BFL/T.Lukšio nuotr.

“Veido” diskusija: Ar teisėtai elgiasi specialiosios tarnybos, reikalaudamos  pateikti informaciją apie mokėjimo kortelių savininkus?

TAIP

Artūras Paulauskas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas

Teisinis pagrindas tam yra. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas įpareigoja bankus ir kitas mokėjimų įmones teikti informaciją, jeigu tai yra susiję su pervedimu, viršijančiu vieną ar kitą sumą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) reikalavimo pateikti duomenis sulaukusi bendrovė „EVP International“, išduodanti „Paysera Visa“ korteles, anksčiau jau kelis kartus tikrinta, rasta pažeidimų. Jai net du kartus buvo surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai – tos bylos dar nėra baigtos.

Esu informuotas, kad reikalavimo pateikti duomenis apie visas mokėjimo korteles nėra. Tik esant įtarimų apie vadinamąją pilkąją zoną, kuri gali būti naudojama pinigams plauti ar terorizmui finansuoti, FNTT, be abejo, turi teisę ir net pareigą reikalauti informacijos, ją gauti, analizuoti. Totalaus sekimo, visuotinės kontrolės tikrai nėra. FNTT gauna tik tiek duomenų, kiek leidžia įstatymas, kiek reikalauja viešieji interesai.

Nesu didelis bankinių operacijų specialistas, bet kai įmonė užsiima finansiniais srautais, nebūdama banko institucija vykdo elektroninę bankininkystę, gali būti surasta pilkoji zona.

Bankai į šią situaciją reagavo ramiai – paaiškino, kad nuolat gauna užklausų iš įvairių valstybės institucijų ir teikia informaciją taip, kaip numato įstatymai.

Nerimas kilo iš pačios įmonės. Galbūt ji baiminasi, kad bus uždaryta ar kad tikrinant kažkas gali paaiškėti, todėl ir kilo tam tikrų interpretacijų. Nesu didelis bankinių operacijų specialistas, bet kai įmonė užsiima finansiniais srautais, nebūdama banko institucija vykdo elektroninę bankininkystę, gali būti surasta pilkoji zona. Jeigu kilo toks įtarimas, jis turi būti arba patvirtintas, arba paneigtas.

NE

Prof. habil. dr. Algis Šileika

Ekonomistas

Bankai ir kitos mokėjimų įstaigos duomenis apie piliečių sąskaitas pagal specialiųjų tarnybų užklausą turėtų teikti tik tuo atveju, jei šios jau yra pradėjusios tyrimą. Nekyla abejonių dėl neteisėtai praturtėjusių ar pinigus plaunančių asmenų – apie tokius klientus informacija turi būti teikiama. Visais kitais atvejais ji turėtų būti niekam kitam neprieinama.

Informacijos teikimas apie visus kortelių savininkus ir jų atliekamas operacijas, taip pat šių duomenų apdorojimas būtų labai brangus. Jei bankai automatizuotų šį procesą, bijau, kad informacija pasiektų ne tik specialiąsias tarnybas. Paslapties išsaugojimo požiūriu man jos neatrodo pakankamai patikimos. Kalbėdami apie politikus prisimintume ne vieną atvejį, kai apie jų sąskaitas buvo žinoma neva vien tiktai specialiosioms tarnyboms, bet informacija iš karto nuteka per Seimą svarstant bendruose posėdžiuose, atsiduria žiniasklaidos priemonėse.

Aš pats, taip pat būdamas bankinių paslaugų vartotojas, negalėčiau būti tikras dėl savo privatumo, jei žinočiau, kad informacija apie mane teikiama specialiosioms tarnyboms. Jausčiausi nejaukiai ir nenorėčiau, kad mano asmeniniai duomenys iš banko nukeliautų kažkur kitur. Taip, jeigu kažkam kiltų įtarimas ir būtų medžiagos apie tai, kad mano pajamos gali būti uždirbtos nesąžiningai, apeinant mokesčių mokėjimą ar panašiai, tokiu atveju neturėčiau teisės prieštarauti – kai žaidi juodą žaidimą, turi būti pasiruošęs rizikai.

Kadangi pinigus uždirbu sąžiningai, man visai nesinori, kad kažkas, atstovaujantis specialiosioms tarnyboms, juos kilnotų ir žiūrėtų.