2017 Liepos 02

Ar valstybei reikalingi pašalpiniai, kad pati juos kepa?

veidas.lt

Vieni verslininkais gimsta, kiti jais tampa. Iš pašaukimo. Bet yra ir tokių, kurie jais tampa visai to nenorėdami. Dar vienas paradoksas – nemažai šių pseudoverslininkų ne tik nesusikraus turtų, iš kurių oriai gyventų senatvėje, bet ne savo valia neužsidirbs ir varganos lietuviškos pensijos, todėl ties drebančią ranką prašydami valstybės pašalpos. Kaip ir tie, kurie uždirba mažiau negu minimumą ir nesukaups reikiamo stažo. Vyriausybės neseniai pristatytame mokesčių ir socialinės apsaugos sistemos tobulinimo plane siūlomi pakeitimai jų taip pat neguodžia, nes, šiandien skatindama tapti verslininkais, ateityje valstybė juos pavers pašalpininkais.

Birutė ŽEMAITYTĖ

Dalis darbuotojų Lietuvoje uždirba mažesnį darbo užmokestį nei nustatytoji minimali alga, todėl lėčiau kaupia stažą senatvės pensijai, ligos pašalpai ar nedarbo išmokai.

Kad tokių žmonių, kurių pensijos gali būti niekingai mažos, – daugybė, patvirtina „Sodros“ atstovai: kiekvienais metais ketvirtadalis išeinančiųjų į pensiją neturi sukaupę būtinojo 30 metų stažo, reikalingo pensijai gauti, o iš viso tokių pensininkų šiuo metu suskaičiuojama daugiau kaip 51 tūkst.

VSD „grindys“ algos nepridės

Kadangi didžioji visuomenės dalis sukauptą darbo stažą skaičiuoja pagal tai, kiek metų dirbo, „Sodros“ atstovai nusprendė atkreipti žmonių dėmesį, kad iš tiesų stažas skaičiuojamas pagal sumokėtas valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas ir gegužės viduryje surengė „Vyšninio voko“ akciją – asmenims, kurių pajamos ir sumokėtos VSD įmokos 2016 m. buvo nepakankamos, kad būtų sukauptas vienų metų stažas,ėmė siųsti priminimus.

Priminęs, kad stažas bus įskaitytas tada, kai per vienus metus žmogus uždirbs 12 minimalių atlyginimų (MMA), kuris šiuo metu yra 380 eurų, ir atitinkamai nuo tokios sumos jis ir darbdavys sumokės valstybinio socialinio draudimo įmokas, „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius sakė, jog Lietuvoje 12 MMA per metus neuždirba maždaug 160 tūkst. dirbančiųjų, o sukaupusių 30 metų stažą ir jo nesukaupusių žmonių pensijos skiriasi beveik dvigubai. Be to, kuo mažesnis atlyginimas, nuo kurio mokėtos įmokos, tuo mažesnė ir pensija, kurią tikitės gauti iš „Sodros“.

Atsakas, kurio sulaukė vyšninių vokų sumanytojai, nevienareikšmis. Ir ne tik dėl to, kad dar kartą imta diskutuoti, ar „Sodra“ turės iš ko mokėti ir kokio dydžio pensijas valstybė apsk-ritai išgalės mokėti po 10, 20 ar 30 metų. Nors nelegalaus darbo problema Lietuvoje tikrai egzistuoja, o darbo rinkos šešėlis, kuris matomas sugretinus gaunamą oficialų darbo užmokestį ir vartojimo duomenis, pasak ekonomisto prof. Romo Lazutkos, gali siekti apie 15 proc., jokie laiškai, kaip tvirtina oponentai, to šešėlio mažinti nepadės.

Prieš kelias savaites visuomenei pristatytuose siūlomuose mokesčių sistemos pakeitimuose, kurie neva turėtų mažinti skurdą, skatinti verslumą, sukurti naujų darbo vietų ir užtikrinti mokesčių sistemos paprastumą bei teisingumą, oponentai pasigedo bazinės pensijos, motinystės (tėvystės) bei kitų nedraudiminių išmokų perkėlimo į valstybės biudžetą, „Sodros“ įmokų mažinimo ir kitų ne kartą aptartų dalykų, kurie mūsų socialinio draudimo sistemą padarytų veiksmingą, o ne atliekančią pašalpinių išlaikymo funkciją.

