BFL

“Veido” diskusija: Ar Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), svarsčiusi portalo lrt.lt publikaciją, savo veiksmais įrodė, kad ir toliau turėtų būti atsakinga už sprendimus, ar žiniasklaidoje yra paslėpta politinė reklama, ar ne?

TAIP

Jonas Udris, VRK narys

VRK praėjusią savaitę jau priėmė sprendimą, kad tai nėra politinė reklama. Ginčas kilo dėl to, ar VRK apskritai kompetentinga vertinti tokius dalykus. Yra tam tikras konfliktas tarp žurnalisto teisės rašyti, ką jis nori, ir tarp įstatyminio reikalavimo, kad politinė reklama turi būti atskirta nuo visos kitos viešosios informacijos ir pažymėta nurodant lėšų šaltinį.

Šiandien nėra vienareikšmio atsakymo, ar visuomenės informavimo priemonės, žurnalistų, redaktoriaus nuomonė – nesvarbu, pozityvi ar negatyvi politinės partijos ar kandidato atžvilgiu – gali būti laikoma politine reklama politinės kampanijos finansavimo kontekste. Mano asmenine nuomone, taip neturėtų būti.

Kur bėdą mato VRK? Kad prisidengiant redakcijos ar žurnalisto asmenine nuomone nebūtų piktnaudžiaujama konstitucine žodžio laisve ir rašomi tendencingi straipsniai ar rengiamos tendencingos laidos, o juose paslėptai reklamuojamas kandidatas ar politinė partija. Sakykime, koks nors su politine partija susijęs koncernas ar komercinė grupė vienoje ar kitoje žiniasklaidos priemonėje perka pakankamai daug savo komercinės reklamos, o mainais redakcija rašo tendencingus straipsnius apie vieną ar kitą kandidatą arba partiją. Jeigu tai yra legaliai užsakoma ir pažymėta politinė reklama, viskas gerai. Bet jei matome, kad serija straipsnių giria vieną ar kitą kandidatą, kyla klausimas, ar tai žodžio laisvė, ar paslėpta politinė reklama. Galima ginčytis, kiek VRK yra kompetentinga tai įvertinti. Mano nuomone, nėra, nes komisiją sudaro teisininkai, o ne viešųjų ryšių specialistai, komunikacijos ekspertai. Kol neturime informacijos iš teisėsaugos institucijų ar kitų šaltinių, kompetentingai nuspręsti negalime. Tačiau jeigu yra skundas, mes privalome reaguoti.

Man, kaip ir kaip kurioms sureagavusioms žiniasklaidos priemonėms, nepatiko pati tyrimo forma, kai pasikviečiamas žurnalistas ir jo klausiama, kodėl jis uždavė būtent tokius klausimus ar sudėjo būtent tokias nuotraukas. Turėtume geriau atlikti savo namų darbus. Bet kad turėtume visai nusišalinti – nemanau.

Ne

Arūnas Armalis, Ryšių su visuomene agentūros „Opinio“ vadovas

Prasidėjus rinkimų kampanijai žurnalistai jau ir taip tampa labai atsargūs, o į kiekvieną naujieną, ateinančią iš aktyviai veikiančio politiko, jei tik jis kandidatuoja į Seimą, žvelgia įtariai. Ir nesvarbu, ar tas politikas šiuo metu veikia savivaldoje, ar Seime.

Ypač tai liečia aktyviuosius politikus, o ne tuos, apie kuriuos sužinome tik artėjant naujiems rinkimams. Viešųjų ryšių specialistų darbas su jais prieš rinkimus sudėtingėja dvigubai.

Deja, tokios VRK įžvalgos, kokios buvo padarytos dėl lrt.lt portale pasirodžiusios informacijos, tikrai iškreipia situaciją. Nes kaip tuomet objektyviai žurnalistai turi nušviesti arba aptarinėti kandidatus, jeigu jie jaučia grėsmę, kad paskui gali būti svarstomi VRK?

Žiniasklaida jau ir taip tampa labai atsargi, o po šio precedento, kuris baigėsi sėkmingai žiniasklaidos pusei, žiniasklaida bus dar atsargesnė, ypač regionuose.

VRK veiksmai vietos žiniasklaidą paprasčiausiai stumia į kampą. Jau esu susidūręs su tuo, kad regioninė, tiksliau, vietos žiniasklaida mažuose miesteliuose, prasidėjus politinei kampanijai, iš viso eliminuoja bet kokią informaciją iš miesto tarybos. Arba ji būna visiškai nuasmeninta. Mano nuomone, tai nesveika praktika.

Kitas klausimas: jeigu VRK nariams kilo įtarimų dėl politinės reklamos, ar tai tikrai turėjo tapti tokiu procesu, kokiu tapo?

Aš tuo nesu tikras. Manau, viskas galėjo vykti kur kas paprasčiau. Tam galėjo vykti diskusija prie apskritojo stalo sukvietus tuos ekspertus, kurie gali pareikšti tikrai kompetentingą nuomonę. O dabar matėme tik VRK narius, kurie net ne visi yra teisės specialistai, – kiek žinau, tokių ten tik keletas, o visi kiti yra įvairių skirtingų sričių ekspertai. Ir tokie žmonės ėmėsi nagrinėti sritį, kuri jiems yra tamsus miškas. Neabejoju, kad tai irgi prisidėjo prie žiniasklaidos ir visuomenės veikėjų reakcijos. Nesąmonė, kad tavo darbą analizuoja žmonės, neišmanantys tos srities. Taip neturėtų būti.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA