BFL nuotr.

Į populiariausių penketuką patekusios politinės partijos kalba beveik vienu balsu: žemės ūkio ateitį reikia sieti su eksporto plėtra, inovacijomis, veiklos intensyvinimu. Deklaruojamas siekis suvienodinti Lietuvos ūkininkų ir kitų europiečių gaunamas išmokas. Tačiau kaip esamos išmokos pasiskirsto tarp Lietuvos ūkininkų – nutylima. Ne žemės ūkio verslų skatinimas kaime atsiremia į besitraukiančią rinką.

Arūnas BRAZAUSKAS

2016-ųjų liepos pabaigoje aukščiausius reitingus turėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – Seimo rinkimuose už ją būtų balsavę 15,8 proc. rinkėjų („Spinter tyrimų“ apklausa, kurią paskelbė delfi.lt).

Žemės ūkiui skirta socialdemokratų rinkimų programos dalis parašyta laikantis tradicinio gerų norų ir abstrakčių pažadų stiliaus. Dažnai vartojami veiksmažodžiai „skatinti“, „gerinti“, „stiprinti“, „didinti“, matyt, būtini tokio žanro tekstams, nors konkretumo tai savaime neprideda.

Uždaras ratas: mažėjant gyventojų kaime sunku prasimanyti alternatyvių verslų, nes nėra jų vartotojų, todėl negalintys emigruoti gyventojai priversti dirbti žemės ūkyje, kurio produktų rinka šalyje traukiasi.

Konstatavimas, kad „žemės ūkyje ir kaime per pastarąjį laikotarpį susikaupė daug nesprendžiamų problemų“, skamba kaip įvadas į blogą pačių so­cialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės vertinimą. Kelių dešimtmečių senumo politinius dokumen­tus primena sau patiems rašomi prasti pažymiai: „Per pastaruosius metus sumažėjo bendroji že­mės ūkio gamyba, dėl nepakankamo finansavimo blogėja melioracijos įrenginių priežiūra ir jų renovacija. Tuo pat metu nesumažėjo apleistų že­mių plotai, blogėja kelių infrastruktūra, uždaromos kaimo mokyklos ir pirminės sveikatos priežiūros punktai, didelė žmonių migracija iš kaimo.“

Ne vieną tradicinių bulvių augintoją pelnais jau aplenkė išmanesni ūkininkai, atradę rinką, pavyzdžiui, dekoratyviniams augalams.

Pažadas kasmet ne mažiau kaip 25 proc. kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų skirti rajoniniams žvyrkeliams asfaltuoti – vienas iš nedaugelio konkrečių įsipareigojimų, dėl kurių būtų galima konkrečiai paklausti naujos kadencijos Seimo ir jo socialdemokratų, kol kas galinčių tikėtis įtakingo vaidmens formuojant Vyriausybę. Tačiau 25 proc. – gražus skaičius, iš kurio nematyti, pavyzdžiui, kurie ūkiai išloš dėl asfaltavimo.

Į Seimą patenkančių partijų penketuko pabaigoje sausio mėn. buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) liepą tapo antra. Minėtos apklausos duomenimis, „valstiečiai“ surenka 13,4 proc. balsų. Kadangi Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje skelbtoje programoje žodis „valstiečiai“ pasirodo tik vieną kartą – būtent partijos pavadinime, belieka pripažinti, kad bent jau „pagal popierius“ partija labiau žalia nei valstietiška. LVŽS, kurios šūkis „Žemei, Žmogui, Lietuvai!“, bū­tų galima paklausti, ar tas žmogus dar ir ūkininkas, mat žemės ūkio ir kaimo problemas sunku įžvelgti pro storą žalių dažų sluoksnį.

Politiniai „valstiečiai“ norėtų matyti Lietuvą kaip sveikiausią ir žaliausią Europos šalį – Europos kultūros ir turizmo traukos centrą. Jie sieks, kad visos iš Europos Sąjungos fondų ir mokesčių mo­kė­tojų lėšų finansuojamos įstaigos ir organizacijos, sub­sidijuojamos verslo įmonės taptų sveiko ir ap­linkai nekenksmingo gyvenimo būdo pavyzdžiais (tai tikimasi suderinti su ten pat parašytu teiginiu: „Turime atsisakyti perdėtų sterilumo reikalavimų natūralaus maisto gamintojams“).

