BFL

Nuo 2013 m. daugiabučiai renovuojami kur kas sparčiau nei iki šiol, tačiau per 12 metų nuo programos pristatymo renovuota tik apie 2 tūkst. iš daugiau nei 30 tūkst. renovuotinų namų. Per daug nesitikima pasiekti ir per ateinančius metus, nes mažės parama ir rasis kitokių kliūčių.

Gytis KAPSEVIČIUS

Skirtingos keturių daugiabučių istorijos

Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, nelyginiais numeriais pažymėti keturi identiškai projektuoti penkia­aukščiai namai puikiai iliustruoja visos Lie­tu­vos daugiabučių renovacijos istoriją. 3-iuoju nu­me­riu pažymėtas penkiaaukštis – vienas pirmųjų sėkmingai renovuotų daugiabučių Vilniaus mieste. Jis modernizuotas dar 2005 m.

Aplinkiniai namai susidūrė su nesklandumais. 1-uoju numeriu pažymėtas namas išoriškai beveik ne­­siskiria nuo trečiojo, tačiau jo renovacija dar ne­baigta – jis „nepriduotas“. 5-ojo namo renovacija taip pat vyksta iki šiol, tačiau kol kas apšiltinama tik viena namo pusė, o 7-uoju numeriu pažymė­tas namas taip ir stovi statybininkų net nepaliestas.

„Visiems keturiems namams buvo padaryti tech­niniai projektai. Anksčiau reikėdavo surinkti pir­minį kapitalą, kad galėtume gauti paskolą, o na­mo gyventojai daugiausia buvo vyresnio am­žiaus, jiems ta naujovė buvo sunkiai suprantama. Su­si­rin­ki­mai vykdavo vangiai arba nevykdavo, gy­ven­to­jams trūkdavo informacijos, ir mūsų na­mas tuo me­­tu liko nerenovuotas“, – „Veidui“ pasakoja 5-ojo namo bendrijos pirmininkė Birutė Gal­di­kie­nė.

Dar blogiau, kad šio namo renovacija užsitęsė. „2014 m. balandį jau turėtas statybos leidimas, be­veik iškart pradėti darbai, bet jie buvo vilkinami, rangovą ištiko finansinės problemos: darbininkų ne­­rasdavo, darbai nevykdavo. 2016 m. statybos įmonei iškeltas bankrotas, mūsų darbai sustojo“, – prisimena B.Galdikienė.

Pirmininkės teigimu, per dvejus metus padaryta tik apie 20 proc. darbų. Namas ilgą laiką stovėjo apstatytas stelažais ir padengtas šilumos izoliacinės medžiagos plokštėmis, kurios netrukus atsilupo. Tiesa, dabar darbai atsinaujino: nutraukus su­tartį su pirmąja įmone ir pasirašius ją su kita, pra­­dėta iš naujo apšiltinti pastato fasadą.

Vis dėlto pirmininkė nėra tikra, ar renovacija bus baigta iki 2017 m. Tai palengvintų namo gy­ven­tojams tenkančių investicijų dalį: jei darbai bus baig­ti iki 2017 m., valstybė kompensuos 40 proc. lė­šų, baigus vėliau – 35 proc.

Statybininkų atsakomybės trūkumas ir įsipareigojimų nevykdymas, kintančios finansavimo sąlygos, gyventojų nepritarimas – ne tik šio Vilniaus Žir­­­mūnų daugiabučio gyventojų problema. Tai pagrindiniai trukdžiai jau daugiau nei dešimtmetį besitęsiančio bandymo renovuoti senus gyvenamuosius namus.

Sunki proceso pradžia

Vadovaujantis iki 1993 m. galiojusiais reglamen­­­tais, Lietuvoje pastatyta apie 96 proc. daugiabu­čių namų. Bene visi jie, nors ir skiriasi savo tech­nine būkle, pasižymi prastu ekonominiu efekty­vumu.

Organizuotos renovacijos era Lietuvoje faktiškai prasidėjo 2004 m. rugsėjį – buvo parengta Dau­­­giabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) pro­­grama. Renovacija iš pradžių vyko palyginti van­­­giai. Gyventojus masino galimybė sutaupyti bei pagražinti eks­terjerą, tačiau finansinė našta  at­­­ro­dė per didelė. Tad imta ieškoti būdų, kaip re­nova­ciją paskatinti. Iki 2007 m. valstybė apmokėdavo iki 30 proc. sumos, vėliau padidinta iki

50 proc. Atitinkamai galėjo prisidėti ir savivaldybės. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė tuo metu siūlė kompensuoti dar 15 proc.

