M.Vadišio nuotr.

Rumunijoje mus pasitikęs Aradas (ir jo priemiesčiai) – kol kas baisiausias miestas, matytas Europoje. Po hipnotizuojančių greitkelių juostų Vengrijoje ir Rumunijos pradžioje įvažiavus į Aradą prie vairo atsibudo kiekviena mano kūno ląstelė. Tie patys stereotipiniai arklių traukiami vežimai pakelėse ir didžiulės, blokinės gelžbetonio džiunglės. Agresyvūs vairuotojai – spaudžiantys, lenkiantys, mirksintys šviesomis. Indrė net pamiršo fotografuoti per tą įdomų pusvalandį, per kurį jau buvome spėję pasiilgti Vengrijos.

Bet dar už kelių kilometrų prasidėjo kalnai, o jie gali padėti pamiršti bet ką. Net ir Vengriją (apie ją – praėjusioje dalyje).

Ir štai – kalnuota, žalia, kvepianti Rumunija nustebino labiau, nei galėjau tikėtis. Buvau sulaukęs daug patarimų atsargiai vairuoti ir pasiruošti blogiems keliams. Vis dėlto kuo giliau į Rumuniją keliavome, tuo labiau ji panašėjo į tikrą Europos Sąjungos valstybę. Ilgi greitkelio ruožai, mūriniai miestukai, nauji automobiliai. Tokia savotiška pietryčių Europos Lenkija – didelė, daug žmonių, visi pagrindiniai keliai driekiasi per miestelių ir miestų centrus. Be to, kaip ir Lenkijoje, – daug naujų magistralių statybų. Antra vertus, mažiau fabrikų, mažiau prekybos centrų ir daugiau kalnų bei gamtos.

Mykolas Vadišis nuotrauka. Brano miestelis ir tolumoje šviečianti žymioji pilis, Rumunija

Dešimt panašumų: Trakų pilis vs. Drakulos pilis

Siaurais kalnų keliukais tarp statesnių uolų raitėmės į viršų. Temstant pasiekėme netoli Brano miestelio, Transilvanijoje, esantį „Vampyro“ kempingą su keliais visai nevampyriškais vokiečių pensininkų kemperiais kieme. Pats Branas – tikras lietuviškųjų Trakų atitikmuo. Pabandžiau palyginti papunkčiui.

1. Ir Trakai, ir Branas – turizmo traukos centrai. Juose rasite po įspūdingą pilį, prekiautojų suvenyrais ir restoranų. Tik viena pilis pūpso saloje apsupta ežerų, kita stūkso ant uolos apsupta kalnų.

2. Skaičiuojant iš akies abu miestukai atrodo panašaus dydžio. Vikipedijoje rašo, kad abu turi apie 5 tūkst. gyventojų. Pagrindinė abiejų miestelių gatvė vingiuoja S forma per centrą.

3. Trakai nuo sostinės Vilniaus centro nutolę 29,1 km. Branas nuo didesnio Rumunijos miesto Brašovo – 28,9 km.

Mykolas Vadišis nuotrauka. Transilvanija, Rumunija

4. Brano prieigose gausu viešbučių, yra kempingas. Trakuose viešbučių iškabos santūresnės, jie mažiau pastebimi, kempingas įsikūręs atokiau nuo pačių Trakų, kitame ežero krante.

5. Abu miestai dar turi po vieną lankytiną objektą: Trakuose daug dėmesio sulaukia Užutrakio dvaras, Brane – Etnografijos muziejus. Trakų apylinkėse klesti vandens pramogos, aplink Braną gausu kalnų žygių takų.

6. Brano pilies vietoje nuo XIII a. pradžios stovėjo teutonų riterių įtvirtinimas, tačiau tikroji pilis buvo pastatyta tik XIV a. antroje pusėje. Tikriausiai galite nuspėti, kada pastatyta Trakų pilis… taip pat XIV a. antroje pusėje.

7. Pilių muziejai irgi iš esmės primena vienas kitą. Trakuose viskas labiau koncentruota į viduramžius, yra kambarių interjero pavyzdžių, senesnių ir naujesnių radinių, išlikusių relikvijų. Brano pilies kambariai įrengti taip, tarsi čia dar ką tik būtų gyvenę karaliai: karalienės kambarys, biblioteka, žaidimų kambarys, priėmimo menės ir t. t. Abu muziejai nėra patys moderniausi, trūksta interaktyvumo, gyvumo.