Varnele pasižymėję punktus, jog Lietuva kartu su kitomis valstybėmis turi siekti, kad būtų peržiūrėta ES žemės rinkos politika (laisvo kapitalo judėjimo principas negali būti besąlygiškai taikomas žemės ūkio paskirties žemei), taip pat reikalavimą nutraukti ūkininkų diskriminavimo politika ES dėl išmokų, daugiau sunkiai beatrasime vien žemės ūkio problematikai skirtų teiginių. Bet nepasakysi, kad „valstiečių“ akiratis nėra globalus: jie neabejingi genetiškai modifikuoto maisto, branduolinės energetikos, JAV ir ES laisvosios prekybos problemoms.

Skaitytojo akiai patrauklesnė LVŽS programa, publikuojama tinklalapyje darnilietuva.lt. Tačiau žemės ūkis ten išnykęs kitokių matavimų erdvėje. „Valstiečiai“ siekia darnos, pavyzdžiui, tarp visuomenės ir aplinkos. Atitinkamame skyrelyje atrandame partijos pamėgtą maisto neišmetimo principą – matyt, jei ryžtas nenuslūgs, po rinkimų galime laukti kokios nors visaliaudinės neišmetimo kampanijos. Kaimo gyventojams svarbi (nors tai nepabrėžta) viešojo transporto paslaugų plėtros programa darniai priglausta prie elektromobilių skatinimo – bet ar tai lygiaverčiai dalykai?

Vis dėlto galima atrasti vien kaimui skirtą programos skyrelį – „Gyvybingo Lietuvos kaimo išsaugojimas“ (sekcija „Darni visuomenė ir aplinka“). Punktą apie žemės ūkio konkurencingumo skatinimą atsveria punktai, skirti žaliajai energetikai, gamtosaugos reikalavimams, kaimo kultūriniam gyvenimui, socialinei infrastruktūrai. Sekcijoje „Darni ekonomika ir finansai“ žemės ūkis atrodo tarsi pajungtas beatliekinei (žiedinei) ekonomikai: „Aktyviai įgyvendinsime žiedinės ekonomikos ir tausojančiosios žemdirbystės principus.“ Šioje ekonominėje sekcijoje apie žemės ūkį tiek ir pasakyta.

Skirtingais balsais apie tą patį

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kuriems minėta apklausa žada 10,7 proc. balsų, siūlo „Naują planą Lietuvai“. Jo žemės ūkio skyrius turėtų patikti tiems rinkėjams, nesižavinčių nei sovietmečiu dvelkianti partinių dokumentų stilistika, nei žirklėmis bei kompiuterijos prie­monėmis suklijuoti reklaminiai šūkiai, kurie, kaip sakoma, neretai būna be ryšio.

Aiškią struktūrą turintį skyrių konservatoriai pra­deda savęs pagarbinimu – valdžioje būnant nu­veiktų darbų vardijimu, prideda dabartinės socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės kritiką ir baigia netrumpu įsipareigojimų sąrašu, detalizuojančiu skyriaus pradžioje pateiktus gana abstrakčius teiginius. Kitas klausimas, ar tas baigiamasis są­rašas yra nors kiek konkretesnis.

Darbo partija (7,3 proc. balsų, pagal „Spinter tyrimų“ apklausą liepos mėn.) pateikė agrarinę programą, kurią galima skaityti kaip visų minimų partijų siekių bei pažadų sąvadą. Tai nereiškia, kad „darbiečiai“ nusirašinėjo nuo kitų – tiesiog jie gana nuosekliai surašė, matyt, visam politiniam elitui bū­­dingą mintijimą apie kaimą ir žemės ūkį.

