Viršelio tema
Naujos Vyriausybės programoje kaip koks slaptažodis kartojama „darna“. Tačiau, atvirkščiai, darnos čia trūksta, vienos idėjos prieštarauja kitoms, o priemonės – tikslams.
Aušra LĖKA
Naujoji Vyriausybė savo programoje problemas identifikuoja teisingai, bet ko iš tikrųjų ji ketina imtis, lieka mįslė. Kas kelia nerimą ir į ką Vyriausybė turėtų atkreipti dėmesį, „Veido“ apskritojo stalo diskusijoje įžvalgomis dalijosi tų trijų sričių, kurias premjeras Saulius Skvernelis įvardijo kaip prioritetines – švietimo, socialinės atskirties ir viešojo valdymo, ekspertai: dr. Mantas Bileišis, Mykolo Romerio universiteto docentas, Viešojo valdymo inovacijų laboratorijos vadovas; dr. Rasa Nedzinskaitė, Edukologijos universiteto asistentė; Povilas Stankevičius, DNB banko analitikas; Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.
Ar iš programos aišku, ką Vyriausybė ketina daryti?
M.Bileišis: Ši Vyriausybės programa – vienas egzotiškesnių dokumentų. Palyginti su ankstesnių Vyriausybių programomis, ši pagal ženklų skaičių pati „riebiausia“, tačiau konkretumo joje labai mažai.
Rinkimų programa – tai partijos manifestas, bet Vyriausybės programa jau turėtų būti jų išraiška, strateginio planavimo dokumentas. Tačiau naujosios Vyriausybės programa tebėra labiau politinis manifestas nei dokumentas, kuris gali turėti kažkokių teisinių pasekmių.
Lig šiol per 26-erius metus po nepriklausomybės atkūrimo tik apie pusmetį turėjome nesisteminių partijų Vyriausybę – 2000-aisiais, kai Vyriausybę formavo Naujosios politikos blokas. Rolando Pakso Vyriausybės programa buvo pati trumpiausia iš visų lig šiol – vos 27 puslapių (dabartinė – 130 p.), labai radikali, bet gana aiški, buvo galima suprasti, ką jie nori padaryti. Kitais atvejais, net kai rinkimus laimėdavo nesisteminės partijos, pavyzdžiui, „darbiečiai“ 2004 m., premjeras vis tiek būdavo ne „darbiečių“, o vadinamųjų sisteminių partijų.
Dabar rinkimus laimėjusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – partija, labiau atitinkanti pilietinio sąjūdžio požymius, tai labai įvairus judėjimas, panaudojantis protesto balsus. Paprastai tokie judėjimai būna vienos idėjos, sukurti kovoti su kažkuo konkrečiai. Kai jie laimi, interesai fragmentuojasi.
S.Skvernelio Vyriausybėje matome labai stiprią depolitizaciją. Pats premjeras yra aukščiausias karjeros biurokratas, užėmęs aukščiausius postus, pažįsta sistemą iš vidaus. Turime gana unikalų atvejį: dabar net ministrų kabinetas biurokratizuojasi: viešojoje komunikacijoje tai įvelkama į profesionalumo terminiją, bet iš tikrųjų galima sakyti, kad biurokratizuojama tai, kas yra politinės atsakomybės dalykas.
Vyriausybės programa – taip pat politinės atsakomybės dokumentas, bet naujojo ministrų kabineto programa – tik abstrakčiai surašytos gairės. Niekas negali joms nepritarti, bet niekas ir neįsivaizduoja, kas gali būti pagal programą padaryta.
V.Žukauskas: Vyriausybės programą vertinu pagal politinės brandos kriterijų, t.y. ar partija turi savo veiklos liniją. Ji negali kiekvienoje srityje žadėti sukurti geriausią vaizdą pasaulyje, nes jei prioritetu paimsi vieną sritį, tai gali prieštarauti kitai.