Mykolas Vadišis nuotrauka. Brano pilis geriau žinoma Drakulos vardu, Rumunija

8. Antra vertus, Trakų pilyje muziejaus trūkumus atperka organizuojami viduramžių festivaliai ir kiti renginiai, o Branas turi savo legendą – grafą Drakulą. Vis dėlto džiugu, kad Drakulos pilyje pačiam Drakulai neskirta per daug dėmesio. Palėpėje pakabinti keli stendai, kuriuose aprašytas žiaurusis grafas Vladas Tepešas (Drakulos prototipas), rašytojas Bramas Stokeris (sukūręs Drakulos personažą) ir plačiau paaiškinti mitai apie velnius, vampyrus ir kitas mistines būtybes. Visa kita Brano pilies ekspozicija skirta realiems karaliams, valdžiusiems ir gyvenusiems čia iki pat XX a. vidurio. 1956 m. komunistų valdžia pilį pavertė muziejumi. Lietuvoje 1962 m. irgi buvo įkurtas Trakų istorijos muziejus.

9. Branas turi Drakulos legendą, Trakai – kibinus. Rumuniškos pilies prieigose valgiau tradicinės Transilvanijos sriubos – jaučių skrandžiai sviesto ir česnako sultinyje. Nebuvo labai neskanu, tačiau rumuniškos skrandienės skonį burnoje jaučiau iki pat Bulgarijos ir, žinoma, vairuodamas tūkstantį kartų mieliau būčiau sukirtęs karštą kibiną. Kaip tą kibiną paversti tokiu simboliu, panašiu į Drakulos legendą, kad vokiečiai, argentiniečiai ir japonai specialiai dėl jo atvažiuotų? Klausimas, vertas mažiausiai kelių milijonų eurų per metus. Tiek uždirba Brano miestas iš turizmo. Kiek iš turizmo uždirba Trakai, niekur internete nepavyko rasti – yra kur pasitempti ir šioje srityje. Rumunai savo viščiukus geriau susiskaičiuoja.

Mykolas Vadišis nuotrauka. Slaptas praėjimas Brano pilyje, Rumunijoje

10. Vis dėlto akivaizdu, kad turistai į Trakus atsiveža mažiau lūkesčių, o gauna daugiau – gražesnė Trakų pilies panorama, skanus maistas ir ežero gaiva. Drakulos suvilioti atvykėliai dažniausiai tikisi atokios, kalnuose stovinčios pilies, kurioje daug mistikos ir tamsos. O išvysta pilį miestelio centre, be jokios mistikos, tik su įdomia krašto ir pilies valdytojų istorija, bet be įkvepiančio muziejaus. Mūsų su Indre pasirinktas restoranas miesto centre panašėjo į dienos pietums troškinius siūlančią valgyklą, o aplinkinių viešbučių iškabos vėl šiek tiek priminė akį rėžiančias reklamas Lenkijoje.

Daugiau gyvo veiksmo pilies kieme vasaros sezonu, dar labiau išreklamuoti kibiną, susiskaičiuoti turistus, nusibrėžti kryptį ir Drakulos pilį lenksime keliomis galvomis.

Išvados: Trakams tereikia gero, interaktyvaus muziejaus, daugiau gyvo veiksmo pilies kieme vasaros sezonu, dar labiau išreklamuoti kibiną, susiskaičiuoti turistus, nusibrėžti kryptį ir Drakulos pilį lenksime keliomis galvomis, kurias Vladas Tepešas taip smagiai kapojo viduramžiais.

Daugiau Rumunijoje matėme tik dar aukštesnių kalnų ir serpantinų, dar geresnių greitkelių, dar baisesnių aplinkkelių prie Bukarešto ir Juodąją jūrą per Konstancos uosto laivų korpusus ir kranų gerves. „Seat Ibiza“ nedvejodama atvežė mus prie Rumunijos ir Bulgarijos sienos. Keistas jausmas nuosavu automobiliu priartėti prie kurorto, į kurį turistai iš Lietuvos leidžiasi lėktuvu.

Tekstas pirmą kartą publikuotas svetainėje travelonspot.com 2016 m. birželio 30 d. Daugiau apie keliones galite paskaityti ČIA