Kaip ir visi, Darbo partija ketina gerinti kaimo žmo­nių gyvenimo kokybę, diegti modernias technolo­gijas ir inovacijas, „skatinti ekologiškų natūralių, na­cionalinės kokybės ir tradicinių produktų gamybą“, remti smulkiuosius ir vidutinius ūkius. Darbo partijai kaip socialdemokratams rūpi kaimo žvyrkelių asfaltavimas. „Darbiečiai“ kaip konservatoriai siek­­­tų, kad ūkininkai galėtų dalyvauti viešuosiuose pir­­kimuose. Darbo partija kaip LVŽS nenori matyti Lie­tuvoje genetiškai modifikuotų organizmų. „Dar­­bie­čiai“ neatsilieka nuo „valstiečių“, pasisakydami ir už biojėgainių statybą bei bioenergetikos plėtrą, ener­­gijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ (6,2 proc. balsų), besikreipianti į tėvynę šūkiu „Lietuva, kelkis!“, programą pateikė tinklalapyje programa.tvarka.lt. Žemės ūkiui skirtoje sekcijoje nestokojama konkrečių pažadų: melioracijai skirti ne mažiau nei 84 mln. eurų (su ES parama); reguliuoti pieno supirkimo kainas (ne mažiau nei 90 proc. ES vidurkio), pieno produktams garantuoti ne didesnį nei 15 proc. antkainio vidurkį mažmeninėje prekyboje; valstybės paramą teikti ne didesniems nei 500 ha ūkiams.

„Tvarkiečių“ programiniai dokumentai perša mintį, kad daugiausiai tvarkos jie ketina padaryti būtent ES, tad ir kaltinimai euroskepticizmu jiems nėra itin pagrįsti. VRK tinklalapyje įdėtoje programoje skaitome: „Bendroji žemės ūkio politika, kaip vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos ekono­minių ir politinių instrumentų, turi tapti darnaus teritorinio vystymosi įrankiu, privalo užtikrinti, kad ­Eu­ro­pos Sąjungos žemės ūkis būtų konkurencingas.“

Toks rūpinimasis ES konkurencingumu dera prie nemenkos „tvarkiečių“ savikliovos dėl gebėjimo sutvarkyti Europą. Antai jie ketina pasiekti, kad iki 2019 m. visoje ES būtų nustatytas bendras minimalių pajamų vienam asmeniui kriterijus. Ne­mažai vaizduotės reikia norint suprasti, kaip partija „Tvarka ir teisingumas“ pasieks tikslą, kuris, nors ir susijęs su reprodukcija, tiesiogiai ne­pri­klau­so žemės ūkio sričiai: „Europos Sąjungos teisės ak­tuo­se įtvirtinsime, kad šeima yra vieno vyro ir vienos moters sąjunga.“

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui (LRLS) minėta apklausa žada 6,1 proc. balsų. Tai paskutinė vieta penketuke, o sausio mėn. liberalai buvo antri – ten, kur dabar „valstiečiai“. Turinio požiūriu nuo kitų partijų beveik nesiskiriantys LRLS progra­miniai teiginiai vis dėlto turi vieną išskirtinį punk­tą: liberalai deklaruoja, kad reikia panaikinti 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį Žemės ūkio pa­skir­­ties žemės įsigijimo įstatymą, kuris laikomas sau­gikliu nuo užsieniečių, galinčių išpirkti Lietuvos žemę. Liberalai mano, kad užsieniečių baimė yra perdėta, ir pasisako už laisvesnę žemės rinką.

Mokslas ir politika

Politinių partijų deklaruojamų žemės ūkio pro­blemų sąrašą įdomu palyginti su šio sektoriaus ap­žval­gomis, kurias kasmet publikuoja Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI). Nors LAEI rin­­kiniai – nemažos apimties elektroninės knygos, pra­­bėgom verčiant leidinį „Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2015“ galima suformuluoti kelis klau­simus politinėms partijoms – greta tų, kuriuos jos užduoda viena kitai.