Naujosios Vyriausybės programoje deklaruojama, kad politinė kryptis – socialinės atskirties mažinimas ir tam numatyta priemonė yra progresiniai mokesčiai. Bet kitur rašoma apie investicijų skatinimą – ir ten tikslas tapti vos ne patraukliausia investicijoms šalimi pasaulyje. Tikriausiai vieną programos dalį rašė atskirties specialistas, kitą – investicijų, bet jie tarpusavyje nepasikalbėjo, nes jei įvesime progresinius mokesčius ir mažinsime atskirtį mokestinėmis priemonėmis ar didesniu perskirstymu, mažės mūsų šalies patrauklumas investicijoms. Politiškai brandi jėga tai suvokia. Tačiau tokio nuoseklumo tarp naujosios Vyriausybės programos dalių pasigedau. Daug eklektikos, bandoma pasakyti, kad visur būsime geriausi. Labai mažai žodžių „įgyvendinsime“, bet labai daug „sieksime“, „įvertinsime galimybes“, „pasitarsime su visuomene“. Tampa neaišku, ką ketinama iš tikrųjų daryti, o tikslai ir priemonės tarpusavyje nedera.
P.Stankevičius: Skaitant programą susidaro
įspūdis, kad visur norima idealaus varianto, o tai atrodo truputį utopija. Bet kokios veiklos planas – tai pirmiausia mąstymo gairės, paskui – pagal jas iškelti tikslai ir po to veiksmų planas, kaip tuos tikslus įgyvendiname. Ši Vyriausybės programa panaši į labai ilgas gaires be konkretumo. Žinoma, tai padidina naujajai koalicijai laisvę manevruoti, nes nesant konkretumo gali daryti daug ką, o kad ir ką padarysi – privesti prie politinės programos. Tad iš naujosios Vyriausybės galima laukti netikėtumų.
R.Nedzinskaitė: Deklaruojama, kad švietimas – prioritetinė šios Vyriausybės sritis, bet kas apie tai rašoma programoje, yra plakinys. Peržvelgiau Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės programą, švietimo strategiją iki 2022 m., visas šios srities ataskaitas, Geros mokyklos koncepciją. S.Skvernelio Vyriausybės programa švietimo srityje yra viso to kratinys.
Kas rašė apie aukštąjį išsilavinimą, aptakiai paminėjo, kad universitetų klausimas bus sprendžiamas pagal studijų rezultatus ir aukštųjų mokyklų potencialą. Bet kitame punkte, gal rašytame Mokslų akademijos ar Mokslo tarybos, jau aiškinama, jog norint sustiprinti mokslo ir inovacijų sritį pirmiausia reikia pertvarkyti visą aukštųjų mokyklų tinklą. Tad nors tris kartus skaičiau programą, visiškai neaišku, kaip su universitetų tinklu bus elgiamasi iš tikrųjų. Lygiai taip pat ir su kitais dalykais.
Sunku suvokti, ir kas tas darnus švietimas ir kultūra. Programos įžangoje kiekviename sakinyje kartojama: vertybinis pamatas, pamatinės, krikščioniškos vertybės, dorybės. Tačiau neaišku, kas bus daroma.
V.Žukauskas: Viena vertus, norima profesionalumo, depolitizavimo. Tačiau vis tiek reikia išsikelti kažkokią vertybę. Dešinieji akcentuoja ekonominę laisvę, kairieji – socialinę lygybę. Naujiems valdantiesiems irgi reikia vėliavos ir jie pasirinko darnumą visur – ir ekonomikoje, ir švietime. Bet koks yra to darnumo turinys? Jis visai neaiškus ir išskydęs, po šiuo žodžiu galima pakišti bet ką. Darnumas – tokio pat abstraktumo sąvoka kaip gėris.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2016-m
Jei programos surašyti nesugebėjo, tai ko daugiau norėti. Apmokestinti
vienkartinius puodelius, drausti rūkyti balkone. Štai kokie “svarbūs”
vyriausybės išsakyti planai. Štai kokie svarbūs pokyčiai.