Keičiantis Vyriausybėms keitėsi ir renovacijos programos. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė daug ti­kėjosi iš renovacijos – kad ji padės ne tik taupyti iš­laidas, bet ir išjudinti per krizę stagnuojantį statybos sektorių. Planai buvo tikrai ambicingi:

2010 m. planuota pasiekti, kad per metus bus renovuoja­ma po 2 tūkst. namų ir iki 2020 m. at­naujinta bent 70 proc. visų renovuotinų namų, o tai sudaro apie 23 tūkst. daugiabučių.

Deja, vėliau teko pripažinti, kad toks optimizmas buvo klaida. Renovacija ne tik neįsibėgėjo, bet ir sulėtėjo iki vos keleto daugiabučių per me­tus. 2013 m. pasikeitus valdžiai ir kylant ekonomikai pristatytas naujas daugiabučių renovacijos planas.

Pagal naują renovacijos kompensavimo modelį pačius energiškai neefektyviausius namus atrinko pačios savivaldybės. Tokia tvarka, ko gero, gyventojams labiau tiko – nuo 2013 m. renovacija trūktelėjo į priekį. Skaičiuojama, kad nuo tada renovuota daugiau nei 1200 daugiabučių, palyginti su 480 namų, atnaujintų nuo 2004 iki 2012 m.

Kai kur renovacija pasiekė itin apčiuopiamų rezultatų. Matuojant pagal atnaujintų namų skaičių savivaldybėje pirmauja regionai. Pavyzdžiui, Ig­­nalinos savivaldybė – absoliuti renovacijos lyderė: renovuota didesnė dalis savivaldybėje esančių daugiabučių. Itin teigiamai atrodo ir Molėtai, Drus­kininkai, Tauragė.

Didžiausios renovacijos problemos

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) va­dovas Valius Serbenta prognozuoja, kad iki 2020-ųjų realu tikėtis renovuoti dar 2 tūkst. daugiabučių. Bet renovuotinų daugiabučių iš viso Lietuvoje yra 30 tūkst. „Šiais metais matau, kad pernykštį skaičių, 574 daugiabučius, pasieksime. 540 jau yra, dar baigsime daugiau nei 100 namų. Aišku, įtakos statybos darbams gali turėti ir sniegas ar temperatūra. Manau, kad panašų skaičių namų galima atnaujinti kiekvienais metais. Galbūt galime pasvarstyti, kad po 500 namų per metus atnaujinti yra realu – tiek finansiniai, tiek statybiniai pajėgumai tai leistų“, – „Veidui“ teigia V.Serbenta.

Viena didžiausių renovacijos kliūčių buvo fi­nansavimo modelis. Vis dėlto nuo 2013 m. rastas be­­ne patraukliausias variantas: techninių planų ren­­­­gimą padengė savivaldybės, kompensuota di­džiausia įmokų dalis. Pokytis padėjo gyventojams sklandžiau pasiruošti renovacijai, greičiau gauti pa­­­skolas, tačiau net ir perdavus savivaldybėms at­sakomybę ne visur išvengta nesklandumų. Viena di­džiausių bėdų buvo netikslūs renovacijos investicijų planai. Tarkime, prieš porą metų vieno Pa­lan­gos daugiabučio renovacijos darbai tiesiog sustojo, nes investicijos buvo didesnės, nei pažymėta savivaldybės rengtame projekte, todėl pritrūko lėšų.

Kita renovacijos vengimo priežastis – pati renovacijos kaina, kuri kyla. BETA duomenimis, 2015 m. renovacijos kaina butui buvo 170 eurų už kvadratinį metrą ir 100 eurų pritaikius valstybinę kompensaciją. Skaičiuojama, kad 2016 m. vidutinė re­no­vacijos kaina už kvadratinį metrą yra 186 eurai (su 40 proc. valstybės kompensacija – apie 112 eu­rų). Tokiu atveju 50 kvadratinių metrų ploto buto savininkui renovacija kainuotų apie 5,6 tūkst., 60 kv. m – 6,7 tūkst. eurų. Tokios išlaidos dažniausiai pa­­skirstomos 20-iai metų. Žmonių, gaunančių kom­­pensacijas už šildymą, dalį sumoka valstybė.