Kita vertus, dalį žmonių tie vyšniniai vokai net įžeidė: nors darbas ne visu etatu vertinamas kaip gana akivaizdus šešėlinio darbo indikatorius, daugių daugiausia, ką gali padaryti darbuotojas, jei darbdavys jam bruka „šešėlinį vokelį“, – balsuoti kojomis. Mat nusprendęs pranešti „Sodrai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) arba Valstybinei darbo inspekcijai (VDI), kad vengiama mokėti VSD įmokas, jis gali iš karto ieškotis kito darbo arba sukąsti dantis ir tylėti, kol tą kitą darbą susiras.

Ir nors socialinės apsaugos ir darbo minist-ro patarėjas R.Lazutka bandymą mažinti nelegalų darbą vertina teigiamai, kiti pašnekovai kritikuoja valdžios sumanymą kovoti su šešėliu įvedant 100 eurų neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) socialinio draudimo įmokoms uždirbantiesiems iki MMA ir VSD įmokų „grindis“ darbdaviui, kad visos įmokos „Sodrai“ būtų mokamos ne mažiau kaip nuo minimalios 380 eurų algos (net ir tų, kurie dirba ne visą darbo laiką), nes tuomet darbdaviui esą neliks paskatų dirbtinai mažinti draudžiamąsias pajamas ir rodyti, kad žmogus dirba pusę darbo dienos. Pasak kritikų, tai gali turėtų neigiamų pasekmių, o kai kurioms įmonėms prilygtų dūriui peiliu į paširdžius.

„Esame nedidelė įmonė, plėsti veiklos negalime, nes mūsų teikiamų paslaugų poreikis net mažėja, todėl visus pinigus, kuriuos uždirbame, atiduodame mokesčiams ir išsimokame atlyginimus. Po pastarojo MMA padidinimo neturėjome iš ko kelti atlyginimų, todėl pasitarę nusprendėme, kad geriau popieriuje visi dirbsime 0,8 etato, tačiau išsaugosime savo darbo vietas. Bet jei VSD reikės mokėti nuo MMA, mūsų piniginės dar labiau suplonės, nes norėdami sumokėti „Sodrai“ vėl mažinsime savo atlyginimus arba užsidarysime ir eisime į darbo biržą, nes daugiau pinigų paprasčiausiai neuždirbame“, – pasakojo vienos UAB vadovė, paprašiusi ją pristatyti „tiesiog Janina“, ir pridūrusi, kad į VMI klausimą, kodėl įmonėje tokie maži atlyginimai, jau atsakė.

Ne vieną paradoksalią situaciją, kuri neišvengiamai kils, jei darbdaviai bus įpareigoti mokėti VSD įmokas nuo minimalios algos – 87 eurus ir tais atvejais, kai darbuotojas uždirba mažiau negu MMA, prognozuoja ekonomistė Rūta Vainienė. „Padidinti įmokas „Sodrai“, kad būtų mokama nuo MMA, kai žmonės dirba ne visu etatu, visai nepriimtina, nes darbas pabrangsta. Pavyzdžiui, nedidelės namų bendrijos pirmininkas dirba dešimtadaliu etato, ir patvirtinus tokį pakeitimą jo darbdavys – bendrijos butų savininkai turėtų „Sodrai“ sumokėti daugiau, negu moka žmogui už darbą. Jei taip nutiktų, bendrijai liktų dvi išeitys – sudaryti su pirmininku sutartį ne kaip su samdomu darbuotoju, o prašyti, kad jis išsiimtų individualios veiklos pažymą ir pirkti iš jo paslaugą, arba prašyti dirbti „šešėlyje“. Bet juk prieš jį mes kovojame, – sako ekonomistė ir priduria: – Didžioji mokesčių pertvarkos siūlymų bėda – nevykdomas pažadas, kad mokesčiai nedidės. Jie didėja, ir ne tik šiuo atveju.“

Dirbantiems individualiai nebeliks painiavos

Vyšninius vokus iš viso gavo apie 140 tūkst. Lietuvos dirbančiųjų. Tačiau juos gavo ne visi, kuriems kyla pavojus likti be pensijai reikalingo darbo stažo. „Sodros“ atstovo spaudai Ryto Stalnionio teigimu, jie nebuvo siunčiami tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau nei penkeri metai, jaunesniems nei 24 metų asmenims ir dirbantiems savarankiškai. Tarp jų ir tiems, kurie dirba su individualios veiklos pažyma.