Pavyzdžiui, ūkininkų pajamų dinamiką 2012–2015 m. konservatoriai eksponuoja kaip blo­go socialdemokratų valdymo iliustraciją (žr. lentelę). Išties ūkininkų pajamos už parduotus produktus sumažėjo daugiau nei 300 mln. eurų, tačiau daugiau nei 150 mln. eurų padidėjo ES ir nacionalinė parama, todėl bendras pajamų nuosmukis per ketverius metus tesudarė maždaug 100 mln. eurų. Vaizdžiai kalbant, jeigu mažiau gauni pardavęs – kalta rinka. Bet paremia ES ir Lietuvos mokesčių mo­kėtojai – vadinasi, valdžia gal ir nebloga. Klau­simas: ar toks žemės ūkis gali būti laikomas rinkos ūkiu? Žinoma, ne, tačiau ES klasikinė žemės ūkio rinka ėmė nykti Bendrijos mastu 1958 m., o ir anksčiau tuometinės narių vyriausybės reguliavo žemės ūkio sektorių. Todėl ir liberalų rūpestis apginti že­mės ūkio paskirties žemės rinką yra iš esmės „so­cialistinio“ (t.y. ne laisvosios rinkos pagrindais tvarkomo) sektoriaus gražus papuošaliukas.

Vis dėlto ES žemės ūkio sritis tvarkoma išmaniau nei Venesueloje, iš kurios praktikos, regis, nu­ra­šyti „tvarkiečių“ siūlymai garantuoti pieno statyto­jams 90 proc. ES supirkimo kainų vidurkio ir pa­lai­kyti ne didesnį nei 15 proc. antkainį pieno produk­tams mažmeninėje prekyboje. Taip, valstybės intervencija gali palaikyti tam tikrą kainų lygį, bet, būkite malonūs, parašykite, kaip tai darysite. O priva­lomas antkainio lubų nustatymas veda prie to, kad didesni antkainiai permetami kitoms prekėms.

Žemės ūkio eksporto skatinimas, be viso kito, ga­li būti didesnės ar mažesnės bėdos ženklas. Jei Lie­tuvoje būtų 3,5 mln. gyventojų, maisto suvartotu­me šeštadaliu daugiau. Uždaras ratas: mažėjant gy­ventojų kaime sunku prasimanyti alternatyvių verslų, nes nėra jų vartotojų, todėl negalintys emigruo­ti gyventojai priversti dirbti žemės ūkyje, kurio pro­duktų rinka šalyje traukiasi. Tenka skatinti eksportą.

Aptartos politinės partijos choru žada kovoti, kad ES išmokos Lietuvos ūkininkams artėtų prie ES vidurkių (svajonė – prie ES senbuvių lygio). Ta­čiau išmokų problemą galima formuluoti ir taip: kad ir kokios jos yra, Lietuvoje 2 proc. ūkių gauna pu­sę visų išmokų. Aritmetika paprasta: dideli ūkiai susišluoja didesnę dalį išmokų. Šis faktas tokiu pavidalu nepaminėtas nė vienoje iš aptartų programų. n

Lietuvos politinių partijų žemės ūkio programų fragmentai

Lietuvos socialdemokratų partija

Tiesioginės išmokos žemdirbiams už deklaruojamų naudmenų plotą pasieks Europos Sąjungos vidurkį.

Iš esmės peržiūrėsime teisinę bazę, reguliuojančią žemės ūkio produkcijos pirkimą ir pardavimą, taip pat numatysime aiškesnius šio proceso kontrolės ir reguliavimo mechanizmus.

Finansuosime nykstančių nacionalinių senųjų augalų ir gyvulių veislių išsaugojimą.

Veiks energijos gamybos iš žemės ūkio gamybos atliekų (srutų, biodujų ir kt.) rėmimo programa, kuri atpigins žemės ūkio produkcijos gamybos ir ūkio išlaikymo sąnaudas.

Ekologinių ūkių derlius išaugs trečdaliu.

Vaikų maitinimui mokyklose bus naudojami tik ekologiniuose ūkiuose išauginti produktai.

Ypatingą dėmesį skirsime smulkaus ir vidutinio (šeimos) prekinių ūkių kūrimuisi ir plėtrai.

Skatinsime kaimuose kurtis jaunas šeimas.

Užbaigsime žvyrkelių tarp gyvenviečių su kietąja danga asfaltavimo programą.

Trečdaliu išaugs lėšos, skiriamos melioracijos įrenginių priežiūrai ir renovacijai, rūgščių dirvų kalkinimo darbams.

http://www.didilietuva.lt/sritis/zemes-ukis

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Darni visuomenė ir aplinka. Gyvybingo Lietuvos kaimo išsaugojimas.

