BFL

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Vilniuje ir Visagine – kontrastingi požiūriai į naujosios Nacionalinės energetikos strategijos gaires. Praėjusią savaitę teko stebėti, kaip Ener­ge­ti­kos ministerija pristatė naujosios Na­cio­nalinės energetikos strategijos (NES) gaires dviejose absoliučiai skirtingose auditorijose.

Pirmasis pristatymas vyko Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, kurioje susirinkusi publika išklausė išsamius NES rengėjų, Lietuvos energetikos instituto mokslininkų dr. Arvydo Galinio ir prof. Juozo Augučio, pranešimus. Pirmasis gilinosi į ekonominius įvairių variantų vertinimus, antrasis juos plačiau detalizavo energetinio saugumo požiūriu.

Lie­tuvos energetikos instituto ekspertai pabrėžė, kad sprendimas statyti naują atominę elektrinę būtų grynai politinis.

Abu priėjo prie išvados, kad naujos atominės elektrinės statyboms Visagine šiuo metu nėra ekonominių prielaidų. Pirmiausia dėl to, kad jos gaminama elektros energija nebūtų konkurencinga regioninėje rinkoje, vadinasi, be subsidijų toks objektas veikti nepajėgtų. Ant­ras argumentas – plačiai akcentuota VAE įtaka valstybės energetiniam saugumui iš tiesų tebūtų minimali, nes šiuo požiūriu gerokai reikšmingesni kiti, jau įgyvendinti ar tik ketinami įgyvendinti projektai (tarp jų – sinchronizacija su žemyninės Europos elektros perdavimo tinklais bei antrosios „LitPol Link“ linijos statyba).

Mokslininkų išanalizuoti potencialūs Lie­tuvos ūkio plėtros scenarijai įrodė, kad šalies energetikos sektorius ateityje puikiai sugebės funkcionuoti ir be VAE. Todėl Lie­tuvos energetikos instituto ekspertai pabrėžė, kad sprendimas statyti naują atominę elektrinę būtų grynai politinis.

Pabrėžė konkurencingumą

Pramonininkai savo ruožtu energetikos mi­nist­rą Roką Masiulį įspėjo, kad ekonominei logikai prieštaraujantys politiniai sprendimai galėtų kirs­ti pramonės konkurencingumui, nes ir šiuo me­tu šalies įmonėms tenkanti energetinių mo­kesčių našta yra didesnė nei kitose ES valstybėse.

Jeigu mes aukštomis kainomis pramonei lenkiame kaimynus, tuomet tiek pramonės plėtra, tiek investicijų pritraukimas tampa sudėtingi.

„Pramonininkams svarbu ne konkrečios kainos, bet kad elektros kaina pramonei, palyginti su regionu, būtų konkurencinga. Jeigu prioritetas yra socialiai aprūpinti pigia energija gyventojus, tuomet nereikia tikėtis ekonomikos plėtros Lietuvoje. Švedai ne šiaip sau mažina mokesčius elektrai – jie nori padidinti savo šalies konkurencingumą. Jeigu mes aukštomis kainomis pramonei lenkiame kaimynus, tuomet tiek pramonės plėtra, tiek investicijų pritraukimas tampa sudėtingi“, – tvirtino Lie­tu­vos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Jis NES gairėse pasigedo skaičiavimų, kaip artimiausiais dešimtmečiais keisis energijos vartojimas atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą. Be to, R.Dargis pabrėžė, kad lietuvišką strategiją būtų logiška vertinti kitų Baltijos šalių bei Skandinavijos valstybių analogiškų strategijų kontekste.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vi­ce­pre­zidentas, „Lietuvos energijos“ generalinis di­rek­torius Dalius Misiūnas sutiko, kad išorės veiks­niai ir jų įtaka kainoms turi būti tinkamai įvertinti, taip pat atkreipė dėmesį į pasaulyje populiarėjančią mažąją energijos gamybą, dėl kurios gali brangti energetikos infrastruktūros išlaikymas ir kilti kainos kitiems vartotojams.