Tokių žmonių, pagal VMI pateiktas pajamų deklaracijas, 2016 m. buvo daugiau kaip 126 tūkst. Daugiau kaip 76 tūkst. gyventojų, mokančių 5 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM), 2016 m. vidutiniškai per metus uždirbo apie 21,9 tūkst. eurų, o kiek daugiau nei 21 tūkst. vadinamųjų laisvųjų profesijų atstovų (tai gydytojai, teisininkai, buhalteriai, turto vertintojai, lektoriai, architektai, inžinieriai, programuotojai, dizaineriai, žurnalistai ir kt.), mokančių 15 proc. GPM, 2016 m. vidutiniškai per metus uždirbo apie 13,8 tūkst. eurų.

Pastaruosius vienas mokesčių sistemos pakeitimų punktų turėtų pradžiuginti: apmokestinamo 5 ir 15 proc. GPM, priklausomai nuo veik-los rūšies, nebeliktų, o progresinis GPM dydis priklausytų nuo realaus pelno ir pajamos iki 10 tūkst. eurų per metus būtų apmokestinamos 5 proc. Skaičiuojama, kad dėl to daugiausiai naudos turėtų iki 30 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų per metus uždirbantys laisvųjų profesijų atstovai, o kiti su individualios veiklos pažyma dirbantys gyventojai, jei gaus daugiau nei 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų, sumokės daugiau negu dabar. Pajamos tarp 10 tūkst. ir 

 30 tūkst. eurų būtų apmokestinamos laipsniškai nuo 5 iki 15 proc. didėjančiu tarifu. Finansų ministerija skaičiuoja, kad apie 30 proc. su individualios veiklos pažyma dirbančių gyventojų mokestis sumažės, o apie 64 proc. nesikeis. Lieka galioti ir nuostata, kad mokesčiai mokami ne nuo visų, bet nuo apmokestinamųjų pajamų, kurios apskaičiuojamos atėmus 30 proc. sumos sąnaudoms arba jas apskaičiuojant realiai.

„Mokėjusieji 5 proc. GPM tikriausiai bus nepatenkinti, nes pajamoms viršijus 10 tūkst. eurų jie mokės daugiau, bet geroji žinia yra ta, kad tie, kurie mokėjo 15 proc. GPM gaudami nedideles pajamas, mokės mažiau. GPM suvienodinimas yra gerai ir dėl to, kad riba, kur yra laisvoji profesija, o kur jau ne, visada būdavo labai neaiški. Kita vertus, buvo nesuprantama, kodėl kvalifikuotą darbą reikėtų apmokestinti labiau, jeigu jis generuoja tokias pačias pajamas kaip amatininkų darbas“, – sako R.Vainienė.

Individualią veiklą vykdantys asmenys patys moka ir „Sodrai“. Įmokos dvi – privalomasis sveikatos draudimas (PSD) ir VSD. Jas kaip ir iki šiol siūloma mokėti nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei asmuo 2016 m. gavo 10 tūkst. eurų pajamų, jo apmokestinamasis pelnas buvo 7 tūkst. eurų, o įmokas jis mokėjo nuo 3500 eurų. Jei toks asmuo papildomai nekaupia pensijai, per metus jis sumokėjo 997,5 euro VSD ir 315 eurų PSD įmokų. Tokia pati tvarka galioja tiek laisvųjų, tiek kitų profesijų individualios veiklos vykdytojams.

Tiesa, nuo šių metų VSD įmoka padidėjo iki 1039,5 euro, nes šie asmenys draudžiami ir ligos socialiniu bei motinystės (tėvystės) socialiniu draudimu. O štai autorių, atlikėjų ir sportininkų „Sodros“ įmokų bazę, kuri nuo šių metų pradžios buvo padidinta iki 100 proc. apmokestinamųjų pajamų, siūloma grąžinti į pernykštį lygį ir socialinio draudimo įmokas skaičiuoti nuo 50 proc. sutarties sumos.

Pasak R.Lazutkos, mokesčių pertvarkos rengėjai tai tikriausiai siūlo atsižvelgdami į dalies visuomenės nepasitenkinimą, analogišką tam, koks kilo 2009 m., kai autorinės sutartys buvo apmokestintos socialinio draudimo mokesčiu. „Tada irgi buvo labai didelis pasipriešinimas, kad iš kūrėjų atimami pinigai, bet kai tiems kūrėjams atėjo laikas gauti pensiją, jie labai nustebo, kad iki 2009 m. nesukaupė stažo“, – primena ekonomistas.

