VISUOMENĖ
Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pastangos apsirūpinti labai brangiais virtuvės įrankiais kreipia mintis nuo ginklų prie šaukštų. O Vokietijos vidaus reikalų ministerija sunerimo, ar karo atveju tais šaukštais būtų ką kabinti. Tiesa, tai rūpestis dėl civilių. Jiems nurodyta kaupti maisto atsargas.
Arūnas BRAZAUSKAS
Pirmąkart nuo Šaltojo karo pabaigos Vokietijos valdžia parengė naują civilinės saugos koncepciją. Tai maždaug 70 puslapių apimties dokumentas, kuriame nušviečiama, kaip gyventojai bus apsaugoti karo, kibernetinių atakų ir kitų ypatingų situacijų atvejais. Dokumentą rugpjūtį paskelbė laikraštis „Frankfurter Allgemeine Sonntagzeitung“. Didžiausią visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį patraukė rekomendacija sukaupti maisto atsargų net dešimčiai dienų, turėti geriamojo vandens penkioms dienoms – skaičiuojant po 2 l vienai gerklei per dieną.
Džiūvėsius kaupti privalu
Vokietijos civilinės saugos koncepcija pradėta rengti 2012 m., kaip ir karo reikalams skirta Baltoji knyga. Įdomiausia tai, kad, civilinės saugos strategų požiūriu, įprastas karas laikomas mažai tikėtinu. Dokumente rašoma, kad nesitikima tokio Vokietijos teritorijos puolimo, kuris pareikalautų tradicinės gynybos. Orientuojamasi į hibridinius konfliktus, kuriuose dalyvauja tiek valstybinės pajėgos, tiek nevalstybiniai subjektai.
Pasak koncepcijos autorių, šiuolaikinės infrastruktūros trapumas ir visuomenės priklausomybė nuo resursų išplečia atakų galimybę – pažeidžiamų vietų smarkiai pagausėjo. Pagal naująją civilinės saugos koncepciją valstybė privalo kaupti antibiotikų ir vakcinų (pavyzdžiui, nuo raupų) atsargas, aprūpinti gyventojus apsauginiais kostiumais, kaukėmis ir pan. Valdžia turėtų pasirūpinti, kad miestuose, gyvenvietėse būtų šulinių bei vandens talpyklų, kurios įgalintų tiekti vandenį bent dvi savaites.
Koncepcijoje aptakiai rašoma, kad gyvenamosios ir darbo patalpos turėtų būti labiau atsparios sprogimams ir cheminėms medžiagoms. Tai sukėlė klausimų, kokiu būdu ir už kokius pinigus to ketinama siekti.
Vis dėlto vokiečių politikai ir visuomenės veikėjai daugiausia diskutuoja būtent dėl maisto atsargų kaupimo. Kairiosioms partijoms atstovaujantys Bundestago deputatai kritikavo koncepciją dėl to, kad jos įgyvendinimas sukelsiantis paniką ir ažiotažinę produktų paklausą. Atseit nėra tokio scenarijaus, pagal kurį didelės atsargos pasirodytų reikalingos. Suabejota ir tuo, ar vokiečiai rimtai atsižvelgs į grėsmes. Spėjama, kad tik dalis jų paklausytų instrukcijų, o dauguma jas ignoruotų.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija yra parengusi rekomendacijas „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir karo metui“. Kad skaitytojai nenuobodžiautų, parengtas rekomendacijų variantas su linksmais paveikslėliais. Lietuviški kariniai patarimai civiliams: sukaupkite maisto ir geriamojo vandens atsargų trims dienoms.
Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnas Ernestas Trunovas, vadovaujantis Pasirengimo nelaimėms ir perspėjimo skyriui, „Veidui“ sakė, esą kiek jam teko susipažinti su informacija apie naująją Vokietijos civilinės saugos koncepciją, ten akcentuojamos teroristinės grėsmės.
Pasak E.Trunovo, patarimai tiek vokiečiams, tiek lietuviams nėra direktyvos – tai tik rekomendacijos. Galima sukaupti ir didesnes atsargas, jeigu žmogus dėl to jaustųsi saugesnis. „Įvertinę Lietuvos situaciją, mes nematome reikalo rekomenduoti žmonėms kaupti atsargas ilgesniam nei trijų dienų laikotarpiui“, – sakė E.Trunovas.
Patarimai tiek vokiečiams, tiek lietuviams nėra direktyvos – tai tik rekomendacijos. Galima sukaupti ir didesnes atsargas, jeigu žmogus dėl to jaustųsi saugesnis.
Valstybei parodžius dėmesį ir išleidus knygelę su piešinėliais, verslas irgi nelieka visiškai abejingas. Internete galima rasti ne vieno tiekėjo siūlomų išlikimo rinkinių – nuo porą eurų kainojančio kreditinės kortelės matmenų pjūklelio, atsuktuvo, liniuotės ir kitų įnagių derinio iki daugiau nei 30 eurų vertės komplekto, be viso kito, apimančio žibintuvėlį, kompasą, ugnies skeltuvą, švilpuką, veidrodį, vielinį pjūklą, žvejybos rinkinį ir netgi kontraceptinę priemonę.