Tinkamai įgyvendinus renovacijos projektą bū­tų sutaupoma šildymo išlaidų: BETA skaičiuoja, kad apie 79 proc. 2014 m. renovuotų daugiabučių sutaupė nuo 50 proc. šilumos. Iš jų 9 proc. sutaupė daugiau nei 70 proc. energijos. Strateginėse vie­tose renovuoti pastatai yra patrauklesni, butai juo­se gali būti parduodami už didesnę kainą nei ana­logiškas butas nerenovuotame name.

Apie 79 proc. 2014 m. renovuotų daugiabučių sutaupė nuo 50 proc. šilumos. Iš jų 9 proc. sutaupė daugiau nei 70 proc. energijos.

Kita kylanti problema yra ne tik statybininkų darbų kokybė, bet ir neilga renovacijos garantija: 5 metai matomiems darbams (pavyzdžiui, fasadui), 10 metų – nematomiems (pavyzdžiui, apšiltini­mo sluoksniui). Tai reiškia, kad pasibaigus ga­ran­tijai ar net rangovui bankrutavus taisyti klaidas tur­ėtų kažkas kitas, ir ne už dyką.

V.Serbenta teigia, kad ilgesnės garantijos įmonės nelinkusios suteikti dėl esamų įstatymų: „Garantijos laikas nėra susijęs su konkrečia programa – tai daugiau susiję su bendruoju statybiniu pro­cesu. Garantiniai laikotarpiai reguliuojami statybos įstatymų. Tai patikrintas laikotarpis: statybiniam brokui aptikti užtektų ir metų, nes daž­nai jis išryškėja po pirmo šildymo sezono, to­dėl 5 metų garantijos turėtų užtekti. Tačiau dažnai kyla klau­simas, ką daryti su garantiniu laikotarpiu, jei at­likusi darbus įmonė bankrutuoja. Da­bar diskutuojama tais klausimais, manoma, kad reikia įsivesti ir tam tikrą draudžiamąją garantiją. Ne­svar­­bu, jeigu įmonė ir bankrutuoja, – tokiu atveju riziką prisiėmusi draudimo įmonė turėtų atlyginti dėl to atsirandančias išlaidas, atsirastų finansų, kuriais būtų galima užtikrinti, kad brokas būtų likviduotas.“

Visos šios priežastys per daug neskatina daugiabučių bendruomenių būti aktyvių ir pritarti re­novacijai. Dalis daugiabučių gyventojų iš principo pasisako prieš renovaciją. Tiesa, dabar užtenka tu­rėti 50 +1 proc. gyventojų pritarimą. Reno­va­ci­jai prieštaraujantys asmenys, gaunantys kompensaciją už šildymą, tokiu atveju jos gali netenkti. Ne­paisant to, įtikinti gyventojus ne visuomet lengva.

Didmiesčiai buvo nuskriausti

Be to, remiantis aplinkos ministro Kęstučio Tre­čio­ko rugpjūtį išleistu įsakymu, kitais metais įgyvendintinų projektų skaičius bus ribojamas pagal savivaldybes. Ateinantiems metams tokie miestai kaip Ignalina ir Kelmė gali pateikti po 30 siūlymų. Didmiesčiai gavo mažiau kvotų, nors daugiabučių juose – gerokai daugiau. Pavyzdžiui, Vilniui skirta 19 kvotų, nors čia yra bent 2800 renovuotinų na­mų. Tokia pat kvota skirta ir Kaunui, Klaipėdai, o štai Šiauliams numatyta tik 7 namų kvota.

Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiū­ros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis, mano, kad sprendimas galėjo būti politinis. „Šios Vy­riau­sy­bės darbo stilius buvo nesikreipti į visuomenę ir vis­ką spręsti kabinetuose. Kvotų paskirstymas taip pat buvo kabinetinis sprendimas. Mažuose mieste­liuose buvo mažai neatnaujintų namų ir siekiant už­baigti renovaciją didesnė pinigų suma skirta bū­tent tiems miestams. Jei būtų skyrę, tarkime, 50 na­­mų modernizavimui Vilniaus mieste, tie modernizuoti namai būtų pasimetę tarp tūkstančių ne­mo­dernizuotų. Norėtųsi, kad lėšų būtų skiriama daugiau, bet, matyt, pasielgta politiškai teisingai: su­tvarkome vieną miestą, kad jame nebūtų kelių ne­renovuotų „šašų“. Bet čia tik pirmas pinigų pa­skirstymas – iki 2020-ųjų jų ateis ir daugiau, todėl la­bai nesijaudiname, kad Vilnius gavo tik 19. Atei­tyje turėtume gauti kur kas daugiau, vien dėl to, kad dabar pakentėjome“, – teigia J.Antanaitis.