Šiandien verslininkas – rytoj pašalpinis

Jei dirbdami su individualios veiklos pažyma per metus norite sukaupti metų stažą, VSD įmokas turite sumokėti mažiausiai nuo 12 MMA, o kad gautumėte ligos išmoką susirgę, įmokas nuo ne mažesnės negu MMA sumos kas mėnesį turite mokėti tris mėnesius iš eilės. Štai čia ir prasideda visos įdomybės, nes pajamos vieną mėnesį gali būti didesnės, kitą mažesnės, todėl per tris mėnesius ir per metus jos nebūtinai sieks reikiamą sumą. Tiksliau, daugumos nesieks, nes Finansų ministerija savo svetainėje skelbia, kad tik 4 tūkst. iš 58 tūkst. individualią veiklą vykdančių gyventojų deklaravo gavę daugiau kaip 10 tūkst. eurų pelno. Vadinasi, jų pajamos turėjo siekti apie 14 300 eurų, arba daugiau kaip 36 MMA, per metus, arba beveik 1200 eurų per mėnesį. Stažui to pakaks, bet vidurkis, kuriuo remiantis bus skaičiuojamos būsimos išmokos, – vos 415 eurų per mėnesį, nors atlyginimas į rankas, kaip mes įpratę vadinti, atskaičius visus mokesčius ir sąnaudas, – 636 eurai per mėnesį.

O kaip kiti, iš kurių didžioji dalis neuždirbo nė 8 tūkst. per metus? Nei stažo, nei bent apynormalio vidurkio, nei išmokos susirgus?

„Tik nesakykite, kad reikia daugiau dirbti. Užsakovų man netrūko, bet per metus nesugebėjau užsidirbti metų stažo, nes įkainiai rinkoje yra tokie, kokie yra, o jei nori gauti užsakymą, ir šiek tiek nusileisti tenka“, – mintimis apie darbą su individualios veiklos pažyma dalijasi vienos iš laisvųjų profesijų atstovė Inga Labutytė.

Pirmą kartą „reikiamą sumą“, apie 1100 eurų per mėnesį, ji uždirbo pernai rugsėjį – praėjus trims mėnesiams nuo smulkiosios verslininkės „karjeros“ pradžios, o metų pabaigoje uždirbo gerokai daugiau, nei reikia, kad išeitų MMA, tačiau dirbo tikrai daugiau nei įprasta darbo savaitė. „Dėl vieno darbo važinėjau į Kauną, keldavausi labai anksti ryte, o grįždavau į Vilnių vos ne vidurnaktį. Bet trys pirmieji šių metų mėnesiai vėl prastesni, nepasiekiau tos sumos, tik balandį pajamos šoktelėjo aukštyn, o gegužę vėl per plauką nepasiekiau 1100 eurų“, – sako Inga ir priduria, kad per 12 mėnesių tą išsvajotą MMA pasiekė penkis mėnesius.

Į klausimą, ar ją tai tenkina, trisdešimtmetė moteris atsako, kad šiame gyvenimo etape jai svarbesnis pelnas, o „finansines pagalves“ reguliuojasi pati, bet socialinės garantijos jai irgi svarbios, todėl mielai įsidarbintų kur nors puse etato.

Dalis individualią veiklą vykdančių žmonių taip ir elgiasi. „Sodros“ duomenimis, maždaug pusė individualią veiklą 2015 m. vykdžiusiųjų (maždaug 47,7 tūkst. iš 92,5 tūkst.) dirbo ir pagal darbo sutartį, todėl jiems rizika nesukaupti vienų metų stažo per metus buvo mažesnė. 2016 m. (negalutiniais duomenimis) pajamas iš individualios veiklos deklaravo apie 95,8 tūkst. žmonių, bet kitų veiklų neturėjo tik trečdalis (33,3 tūkst.). „Taigi ir į „rizikos“ grupę pateko mažesnis skaičius žmonių“, – sako R.Stalnionis.

Tačiau kai kurių profesijų atstovams, pavyzdžiui, advokatams, dirbti samdomais darbuotojais neleidžia šalies įstatymai. Todėl jie dirba su individualios veiklos pažyma. Ir nors neretai jų atlyginimai kur kas solidesni nei rinkos vidurkis, „Sodros“ išmokos išėjus motinystės atostogų, palyginti su buvusiu atlyginimu, yra menkos, nes taip pat skaičiuojamos nuo pusės pelno. Skirtumas tik tas, kad šis didesnis nei kitų profesijų atstovų.