Mūru stoja už VAE

Ministras R.Masiulis, atsakydamas į klausimus Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, pabrėžė, kad NES gairėse išanalizuotus galimus energetikos sektoriaus vystymosi variantus vadinti plėtros scenarijais būtų klaida. Mat kol kas teturime teorinę 14 skirtingų vystymosi galimybių apžvelgiančią medžiagą, iš kurios po aptarimų su institucijomis ir visuomene gims ir bus pateiktas Seimui tvirtinti priimtiniausius plėtros scenarijus aprobuojantis NES tekstas.

Nepaisant to, energetikos viceministras Rokas Baliukovas, tą pačią savaitę pristatydamas NES gaires Visagino savivaldybės surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Visaginas po IAE uždarymo: augti negalima sustoti“, mokslininkų nagrinėtas galimybes ir toliau ramiai vadino scenarijais.

Be to, priešingai nei Vilniuje, buvusiame Ignalinos atominės elektrinės mokymo centre surengtoje konferencijoje dauguma kalbėjusiųjų, nepaisydami mokslininkų argumentų, ragino Energetikos ministerijos atstovus kuo greičiau apsispręsti ir pagaliau ryžtis antrą kvėpavimą Visaginui žadančioms VAE statyboms.

Ypač ryžtingai tuo požiūriu buvo nusiteikusi miesto merė Dalia Štraupaitė, pareiškusi, kad Ignalinos atominės elektrinės sustabdymas buvusi politinė klaida, kurią atitaisyti įmanoma ne kitaip, kaip naujos elektrinės statybomis. Emocinga merės kalba konferencijoje palydėta audringais plojimais.

Geriausias laikas jau praleistas

Vis dėlto net ilgametis ankstesnės atominės elektrinės vadovas Viktoras Ševaldinas, taip pat dalyvavęs konferencijoje, žurnalistams prisipažino nebetikintis, kad VAE bus statoma.

„Geriausias laikas tam praleistas. Kadrai jau prarasti, aktyvių specialistų atomininkų Lie­tu­voje nebėra: liko tik pensininkai ir artėjantys prie pensinio amžiaus, kurie naujoje elektrinėje dirbti nebegalėtų. Be to, VAE statyboms reikėtų milžiniškų investicijų, kurių šiandien pati viena Lietuva neturi, o latviai ir estai rizikuoti savomis lėšomis, neturėdami ekonominės grąžos garantijų, nepanoro. Realiai vienintelis Lietuvos išlikimo atomine valstybe šansas buvo savalaikės derybos su ES, kad ji skirtų pinigų ne vien senųjų blokų uždarymui, bet ir padėtų sukaupti lėšų naujos jėgainės statybai. Kaip? Labai paprastai: tereikėjo leidimo pratęsti IAE darbą 6–8 metus, per kuriuos iš atominėje pigiai gaminamos ir rinkoje brangiau parduodamos elektros energijos kainų skirtumo patys būtume sukaupę lėšų naujam reaktoriui. Per porą metų šitaip buvo galima uždirbti po milijardą eurų“, – tvirtino iki šiol visaginiečių labai gerbiamas V.Še­val­di­nas.

Jis neneigė, kad miesto gerovė šiuo metu labiausiai priklauso nuo ES skiriamų lėšų IAE uždarymo darbams. Jeigu po 2020 m. ES finansavimas būtų sustabdytas – miestą ištiktų katastrofa, nes Lietuvos biudžeto skiriamų lėšų pakaks nebent tinkamai objekto apsaugai, o ne saugykloms įrengti.