Kas laukia 2020-aisiais?

2020-ieji yra ribiniai metai, kai pinigų renovacijai bus skirta iš Klimato kaitos specialiosios programos fondo. Šiandien tai sudaro 25 proc. iš skiriamos valstybinės kompensacijos. Negana to, pa­lan­kiausios sąlygos renovacijai po truputį tolsta, nes mažėja valstybės kompensuojama investicijų dalis. 40 proc. valstybės kompensaciją gaus tie pro­­­jektai, kurių rangos sutartis sudaryta iki

2015 m. kovo, o baigti jie iki 2016 m. pabaigos.

Kitais metais užbaigtiems projektams valstybė fi­nansuos 35 proc. renovacijos investicijų dalį, o nuo 2018 iki 2020 m. įgyvendintiems projektams jau bus skiriama tik 30 proc. lėšų.

„Iš esmės mes darome visiškai teisingai – daugia­butis namas yra privatus žmonių turtas. Ren­giant pasiūlymus nutarta pasiūlyti žmonėms didelį paramos procentą, kad juos sužadintume, tačiau kartu paskelbti, kad jei nespėsite, parama bus ma­ž­inama. Iš principo dabar taip ir daroma. Tik, aiš­ku, problema, kad valstybė pritrūko lėšų, o žmo­nės jau sužadinti, todėl 2020-aisiais visiškai nu­­­traukti paramą būtų nekorektiška. Šiandien kom­­pensacijų perspektyva yra tik iki 2020-ųjų, to­liau strategiją rengs naujas ministras su savo ko­man­da“, – teigia J.Antanaitis.

Lėšų kompensavimo klausimas ir buvo pagrindinis kriterijus, skatinantis gyventojus galvoti apie renovaciją: 2013 m. „Veido“ užsakymu atliktoje ap­klausoje net 49,2 proc. respondentų teigė, kad re­novaciją pagreitinti galėtų didesnė valstybės pa­rama.

Dėl tolesnio renovacijos skatinimo plano dar ne­sutarta, tiesa, žadama, kad bent jau skolintis pi­ni­gų renovacijai sunkiau netaps: neseniai pristatytas naujas garantinis fondas, kuris turėtų leisti iš­laikyti mažas palūkanas. Planuojama, kad fondą sudarytų 100 mln. eurų.

„Sutartis dėl rizikos valdymo fondų kūrimo pa­sirašyta Finansų, Aplinkos ministerijų ir Euro­pos investicijų banko. Paties fondo idėja būtų tokia: dalis struktūrinės paramos lėšų, kuri skirta daugia­bučiams atnaujinti, būtų padedama į rizikos valdymo fondą, taip pritraukiant privačių lėšų ir su­kuriant amortizacinį fondą. Taip būtų sumažinta rizika ir bankai būtų labiau linkę skolinti geresnėmis sąlygomis. Ateityje gali griežtėti skolinimosi reikalavimai, net ir kalbant apie įprastas paskolas, todėl tam siekiama sukurti palankesnes kreditavimo sąlygas“, – teigia V.Serbenta.

Planuojama, kad iki 2023 m. bus atnaujinta apie 14 proc. renovuotinų daugiabučių. Palyginti su ankstesniais metais, tai daug, palyginti su pirminiais užmojais – visai mažai.

Tiesa, V.Serbenta pabrėžia, kad dalyvavimas šioje konkrečioje programoje yra tik vienas iš bū­dų mažinti išlaidas už šilumą. „Tai, kad visi pastatai turi būti apšiltinti ir sutaupyti 50 proc. energijos, yra šiek tiek siauresnis požiūris į renovaciją. Manau, nuo 2004 m. didžioji dalis daugiabučių pa­juto vienokias ar kitokias energinio efektyvumo didinimo priemones. Pavyzdžiui, žmonės patys kei­tėsi daugiabučiuose namuose langus į efektyves­nius. Daugiabučiuose namuose renovuoti šilumos punktai. Tai darė arba patys šilumos tiekėjai, reorganizuodami boilerines, arba patys būsto savininkai: pamatyta, kad galima sureguliuoti namui paduodamą šilumą“, – sako BETA vadovas.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA