Birutė ŽEMAITYTĖ

Spręsti aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumą, kuris, darbdavių teigimu, yra viena pagrindinių verslo plėtrą stabdančių kliūčių, Lietuva bando įsiveždama užsieniečių. Tačiau ar deklaruodama, kad siekia pagerinti verslo aplinką, valdžia tuo pačiu metu neatveria kelio pigesnei darbo jėgai, kuri stabdys lietuvių atlyginimų augimą?

Tokių svarstymų girdėjome prieš tris mėnesius, kai buvo patvirtintas kai kurių sričių – iš viso 27 profesijų, kurių specialistų iš užsienio įsivežti galima lengviau, sąrašas. Nuo kitų dirbti atvykstančių užsieniečių į sąrašą įtrauktų profesijų atstovai skiriasi tuo, kad jiems paprasčiau išduodami leidimai, o darbdaviams nebelieka prievolės mokėti tris kartus didesnį nei vidutinis darbo užmokestį – pakanka mokėti pusantro karto didesnę algą.

Lietuvoje – IT specialistų badas

Mūsų šalyje labai trūksta aukštos kvalifikacijos informacinių technologijų (IT) specialistų – programuotojų, programinės įrangos testuotojų, tinklo analitikų, duomenų bazių ir sistemų administratorių bei kitų šios srities specialistų. Asociacijos „Infobalt“ tyrimai rodo, kad jau dabar IT sektoriuje darbą rastų dar maždaug ketvirtadalis šiuo metu dirbančių žmonių skaičiaus, o per trejus artimiausius metus reikės dar maždaug 8 tūkst. šios srities specialistų, kurių poreikio patenkinti Lietuvos švietimo sistema nepajėgs.

Asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka teigia, kad dėl didelių IT specialistų paklausos ir pasiūlos žirklių rinkos dalyviai, norėdami nemažinti plėtros apimčių, jau kuris laikas žvalgosi į kitas valstybes, pirmiausia Ukrainą ir Baltarusiją. Pasak jo, Lietuvos IT sektorius kelerius pastaruosius metus dažniausiai siejamas su dviem problemomis – sukauptu potencialu ir specialistų trūkumu. Pastarosios problemos nepadės išspręsti ir vidutinis sektoriaus darbo užmokestis, kuris skirtingose pozicijose apie 70 proc. viršija šalies vidurkį. „Tų žmonų tiesiog nėra“, – sako P.Vertelka.

Vienas iš būdų kompensuoti reikalingų specialistų trūkumą šalyje yra laikinai suteikta galimybė lengviau įdarbinti aukštos kvalifikacijos specialistus iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių. Būtent galimybių išspręsti darbuotojų trūkumą sudarymas, P.Vertelkos teigimu, leido Airijai tapti pagrindine buveine devynioms iš TOP 10 pasaulio IRT kompanijų, o pagrindinėje „Google“ Europos būstinėje šioje šalyje dirba daugiau nei 2 tūkst. užsienio piliečių, arba daugiau kaip 70 proc. visų darbuotojų.

Darbuotojų yra, bet… trūksta

Spręsti aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo, kuris, darbdavių teigimu, yra viena pagrindinių verslo plėtrą stabdančių kliūčių, problemą turėtų padėti 27 profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas, patvirtintas šių metų vasarį. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pagal šį sąrašą užsieniečiui, ketinančiam mūsų šalyje dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, išduodamas tada, kai darbdavys jį ketina įdarbinti ne trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui.

Nustatant jų atlyginimus, kaip aiškina Ūkio ministerija, bus kreipiamas dėmesys, koks vidutinis atlyginimas mokamas įmonėje, kurioje dirbs užsienietis, ir visame sektoriuje. Tai ir įstatyme numatytas minimalus dydis – 1,5 vidutinio darbo užmokesčio – esą neleis darbdaviui tyčia mažinti atlyginimų užsieniečiams. O gal ir atitinkamai „subalansuoti“ galimo jų augimo saviems, kaip ne vienas klausėme iš karto patvirtinus sąrašą.

„Lengvesnės įsidarbinimo procedūros piliečiams iš ne ES šalių – tai vienas būdų, kaip valstybė gali padėti kompensuoti verslui reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą ir išvengti darbo našumo stagnacijos“, – į klausimą, kodėl reikėjo šio sąrašo – pavadinkime jį „Sąrašu 27“ – atsakė ūkio ministro patarėjas Mindaugas Janulionis. Jis pridūrė, kad, Ūkio ministerijos nuomone, tai laikinas pereinamojo laikotarpio sprendimas ir „dedamos visos pastangos siekiant tobulinti savo piliečių švietimą, profesinės kvalifikacijos tobulinimą bei siekį atitikti šiuolaikišką darbo rinką“.

