Kai Saulius Skvernelis, dar kaip kandidatas į premjerus, atsakinėjo į Seimo narių klausimus, konkretybių vengė sakydamas, kad tai dar ne tas etapas. Kai jis pristatinėjo Vyriausybės programos projektą, kritiką dėl nekonkretumo atmetė motyvuodamas, kad tai ne tas žanras: įstatymuose numatyta, kad po to, kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, ši privalo per tris mėnesius patvirtinti savo programos nuostatų įgyvendinimo prioritetines priemones.

Pirmadienį tokio plano juodraštį premjeras pristatė valdančiosios koalicijos frakcijoms. Didžiuliame dokumente nurodytos ne tik užsibrėžtos priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, bet ir konkretūs siektini rezultatai. Vis dėlto ir šiame dokumente dar daug punktų tėra tikslas, bet konkretumo, kaip jo bus siekiama, – nėra, nes nežinia, kas konkrečiai bus įrašyta į vieną ar kitą rengsimą programą ar sistemos sukūrimo pažadą.

Vyriausybė priemonių planą sudėstė pagal penkias savo prisiimtas prioritetines sritis. Pagal pirmąjį prioritetą „Darni, atsakinga ir sveika visuomenė“ žadama gyventojų užimtumo lygį iki 2020 m. nuo dabartinių 69,3 proc. pakelti iki 72 proc., nedarbo lygį sumažinti nuo 7,7 iki 5,4 proc. Vyriausybė svarstys, ar įvesti socialinio solidarumo mokestį dideles pajamas gaunantiems asmenims, kitaip tariant, progresinius mokesčius.

Socialines išmokas žadama susieti su minimaliu vartojimo krepšeliu, kompensuoti visą vaistų kainą mažas pajams gaunantiems asmenims, plėsti socialinio būsto fondą. Kaip ir įsipareigota, jau šių metų antrąjį ketvirtį žadama įtvirtinti lankstesnius darbo santykius Darbo kodekse, kartu didinant socialinę apsaugą nedarbo atvejais. Ketinama priimti nacionalinį susitarimą dėl darbo užmokesčio.

Žadama užtikrinti lygias galimybes naudotis socialinėmis, sveikatos, švietimo ir teisinėmis paslaugomis, įgyvendinant asmenų su negalia integracijos programą, didinant paramą vaikams, pagalbą vienišiems pensininkams. Numatyta priimti socialinio verslo įstatymą. Socialinių verslo įmonių skaičius iki 2020 m. turėtų išaugti nuo dabar esamų 30 iki 150.

Vyriausybė užsimojusi skatinti jaunas šeimas, kad vaikų skaičius, tenkantis vienai moteriai, nuo 1,7 per ketverius metus padidėtų iki 1,9. Bus skiriami vaiko pinigai visiems šeimoje auginamiems (globojamiems) vaikams, teikiama finansinė parama įsivaikinusioms šeimoms nepriklausomai nuo vaiko amžiaus. Suplanuota paramos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms būstą ne didmiesčiuose, sistema. Bus teikiamos kompleksinės paslaugos šeimai, padedančios derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.

Bus plečiamos alternatyvos institucinei globai, tobulinama įvaikinimo tvarka, kad globojamų vaikų institucijose skaičius, palyginti su bendru globojamų vaikų skaičiumi, sumažėtų nuo 35 iki 20 proc.

Daug dėmesio skirta vaiko teisių apsaugai, kovai su smurtu ir patyčiomis.

Kaip ir žadėta, bus stiprinamos bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos, viešosios paslaugos laipsniškai perduodamos nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms. Į bendruomenių veiklą įsitraukusių gyventojų dalis turėtų padidėti nuo 33 iki 45 proc.

Žadama didinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, nustatyti naujus prie šeimos gydytojų prisirašiusių gyventojų skaičiaus normatyvus, didinti šeimos gydytojų skaičių, keisti jų apmokėjimo tvarką atsižvelgiant į darbo rezultatus, skatinti medikus vykti į regionus, didinti slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičių. Gydymo įstaigų tinklą žadama konsoliduoti, lovų jose skaičius 10 tūkst. gyventojų nuo 611,8 turėtų sumažėti iki 460. Žadama mažinti generinių vaistų kainas didinant konkurenciją nepatentinių vaistų segmente, skatinant alternatyvių prekybos vaistais kanalų atsiradimą.

Pagal antrąjį prioritetą „Švietimo, kultūros ir mokslo kokybės bei efektyvumo didinimas“ užsibrėžta įteisinti priešmokyklinį ugdymą nuo penkerių, o pradinį – nuo šešerių metų, padidinti mokymosi dienų skaičių per mokslo metus, įvesti naują bendrojo ugdymo sistemos finansavimą. Numatytos ir nemokamos aukštojo mokslo bakalauro studijos.

Įgyvendinant trečią prioritetą „Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas“ planuojama įsteigti Nacionalinį paslaugų centrą, centralizuotai valdyti ne mažiau kaip 60 proc. administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, ministerijas perkelti į naujas bendras patalpas, valstybės valdomų įmonių skaičių sumažinti nuo 118 iki 65. Taip pat užsibrėžta įteisinti balsavimą internetu.

Pagal ketvirtąją kryptį „Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra“ bus imtasi pritraukti talentų. Užsimota plėsti startuolių veiklą. Tikimasi, kad vykdančių veiklą ilgiau nei trejus metus startuolių skaičius nuo 315 padidės iki 720.

Įgyvendinant penktąjį prioritetą „Saugi valstybė“ suplanuota priemonių stiprinant valstybės kovinę galią.

Pasak premjero S.Skvernelio, pakoreguotą planą ketinama patvirtinti kovo 8 arba 13 d.