Kita vertus, darbdaviai puikiai žino, kad darbuotojas, įdarbintas pagal darbo sutartį, jiems kainuoja brangiau negu „verslininkas“. Siekdami ištraukti tokius darbuotojus iš šešėlio mokesčių pertvarkos sumanytojai siūlo neleisti kai kurių statybinių profesijų specialistams dirbti įsigijus verslo liudijimą. Tačiau kiti sėkmingai naudojasi ir naudosis žmonėmis, dirbančiais su individualios veiklos pažyma, nes šie taip pat pigesni.

„Kadangi įmonė, kurioje dirbau, mažino apimtis, ėmiau ieškoti kito darbo. Radau greitai – dalyvavau konkurse ir jį laimėjau. Bet nors skelbime rašė, kad bus darbo sutartis, paaiškėjo, kad jie net neketina steigti etato. Pakvietė dirbti ir iš karto nusiuntė į VMI tos pažymos“, – pasakoja Rasa (vardas pakeistas, pavardė redakcijai žinoma).

Moteris priduria, kad sąlygas jai pasiūlė gana geras, algą stabilią, todėl ir sutiko. „Bet iš karto vėl ėmiau ieškoti kito darbo, nes man treji metai iki pensijos, papildomai kaupti jau neapsimoka pradėti, tad „Sodra“ bus vienintelis maitintojas senatvėje. Taigi manęs netenkina „aritmetika“, pagal kurią uždirbi lyg ir nemažai, bet prarandi dalį stažo, o vidurkis skaičiuojamas juokingas“, – savo nenorą tęsti „verslininkės karjerą“ aiškina Rasa.

Kad būti sau pačiam šeimininku neapsimoka, įsitikino ir Edita (vardas pakeistas, pavardė redakcijai žinoma). Kai darbdavys nusprendė taupyti darbuotojų sąskaita ir paragino ją ir kitus kolegas tapti „verslininkais“, pirmai progai pasitaikius moteris taip pat pabalsavo kojomis. „Mes visi turėjome darbo sutartis, o paskui mums ėmė aiškinti, kad individualios veiklos pažyma apsimoka, daugiau uždirbsime, galėsime dirbti ir kitur, bet nepaaiškino, kad mokesčius mokėsime ir socialines garantijas turėsime tik nuo pusės sumos. Kalbėjo tik apie privalumus, o paskui paaiškėjo, kad atostogų nėra, nedarbingumo lapelio nėra… Kai paklausėme, ką daryti, atsakė: „Visada galite susitarti su kolegomis ir vienas kitą pakeisti.“ Tad vienas už kitą dirbdavome. Už dyką“, – pasakoja Edita.

Moteris priduria, kad už tą patį darbą pagal pažymą darbdavys pasiūlė pora šimtų eurų daugiau, negu ji gaudavo į rankas pagal darbo sutartį. „Bet juk iš tos sumos reikia sumokėti ir GPM, ir PSD, ir VSD, tai ne kažin kiek ir lieka. Ir minimumas, kurio reikia stažui, tikrai neišeidavo. Be to, vienas kolega norėjo paimti paskolą automobiliui pirkti, tai turėjo vargo, kol įrodė, kokios iš tiesų jo pajamos“, – pasakoja Edita.

Moteris tikina iš pradžių bandžiusi priešintis, bet po kurio laiko jai primygtinai rekomendavo išsiimti pažymą ir leido suprasti, kad ant-raip eisianti lauk. „Teko sutikti, kol kitą darbą susiradau. O mūsų administracijos direktorė, kuri visus agitavo pereiti dirbti pagal pažymą, liko dirbti pagal etatą“, – sako ji ir priduria jau baigusi „verslininkės karjerą“, nes perspektyva po keliolikos metų prašyti valstybės pašalpos jos nevilioja.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-26-2017-m

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Armanunderpin Armanunderpin rašo:

    Your exploration of the concept of reserves and the idea of the state “baking” them up was a unique take that caught my attention.
    I appreciate how you delved into the pros and cons, offering a balanced view that left me contemplating the necessity of such reserves.
    https://www.trippybug.com/the-10-best-brunch-spots-in-nyc/


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...