Pasak M.Janulionio, darbuotojų poreikis didėja ne tik IT, bet ir kitose srityse, o profesijų sąrašas (gamybos organizavimo inžinierius, aviacijos inžinierius, maisto produktų ir gėrimų technologas, grafikos dizaineris, kompiuterių sistemų analitikas, programuotojas, informacinių technologijų sistemų administratorius, mechanikos inžinierius ir kt.) sudarytas atsižvelgiant į darbdavių profesinių asociacijų pateiktus siūlymus bei nacionalinę žmogiškųjų išteklių stebėseną atliekančių Lietuvos darbo biržos (LDB) bei Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) pateiktus duomenis. Į sąrašą, pasak ūkio ministro patarėjo, įtrauktos pačios aktualiausios darbdaviams profesijos iš tų sektorių, kuriuose specialistų paklausa šiuo metu negali būti patenkinama Lietuvoje rengiamais specialistais.

„Pavyzdžiui, Lietuvos pramonininkų konfederacija pasiūlė įtraukti į sąrašą technologijų ir gamybos inžinierius, Lietuvos darbdavių konfederacija pateikė informaciją, kad ypač reikalingi avionikos inžinieriai, aviacijos inžinieriai, aviacijos mechaninės įrangos inžinieriai, aviacijos technikai. Asociacijos „Infobalt“ duomenimis, vien asociacijos nariams jau dabar trūksta beveik 350 informacinių technologijų specialistų. Asociacija „Investuotojų forumas“ taip pat pateikė su informacinių technologijų specialistų poreikiu susijusių pasiūlymų“, – vardijo M.Janulionis.

Jis pridūrė, kad VšĮ „Investuok Lietuvoje“, remdamasi kasmetinės analizės duomenimis, prognozuoja, jog dėl tiesioginių užsienio investicijų iki 2020 m. pramoninių įrenginių ir įrangos gamybos sektoriuje bus sukurta daugiau kaip tūkstantis, paslaugų centrų sektoriuje – daugiau kaip 5600, IT sektoriuje – daugiau kaip 3300 naujų darbo vietų. Šiame sektoriuje numatomas ir didžiausias darbo vietų augimas – net 60 proc.

MOSTA centras, kurį minėjo M.Janulionis, analizavo išskirtų profesinių pogrupių paskutinių kursų studentų skaičių 2014–2017 m. bei šių specialybių bakalauro ir magistro studijų absolventų galimybes įsidarbinti. Pabrėždama, jog tai neatskleidžia tikrosios padėties darbo rinkoje, šio centro politikos analitikė Beatričė Leiputė sako, kad, jei lyginsime 2017 ir 2016 m. absolventų laidas, labiausiai didės reklamos ir rinkodaros specialistų (81 proc. padidėjimas) ir finansų srities vadovų (18 proc. padidėjimas) programų absolventų skaičius, o labiausiai absolventų mažėja programose, rengiančiose finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovų pogrupiui priskiriamus specialistus (26 proc.) bei grafikos ir multimedijos dizainerius (18 proc.).

„Likusiose 23 profesijų grupėse pastebimas neryškus (iki 15 proc.) sumažėjimas ar padidėjimas, todėl galima teigti, kad šių specialistų pasiūla, jei lyginsime 2016 ir 2017 m., išliks pastovi. Giminiškas finansų srities vadovų profesiniam pogrupiui studijų programas vykdo tik viena aukštoji mokykla, reklamos ir rinkodaros specialistus, grafikos ir multimedijų dizainerius rengia dvi aukštosios mokyklos, todėl minimų profesinių pogrupių specialistų ieškantys darbdaviai turi menką pasirinkimą“, – pripažįsta B.Leiputė.

Kalbėdama apie sąraše minimų profesijų absolventų įsidarbinimą ji teigia, kad greičiau nei per metus baigę studijas įsidarbina vidutiniškai 75 proc. šių sričių absolventų, tačiau dauguma įsidarbina pagal net negiminišką baigtai studijų programai profesiją. „Tai gali reikšti, kad absolventai per metus nerado darbo pagal įgytą kvalifikaciją. Tačiau apie 50 proc. IT ir ryšių sistemų absolventų įsidarbino įgytą išsilavinimą atitinkančiose ar artimose pareigose“, – sako B.Leiputė.

Jos teigimu, iš viso greičiau nei per metus nuo studijų baigimo įsidarbino 90–100 proc. šioms profesijoms giminiškų studijų programų absolventų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-18-2017-m