kad kai kurie verslo užsakymai yra itin maži, pavyzdžiui, 10 eurų vertės vertimo paslaugos.

„Klausiame verslininkų, kokių tyrimų jiems reikia, ką būtume pajėgūs atlikti, bet mumis ne visada pasitiki, galbūt renkasi didesnius universitetus. Be to, neturime ir visų technologinių galimybių, reikalingų laboratorijų“, – svarsto K.Čeponienė.

Duomenų apie MK pajamas iš privačių šaltinių „U-Multirank“ nėra, kaip ir nemažai kitų. Nedaug duomenų reitingo sudarytojams MK pateikė esą dėl to, kad statistika „išbarstyta“ ir ją sudėtinga priskirti vienam rodikliui. Reitinge nė negalima rasti, kokia dalis studentų baigia studijas norminiu laiku, arba nurodoma, kad regione praktiką atlikusių studentų buvo nulis. Pasirodo, numatytu laiku studijas baigė 78 proc. MK studentų, o praktiką regione atliko per 90 proc.

Duomenys apie Klaipėdos valstybinę kolegiją (KVK) „U-Multirank“ reitinge pasirodė ir 2015, ir 2016 m., tačiau kolegijos atstovai tikina, kad juos instituciniam (ne studijų krypčių) reitingui pateikė tik vieną kartą, o jų laikotarpis – 2012–2013 m. Pagal pačios kolegijos duomenis, pajamos iš mokslo taikomosios veiklos didėja: 2014 m. jos sudarė 2,5 tūkst. eurų (be konsultacinės veiklos). 2015 m. – 12 tūkst. eurų, o šiemet, kaip planuojama, bus dar didesnės.

„Situacija kasmet po truputį gerėja, verslo užsakymų padaugėjo pasirodžius inočekių priemonei, – sako KVK Taikomosios mokslinės veiklos centro vadovė Jurga Kučinskienė. – Padaugėjo užsakymų dalyvaujant ir Klaipėdos miesto savivaldybės siūlomuose konkursuose, taip pat projektinių „Eras­mus+“, „Nordplus“ lėšų už mokslo taikomąją veiklą. Dalyvaujame ir Lietuvos mokslo tarybos Lietuvos ir Baltarusijos programoje, ku­rioje galime, mat kolegijoms reikia atsirinkti, kur dalyvauti, nes jos vykdo mokslo taikomosios veiklos, o ne fundamentinius tyrimus“, – sako KVK atstovė.

AK „U-Multirank“ aukščiausią įvertinimą pelnė už pajamas iš nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos. Daugiausiai AK uždirba iš apskaitos, kompiuterinio raštingumo, profesionalaus klientų aptarnavimo, anglų kalbos, valstybės tarnautojų mokymų. O už pajamas iš privačių šaltinių buvo įvertinta C. AK Studijų kokybės užtikrinimo skyriaus vedėjos Jovitos Balčiūnienės teigimu, iš didžiausių kolegijos gautų užsakymų, kurių vertė – bent keli tūkstančiai eurų, yra „Dzūkijos vandenų“ užsakytas vartotojų tyrimas, „Alytaus naujienų“ skaitomumo apklausa, vėdinimo sistemų projektavimas.

SMK, kaip ir daugelyje valstybinių kolegijų, išorinių mokslinių tyrimų pajamų bei pajamų iš privačių šaltinių padidėjo dėl MITA inočekių priemonės. SMK Mokslo ir verslo centro vadovė Aurelija Pastarnokė paaiškino, kad pajamos iš įmonių užsakytų galimybių studijų bei tyrimų atsispindi dviejuose „U-Multirank“ rodikliuose: „Sukuriamas produktas – tyrimai, galimybių studijos, prototipai – yra mokslinis, bet finansavimas ateina iš įmonių, todėl ši veikla atsispindi ir privataus kapitalo pritraukimo rodiklyje. Pagal „Inočekiai LT“ priemonę įmonės gauna finansavimą iš valstybės, bet mums už paslaugą sumoka verslas.“