Lietuvos kolegijos šiuo metu kaip tik priima norinčiųjų studijuoti prašymus, o viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie Lietuvos kolegijų potencialą ir ateitį. Kai kurių Lietuvos kolegijų silpnybės ir stipriosios pusės atsiskleidžia ir ketvirtą kartą paskelbtame tarptautiniame tyrime „U-Multirank“.

Rima JANUŽYTĖ

Netolimoje ateityje Lietuvoje turėtų likti devynios kolegijos: Vilniuje – Vilniaus kolegijos ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos junginys; Kaune turėtų likti viena kolegija, kurią sudarytų susijungusios Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija. Liktų ir Klaipėdos valstybinė kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, taip pat Šiaulių valstybinė kolegija, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės ir Utenos kolegijos.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) ekspertų, neseniai pristačiusių kolegijų potencialo tyrimo rezultatus, teigimu, kolegijų stiprinimas – neišvengiamas.

Tiesa, kai kurios kolegijos (pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno kolegijos) ir dabar demonstruoja labai gerus rezultatus, be to, tvirtai atrodo ir Lietuvos aukštoji jūrų mokykla, Panevėžio, Vilniaus technologijų ir dizaino bei Kauno technikos kolegijos. Kai kurių kitų kolegijų rezultatai verčia nerimauti.

„Praėjusiais metais buvo likviduota silpniausia kolegijų sektoriaus institucija – Žemaitijos kolegija. Vis dėlto šiandien matome, kad pagal stebimus rodiklius panaši ir Marijampolės kolegijos padėtis. Čia 87 proc. įstojusiųjų konkursinis balas nesiekia 4 balų, vos dešimtadalis studentų studijuoja programose, akredituotose maksimaliam laikotarpiui, įstojusiųjų skaičius nuo 2012 m. sumažėjo 39 proc., ir tai yra didžiausias mažėjimas tarp visų kolegijų“, – sakė MOSTA ekspertas Gintautas Jakštas.

MOSTA kolegijų potencialo analizė rodo, kad reikėtų sunerimti ir dėl Alytaus, Utenos bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijų, kuriose visos studijų sritys įvertintos prastai arba vidutiniškai. „Šiek tiek geresnė situacija Klaipėdos valstybinėje ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje, kurios gali pasigirti stipriomis studijų sritimis. Pavyzdžiui, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje stipri biomedicinos studijų sritis, Šiaulių valstybinė kolegija išsiskiria technologiniais mokslais“, – teigia G.Jakštas.

Šis MOSTA vertinimas ir metodika, ir tikslais skiriasi nuo kasmet skelbiamo tarptautinio tyrimo „U-Multirank“, kuriame aukštosios mokyklos vertinamos kitais pjūviais ir atskleidžiamos kitos jų stiprybės bei silpnybės.

Naujas „U-Multirank“ kolegijų trejetukas

Ketvirtą kartą paskelbtame pasauliniame aukštojo mokslo institucijų reitinge Lietuvos kolegijos atrodo patogiai įsitaisiusios ten, kur ir buvo: tobulėjimo požymių matyti nedaug ir ne visose.

Pagal tarptautinį reitingą, „U-Multirank“ Lietuvos kolegijų lyderė šiemet vėl yra Alytaus kolegija (AK), surinkusi daugiausiai A įvertinimų („labai gerai“) ir gavusi tik vieną prastą įvertinimą E („silpnai“), nors, kaip minėta, MOSTA dėl šios kolegijos yra išreiškusi nerimą.

„U-Multirank“ reitinge įkandin Alytaus kolegijos rikiuojasi į geriausiųjų trejetuką įsiveržusios privati Socialinių mokslų kolegija (SMK) ir Šiaulių valstybinė kolegija (ŠVK). Taigi trejetukas – naujas, mat pernai, be Alytaus kolegijos, jame buvo Kauno kolegija (KK) bei Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK).

Regioną veikia teigiamai

Kaip ir pernai bei užpernai, geriausius įvertinimus Lietuvos kolegijos šiemet pelnė studijų ir poveikio regionui srityse. Tiesa, itin sėkmingai studijas baigusių studentų (arba įvertinimo A už šį kriterijų) šiemet nėra nė vienoje kolegijoje, užtat bent jau laiku studijas kolegijose baigia bemaž visi – už šį kriterijų visos kolegijos buvo įvertintos „labai gerai“ (A) ir „gerai“ (B).

Dar daugiau A įvertinimų – poveikio regionui srityje. Dvi kolegijos – ŠVK ir KVK už visus 

 poveikiui regionui priskirtus kriterijus gavo aukščiausius A įvertinimus.

Pirmą kartą visų duomenis pateikusių kolegijų (to nepadarė tik Marijampolės kolegija (MK)) absolventai sugebėjo rasti savo vietą po mūsų regiono saule ir už tai visoms mokslo įstaigoms pelnė aukščiausius A įvertinimus. Priminsime, kad pernai už absolventų įsidarbinimą regione įvertinimus „labai gerai“ gavo tik keturios kolegijos – SMK, ŠVK, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) bei KK.

Daugelis kolegijų absolventų praktiką taip pat atliko regione – pagal šį kriterijų visos, išskyrus vieną, kolegijos buvo įvertintos „gerai“ ir „labai gerai“, o LAJM gavo įvertinimą D („žemiau nei vidutiniškai“).

Neblogai plėtojama ir kolegijų strateginė regioninė partnerystė, didesnė dalis kolegijų gerai įvertintos už pajamų iš regioninių šaltinių pritraukimą. Antai pernai pagal pajamas iš regioninių šaltinių geriausiai įvertintos Vilniaus kolegija (VK) ir ŠVK, o šiemet greta jų atsistojo ir KVK.

Tarptautiniai ryšiai – silpnoki

Nors dažna Lietuvos kolegija giriasi rengianti specialistus, kurie įtiktų net reikliam užsienyje veikiančios įmonės vadovui, o tarptautiškumo plėtra – bene visų kolegijų prioritetas, ši sritis Lietuvos kolegijoms kol kas neleidžia sužibėti aukščiausiais įvertinimais.

Tiesa, prasčiausių E įvertinimų už tarptautiškumui priskiriamus kriterijus taip pat nėra, tačiau bendras kolegijų lygis šioje srityje – gana vidutiniškas. Pavyzdžiui, visos duomenis pateikusios kolegijos gavo tik D įvertinimus už tarptautinį akademinį personalą, į B ir C stovyklas kolegijos po lygiai pasiskirstė pagal studentų mobilumo rezultatus.

Šiek tiek geriau kolegijoms sekasi plėtoti bakalauro studijų programas užsienio kalbomis – dauguma kolegijų už šį kriterijų buvo įvertintos „gerai“ (B) ir tik dvi – „vidutiniškai“ (C ).