Verslo elemento esama išgyvenimo programose, į kurias kviečiama pasimokyti pavieniui ir šeimomis. Mokomieji dalykai: kaip rengtis ir kokių daiktų reikia turėti, kaip orientuotis vietovėje, rišti mazgus, išgauti ugnį automobilyje esančiomis priemonėmis ir panašiai.
Patriotiškai nusiteikę piliečiai, bent jau tie, kurie organizuoja ir lanko išgyvenimo kursus, – valstybės talkininkai ekstremaliose situacijose. Tą pilietiškumo spindulį gal reikėtų nukreipti į kasdienio gyvenimo sritis, kuriose mūsų tyko pavojai net ir taikos atveju.
Skęstančiųjų gelbėjimas – skęstančiųjų reikalas
Lankydamasis pas pažįstamus, gyvenančius dešimtame aukšte, susirūpinau, kaip jie elgtųsi kilus gaisrui. Gal iškištų nosį į laiptinę ir pamatę tenai tirštus dūmus susiprotėtų nerizikuoti – nebandytų veržtis laiptais žemyn? Juk dauguma žmonių per gaisrūs žūva ne nuo ugnies, o uždusę nuo dūmų. Dėl viso pikto pažįstamų paklausiau, kur yra atsarginiai išėjimai. Jie tiktai gūžtelėjo pečiais. Supratau, kad tokiais dalykais jie nesirūpina, nes tas avarinis išėjimas veikiausiai užrakintas arba užverstas daiktais. Bet ir visas jų gyvenamasis rajonas dvelkia nesaugumu. Jau vien tai, kad kiemas užgrūstas automobiliais, kelia abejonių, kad čia lengvai privažiuos ugniagesių automobiliai.
Baigęs svečiuotis patariau jiems pasirūpinti evakuaciniais gobtuvais. Tai visą ar dalį veido dengiantys daiktai, kuriuose įtaisyti respiratoriai. Geri dalykai nėra pigūs – skafandrą primenantis gobtuvas kainuoja per 300 eurų. Žinoma, galima tenkintis puskauke už maždaug 10 eurų. Pirmuoju atveju gal nenusvils plaukai, tačiau abiem atvejais gali nudegti kojos.
Truputis statistikos apie šalį, kurioje, tikėkimės, į gaisrus žiūrima rimtai. 2014 m. Jungtinėse Valstijose, kur ugniagesiai iškviečiami kas 24 sek., įvykusiuose gaisruose žuvo 3275 žmonės, daugiau nei 15 tūkst. apdegė ar buvo kitaip sužeista. Supleškėjo daugiau nei 11 mlrd. dolerių vertės turto. Niujorke, kur daugybė gyvenamųjų namų apstatyta išoriniais evakuaciniais laiptais, 2014 m. gaisruose žuvo 68 žmonės. Beje, dauguma gaisrų Amerikoje prasideda užsidegus elektrinėms ar dujinėms viryklėms, o ne žaidžiant su degtukais. Automobilių gaisrai – 13 proc. viso skaičiaus.
Kita mintis apie pavojus, nuo kurių tik maža dalimi gali apsaugoti valstybės pareigūnai, kilo stebint daugiakovininkus, kurie per treniruotę dviračiais atvažiavo prie ežero. Ten jie perėjo prie plaukimo rungties. Greitai virš ežero paviršiaus tolumoje buvo matyti tik jų galvos. Paskui kiekvieną vilkosi oranžinis pripučiamas plūduras. Tai tas pats, kas tempti paskui save gelbėjimo ratą. Ir treneris geriau mato, ir patiems sportininkams saugiau – už plūduro, kurio virvė tvirtinama prie juosmens, galima nusistverti, jeigu imsi skęsti.
Įsivaizduoju, kaip atrodytų ežeras, jeigu visi, kurie plaukia toliau nuo kranto, temptų paskui save plūdurus. Spalvų būtų daug, tačiau kiekvienas toks besimaudantis žmogus atrodytų kaip apsidraudėlis. Ar besimaudantieji įveiktų psichologinius barjerus?
Utopinis vaizdas iš galbūt netolimos ateities – visi vyriški ir moteriški maudymosi kostiumai parduodami tik su savaime prisipučiančiais plūdurais, kurie užima mikroskopiškai mažai vietos. Nežinia, kokios reikėtų socialinės reklamos, kad visi brendantieji į vandenį – nuo mažutėlių iki senolių – panorėtų įsigyti tokius daiktus.
Kad ir kaip atgrasiai tūlam poilsiautojui atrodo neutopiniai gremėzdiški plūdurai, kurių virvės tvirtinamos prie juosmens, niekas netrukdo į automobilio bagažinę įsimesti kietą plastikinį gelbėtojo plūdurą ar net gelbėjimo ratą, brangiausiu atveju kainuojančius kelias dešimtis eurų. Nelaimės atveju turint tokius reikmenis gelbėtojas rizikuoja daug mažiau. Daiktai bagažinėje akių niekam nebado.
Jei galima propaguoti sveiką gyvenseną, matyt, įmanoma propaguoti priešgaisrinę saugą namuose ar apdairumą vandens telkiniuose. Valstybė kaupia maisto ir kitokias atsargas karo atvejui, bet pasirūpinti savimi ir artimaisiais – piliečių reikalas.
Visą savaitraščio “Veidas” numerį skaitykite ČIA