Skatindami kooperaciją ir inovacijas žemės ūkyje padidinsime jo konkurencingumą.

Kursime darbo vietas žaliosios energetikos ir ją aptarnaujančių paslaugų sektoriuje.

Gamtosauginius reikalavimus padarysime paprastus, aiškius ir logiškus.

Puoselėsime kaimo kultūrinį gyvenimą ir plėtosime socialinę infrastruktūrą.

Stiprinsime kaimo bendruomenines organizacijas.

http://darnilietuva.lt

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Pagrindiniai mūsų įsipareigojimai žemės ūkio sektoriuje:

1) Sukursime palankesnes sąlygas žemės ūkio produkciją eksportuojančiam verslui – išplėsime eksporto rinkas;

2) Padidinsime  žemės  ūkio  sektoriaus  konkurencingumą – remsime  naujausių  technologijų diegimą ūkiuose;

3) Sieksime  Europos  Sąjungos  išmokų  suvienodinimo  su  kitomis  valstybėmis  narėmis; prioritetizuosime ES išmokų skyrimą smulkiems ir vidutiniams šeimos ūkiams;

4) Remsime  žemdirbių  kooperaciją  bei  įsteigsime  negautų  pajamų  už  pagamintą  žemės  ūkio produkciją kompensavimo fondą;

5) Įtvirtinsime  ekonomiškai  pagrįstus  bei  teisingus  santykius  tarp  žemės  ūkio  produkcijos gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų.

Sudarysime teisines prielaidas tam, kad ūkininko ūkyje būtų galima vykdyti įvairias ekonomines veiklas nekuriant atskiro ūkio subjekto;

Sudarysime teisines prielaidas ūkininkams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, skirtuose aprūpinti maisto produktais sveikatos,  švietimo  ir  kitas  viešąsias  institucijas.

http://tsajunga.lt/rinkimai/programos/ekonominis-planas-lietuvai

Darbo partija

Ypatingą dėmesį skirsime ūkių modernizavimui, modernių technologijų ir inovacijų diegimui. Skatinsime ekologiškų natūralių, nacionalinės kokybės ir tradicinių produktų gamybą. Remsime smulkius ir vidutinius šeimos bei prekinius ūkius.

Prioriteto tvarka remsime jaunųjų ūkininkų ūkių kūrimąsi siekdami, kad kaimo vietovių gyvybingumas augtų, o jau veikiantys ūkiai plėstųsi ir įgautų tęstinumo, mažėtų jaunimo nedarbas regionuose bei emigracija.

Efektyviai ir racionaliai panaudosime ES paramos lėšas žmonių gyvenimo gerovei kaimuose kelti. Sieksime, kad kasmet būtų skiriama lėšų rajoninių kelių ir žvyrkelių asfaltavimui bei priežiūrai.

https://www.darbopartija.lt/seime/programa-2016/

Partija „Tvarka ir teisingumas“

Nepriklausomai nuo ūkio dydžio žemdirbiams garantuosime vienodas žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas.

Priešinsimės Lietuvos ūkininkų diskriminacijai, sieksime, kad Lietuvos ūkininkams būtų sudaromos vienodos ekonominės sąlygos su ES valstybių senbuvių ūkininkais.

Didinsime investicijas į žemės ūkį ir kaimą: teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinsime vidutinių prekinių ūkių kūrimąsi.

http://www.programa.tvarka.lt/

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

Paramą nukreipsime į visų kaime gyvenančių žmonių gerovės kūrimą.

Didinsime ES paramos prieinamumą.

Remsime ekologinius ūkius.

Atstovausime kaimo interesams derybose su ES.

Užtikrinsime, kad žvejybos kvotų skirstymo sistema maksimaliai prisidėtų prie žuvininkystės  sektoriaus  gyvybingumo.

Skatinsime lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų vartojimą Lietuvoje ir užsienyje.

Stiprinsime žemės ūkio ir maisto produktų stebėjimo sistemą.

Depolitizuosime įstaigų darbą ir didinsime skaidrumą.

http://www.liberalai.lt/rinkimai/rinkimu-programa  n

Visą savaitrašio “Veidas numerį skaitykite ČIA