"Tobuli melagiai"

Renata BALTA

Pristatome „Kino pavasario“ filmus, į kuriuos likus savaitei iki festivalio prad-žios buvo išpirkta daugiausiai bilietų.
Itališka komedija „Tobuli melagiai“ ir festivalio atidarymo filmas „Ji“ su garsia prancūzų aktore Isabella Huppert – štai du filmai, kurie, pasak „Kino pavasario“ programos sudarytojo Edvino Pukštos, populiarumu greičiausiai išliks nepranokstami iki pat šiųmečio festivalio pabaigos. Nežinia, kuris iš jų surinks patį didžiausią žiūrovų būrį, nes lentelėje tai vienas, tai kitas filmas vis išsiveržia į priekį. Vis dėlto sunku tikėtis, kad į šią dvikovą įsiterptų daugiau kino kūrinių, nes abiejų lyderių atotrūkis nuo kitų konkurentų – gana ryškus.

„Nuolatiniai festivalio žiūrovai jau neabejoja, kad atidarymo filmu visuomet parenkamas neeilinė, dėmesio verta kino juosta. Taigi filmo „Ji“ išankstinė sėkmė buvo lengvai prognozuojama. O „Tobuli melagiai“ – tai protinga, universali komedija, kurios paklausa išryškėjo po kelių išankstinių festivalio seansų. Italijos pernykštėse kino teatrų suvestinėse šis filmas buvo antras žiūrimiausių sąraše, sėkmingai jis rinko žiūrovus ir Lenkijoje, Rusijoje, netgi Estijoje. Todėl neabejoju, kad po festivalio „Tobuli melagiai“ dar užkariaus ir Lietuvos kino teatrus“, – prognozuoja E.Pukšta.

O štai „Oskarus“ neseniai susišlavusi „Mėnesiena“ mūsų šalies kino teatrų repertuaro nepasieks, tad „Kino pavasario“ seansai daug kam taps vienintele galimybe išvysti kūrinį didžiajame ekrane. Mat, nepaisant svarių apdovanojimų, platintojai netiki, kad filmas, pasakojantis apie juodaodžius gėjus ir narkotikų pardavėjus, Lietuvoje atsipirktų, tad savo lėšomis nerizikuoja. Nors, pavyzdžiui, Estijos kino teatruose ši juosta rodoma.

„Mėnesiena“ kartu su filmais „Tarnaitė“ ir „Tai tik pasaulio pabaiga“ sudaro festivalio lyderius mėginančią persekioti grupelę. Abu pastarieji priklauso gerai iš ankstesnių „Kino pavasarių“ pažįstamiems režisieriams. Korėjiečio Park Chan-Wooko filmai „Troškulys“, „Naktinė žvejyba“, „Stokeriai“ pelnė lietuvių publikos pripažinimą, o Kanados prancūzo Xavier Dolano ankstesnis kūrinys „Mamytė“ netgi buvo tapęs „Kino pavasario“ atidarymo filmu.

Dar vieną „persekiotojų“ grupelę pradedantis „Manifestas“ bus rodomas tik paskutinę festivalio dieną. Priešingai nei ankstesniais metais, jokių išankstinių uždarymo filmo seansų žiūrovai gali nesitikėti – sprendimą rodyti „Manifestą“ tik paskutinę dieną priėmė patys festivalio organizatoriai. Todėl E.Pukšta įspėja, kad populiariausių filmų sąrašuose „Manifestas“ netrukus, išsekus laisvų bilietų atsargoms, pradės leistis žemyn, tačiau tai jokiu būdu nebus žiūrovų nusivylimo atspindys.

Komedijai „Pasiklydę Paryžiuje“ vėlgi padeda gerai Lietuvoje žinomas režisierių Fionos Gordon bei Dominique‘o Abelio kūrybinis tandemas. „Kino pavasaris“ yra pristatęs visus ankstesnius jo ilgametražius filmus, pradedant debiutiniu „Ledkalniu“. Populiarumo šiam kūriniui neabejotinai prideda ir greta pačių režisierių nusifilmavę legendiniai prancūzų aktoriai Emmanuelle Riva ir Pierre‘as Richard‘as.

O štai žemiau populiariausiųjų dešimtuke matomi „Tarp mūsų“ ir „Ledi Makbet“ yra režisierių Maysaloun Hamoud ir Williamo Oldroydo ilgo metro kinematografiniai debiutai. Pirmasis greičiausiai sulaukė dėmesio kaip kūrinys, narpliojantis izraeliečių ir palestiniečių šeimų tradicijas bei tarpusavio santykius. O „Ledi Makbet“, kaip ir anksčiau minėta „Tarnaitė“, vilioja erotiškais pasakojimais apie santuokos neištikimybę ir prašmatniuose miegamuosiuose netramdomas aistras.

Dešimtuką užbaigia geidžiamiausias festivalio dokumentinis filmas „Stambulo katės“. „Jo turinį tobulai nusako pavadinimas: juostoje daug Stambulo vaizdų ir daug šio miesto gatvėse laisvai gyvenančių kačių. Šviesus, optimistinis pasakojimas apie jas nepatiks tik tiems, kurie negali pakęsti šių švelniakailių padarų. Tokie žiūrovai verčiau tepalieka šansą išvysti filmą tikriems kačių mylėtojams“, – pataria E.Pukšta.

Gera žinia: kol kas nėra „Kino pavasario“ programos filmų, į kuriuos visai nebūtų likę bilietų. Vis dėlto norintieji išvysti rečiau rodomus kūrinius, tokius kaip „Tarnaitė“, „Manifestas“ ar „Stambulo katės“, turėtų paskubėti, nes atskiri jų seansai jau išpirkti, o ir likusiuose laisvos vietos tirpsta.