SEB bankas, kaip teigiama pranešime spaudai, prognozuoja spartesnį Lietuvos ekonomikos augimą, todėl didina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 2,5 iki 3,2 proc. Bankas nepakeitė BVP augimo prognozės 2018 m. – 3 proc.

SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos nuomone, spartesnė pramonės ir kitų ūkio sektorių plėtra priklauso nuo pagerėjusių reikalų euro zonoje. ES bendroji valiuta sureagavo į rinkimus Prancūzijoje. Ėmęs kopti į viršų po pirmojo rinkimų turo, euras po Emmanuelio Macrono pergalės antrajame ture gegužės 7 d. pasiekė šešių mėnesių aukštumas – 1,10 JAV dolerio už eurą, paskui šiek tiek atpigo, nesitikint, kad Europos centrinis bankas atšauks priemones, skirtas eurui silpninti dolerio atžvilgiu.

G.Nausėdos nuomone, didesnį šių metų BVP pokytį lemia akivaizdžiai didesnės investicijos. Palyginti su 2016 m., šiemet rinkoje padaugėjo ir privačių bendrovių, ir ES paramos projektų. Investuoti turėtų skatinti ir žema palūkanų norma.

Ekonomistas teigia, kad ypač svarbu greitai apsispręsti, kokiais regionų politikos principais vadovausis šalis. 2020 m. baigsis gausios ES finansinės paramos laikotarpis, po to teks gyventi su gerokai mažesniais ištekliais. Nuo emigracijos labiausiai kenčia šalies regionai, ir šio klausimo sprendimo negalima atidėlioti.

Pasak G.Nausėdos, norint pritraukti vietos ir užsienio investicijų Lietuvoje reikia identifikuoti 10–12 ekonominio augimo centrų, kuriuose būtų sukurta tinkama infrastruktūra. Tokiais ekonominio gyvenimo centrais galėtų tapti penki šalies didmiesčiai, turintys profesinio rengimo mokyklas, laisvų darbo rankų ir tam tikros laisvųjų ekonominių zonų bei pramonės parkų kūrimo patirties. „Taip pat būtina sudaryti patrauklias teritorinio mobilumo sąlygas aplinkinių miestelių ir kaimo gyventojams“, – teigia G.Nausėda.

Nepalankus veiksnys – šiuo metu darbdavio kompensacija darbuotojui už atvykimą į darbą ir grįžimą namo yra laikoma darbuotojo pajamomis ir apmokestinama visais darbo mokesčiais.

G.Nausėdos nuomone, Lietuva turėtų apsispręsti ir dėl būsimos mokesčių politikos. Galima sekti teigiamu Latvijos pavyzdžiu: čia jau pateiktas svarstyti mokesčių reformos paketas. Vienas iš numatomų pokyčių – progresinis gyventojų pajamų mokestis (GPM). Pavyzdžiui, gyventojams, uždirbantiems iki 45 tūkst. eurų per metus, t.y. 3750 eurų per mėnesį, GPM tarifas būtų sumažintas nuo 23 iki 20 proc., o uždirbantiems daugiau, negu nurodyta suma, liktų galioti 23 proc. mokestis.

Latviai pritaikė ir diferencijuotą pelno mokesčio tarifą. Jei pelnas paskirstomas akcininkams, numatomas taikyti 20 proc., jeigu reinvestuojamas į plėtrą – 0 proc. mokesčio tarifas. „Kaimynų pavyzdys rodo, kad galima rasti protingą susitarimą, sujungiantį socialinės atskirties mažinimo ir investicijų skatinimo tikslus“, – mano G.Nausėda.