Nei paleisti, nei pagauti

Kalbinti miesto verslininkai pripažino, kad labiausiai miesto gyventojus šiuo metu slegia ne tiek pats atominės jėgainės netekimo faktas, kiek Vyriausybės neapsisprendimas dėl VAE. Ir nebūtinai tas apsisprendimas privalo būti teigiamas: jei būtų nedviprasmiškai pareikšta, kad Visaginas ateityje nebebus atomininkų miestas, beveik trečdaliu sumenkusį vietinių gyventojų būrį tai paskatintų aktyviau išnaudoti kitas, su turizmu ir vandens sportu susijusias vietovės galimybes.

„Supraskite – nemažai vietos gyventojų jau dešimtmetį gyvena neremontuotuose butuose, nes nenumano, kiek laiko išlaikys savo darbo vietas. Jie nemato prasmės investuoti į sienas, kurias rytoj gali tekti palikti“, – teigia sportinę karjerą jau baigęs olimpinis vicečempionas, miesto tarybos narys Jevgenijus Šuklinas, kartu su verslo partneriu Ivanu Chomenka prieš ketverius metus Visagine įsteigęs piceriją, o neseniai rekonstruotame „Draugystės“ kultūros komplekse – ir prabangų kepsnių restoraną „Rendez Vous“.

Buvęs irkluotojas neslepia ambicijų ateityje siekti Visagino mero posto, nes kraštiečiams norėtų įrodyti, kad šis miestas – patogiausia vieta gyventi. Šiuo metu čia statoma ir nau­ja irkluotojų rengimo bazė, kurioje J.Šuklinas ateityje galės ugdyti jaunus sportininkus.

Kovos dėl subsidijų

Iš Ispanijos Visagino konferencijon atvykęs svečias, tarptautinės organizacijos GMF (Group of European Municipalities with Nuclear Facilities – Europos savivaldybių, turinčių branduolinius objektus, tinklas) generalinis sekretorius Mariano Vila d’Abadalas ragino visaginiečius mokytis iš Vokietijos miesto Lubmino, kuris, 1990 m. sustabdžius netoliese veikusią penkių reaktorių atominę elektrinę, tapo ramiu SPA paslaugas teikiančiu pajūrio kurortu ir pramoginės laivybos centru. O milžinišką tvirtovę primenančiame buvusios elektrinės pastate, esančiame visai šalia „Nord Stream“ dujotiekio galinės stoties, dabar įrengtas muziejus, kurį lanko turistų grupės.

Savo ruožtu Saulius Urbonavičius, IAE veiklos planavimo skyriaus vadovas, teigė, kad pažintinio tako turistams buvusios elektrinės teritorijoje įrengti kol kas neplanuojama. Mat saugos instrukcijos draudžia panašiuose objektuose lankytis asmenims iki 18 metų amžiaus, o tai reiškia, kad moksleivių ekskursijų „atominis“ muziejus vis tiek negalėtų priimti. Kita problema – neaišku, kas išlaikytų tokio muziejaus patalpas ir jo darbuotojų etatus.

Visagino savivaldybė jau šįmet pasiryžusi tapti tikrąja GMF organizacijos nare – pasak merės D.Štraupaitės, beliko sulaukti tokį sprendimą aprobuojančio miesto tarybos posėdžio. Narystė GMF organizacijoje atsieis 500 eurų per metus. Iš „likimo brolių“ Europoje tikimasi pasisemti patirties, kaip įtikinti šalies Vyriausybę remti „branduolinių“ savivaldybių socialinius projektus, mat turtingesnėse šalyse, tokiose kaip Švedija, uždarytas atomines elektrines arba radioaktyviųjų atliekų saugyklas savo ribose turinčios savivaldybės gauna specialias subsidijas iš valstybės biudžeto.

Tiesa, GMF atstovams lengviau sekasi įtikinėti politikus tose šalyse, kuriose atominė energetika buvo plačiau išplėtota: ten vieningas daugelio „branduolinių“ savivaldybių balsas būna išgirstas greičiau nei vienintelę atominę jėgainę šalies pakraštyje uždariusioje Lietuvoje.